Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių. Mokslininkai, atliekantys įvairius tyrimus, mini Rytų Europos šalis, taigi ir Lietuvą.
Harvardo universiteto dėstytojas Džeimsas Kunstleris, pagarsėjęs knyga „Kas mūsų laukia, kai pasibaigs nafta, pasikeis klimatas ir įvyks kitos XXI amžiaus katastrofos“, piešia gana niūrią ateitį, palikdamas viltį tik šalims, kurių žemės ūkis taps nepriklausomas nuo naftos. D.Kunstleris sako, kad ateityje žmonėms teks gerokai apriboti savo poreikius, daugelyje planetos vietų bus badas. Tačiau tai įvyks ne per vieną dieną ir, pažymi, kad šių sukrėtimų turėtų išvengti Rytų Europos šalys, taigi ir Lietuva. Išaugs maisto produktų ir ypač gėlo vandens vertė. Neseniai JAV Nacionalinė žvalgybos taryba paviešino ataskaitą „Globalinės tendencijos – 2025 m.: besikeičiantis pasaulis“. Joje teigiama, kad, kukliausiais skaičiavimais, 2025-aisiais mūsų planetoje gyvens apie 9 mlrd. žmonių, nors ES, Rusijoje ir Ukrainoje gyventojų sumažės apie 10 proc. Kokios pasekmės? Daugelyje pasaulio regionų bus badas. Palyginti su 2011-aisiais, maisto produktų gamybą reikėtų padidinti apie 50 proc., tačiau tai padaryti bus labai sunku, o gal net neįmanoma vien dėl gėlo vandens trūkumo. Be to, dėl klimato atšilimo gerokai sumažės žemės ūkio paskirties žemės.
Lietuva paminėta ir Minesotos bei Monrealio universitetų mokslininkų atliekamo tyrimo išvadose. Šio tyrimo atlikėjai žvelgia į 2050-uosius. Mokslininkai teigiamai atsako į klausimą: „Ar įmanoma užauginti daugiau grūdų ir apie 100 proc. pagaminti daugiau maisto produktų, nepakenkiant gamtai?“ Minėtų universitetų mokslininkai pataria racionaliau naudoti vandenį ir trąšas. Mokslininkai tiria 17 pagrindinių grūdinių kultūrų ir pirmosios išvados viltingos – derlingumą įmanoma padidinti 45–75 proc. Ir svarbiausia – tarp išskirtinų regionų vėl minima Rytų Europa. Mokslininkai mano, kad Rytų Europos šalyse kviečių derlingumą galima padidinti efektyviau naudojant trąšas. Pavyzdžiui, norint 2050-aisiais gauti 75 proc. didesnį grūdų derlių, mokslininkai rekomenduoja padidinti azoto ir kalio trąšų normas ir šiek tiek mažiau naudoti fosforo trąšų. Tyrime pateiktos ir konkrečios rekomendacijos, tačiau jų neminiu sąmoningai: juk atliekami tik pirmieji bandymai, mokslininkai supranta, kad derlingumas priklauso ne tik nuo trąšų kiekio, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių, taigi kiekvienai šaliai rekomendacijos turi būti skirtingos.
Šiuo metu gėlo vandens trūksta 21 valstybei (apie 600 mln. žmonių), o po 15 metų vandens trūkumą jaus 35 valstybės (1,4 mlrd. žmonių). Svarbiausia, kad šios šalys nebeturės vandens žemės ūkiui, taigi nebegalės pasigaminti ir maisto. Vandens pritrūks ne tik Afrikos valstybės, bet ir per milijardą gyventojų turinčios Indija bei Kinija ir net pietinės ES šalys.
Apsilankę Turkijoje ar Egipte sužinome, kad gerti vandenį iš čiaupo nepatartina. Net mūsų kaimynė Lat vija su milijonine Ryga vartoja santykinai nešvarų paviršinį vandenį. O Lietuvoje vanduo iš čiaupo, žinoma, jei jis tiekiamas nesurūdijusiais vamzdžiais, yra bene švariausias Europoje – šiuo požiūriu pirmaujame. Kai kuriose Lietuvos vietose požeminis gėlas vanduo yra labai negiliai. Štai Šiaulių rajone gręžinių gylis – 200 m, o šalia Kauno – tik 30 m. Mes, lietuviai, gėlą vandenį naudojame net techniniams pramoniniams tikslams. Išlaidaujame? Ne. Požeminio vandens atsargos labai greitai pasipildo, o mes šiuo metu išnaudojame tik 10 proc. galimybių.
Visi žinome, jog gaminant kiekvieną daiktą reikia ne tik degalų, bet ir vandens. Nustebsite, kiek daug jo reikia. Švedijoje įsteigtos „Vandens“ premijos laureatas britų mokslininkas Džonas Alenas apskaičiavo, kiek vandens panaudojama gaminant kai kuriuos daiktus ir maisto produktus. Štai kiekvieną rytą gerdami puodelį kavos net nepagalvojame, kad visiems energijos šaltiniams bei darbams (kavos pupelėms auginti, prižiūrėti, derliui nuimti, pakuotei pagaminti, transportui ir t. t.), kol kava patenka į mūsų puodelį, sunaudojama net per 120 litrų vandens. Norint išlydyti toną plieno, reikia net 200 tūkst. litrų, pagaminti toną popieriaus – 100 tūkst. litrų vandens. Ypač daug vandens naudojama žemės ūkyje ir ateityje jo reikės dar daugiau. Žmonės ir 2050-aisiais norės gerti ir valgyti, todėl viena ausimi klausykime Briuselio raginimų riboti žemės ūkio plėtrą, o planuokime kitaip.
