Kol degė kaimyno daržinė, politikas nukūlė svetimus miežius

Nuo neat­me­na­mų lai­kų tai­syk­lės „Kas pa­sė­jo, tas ir pjau­na“ žem­dir­biai lai­ko­si. Bet ne vers­li­nin­kas ir po­li­ti­kas Pet­ras Alek­sas Virk­štis. Jis pa­siun­tė kom­bai­nus kul­ti kai­my­no mie­žių, kai tuo me­tu de­gė šio dar­ži­nė.

„Man taip rei­kia“

Ne­to­li Lin­ku­vos, Bu­tė­nų kai­me (Pak­ruo­jo rajonas) ūki­nin­kau­jan­tys Edi­ta ir Vir­gi­ni­jus Sa­ma­vi­čiai ne­te­ko da­lies sa­vo sė­tų mie­žių der­liaus, nes juos nu­kū­lė vers­li­nin­kas, stam­bus žem­val­dys ir ra­jo­no Ta­ry­bos na­rys Pet­ras Alek­sas Virkš­tis.

So­cial­de­mok­ra­tas P. A. Virkš­tis kom­bai­nus į sa­vo že­mių kai­my­nys­tė­je esan­čius Sa­ma­vi­čių mie­žius pa­siun­tė tuo me­tu, kai šie ne­to­lie­se plu­šė­jo ge­sin­da­mi už­si­lieps­no­ju­sią dar­ži­nę.

Nors nuo de­gu­sios dar­ži­nės Sa­ma­vi­čių mie­žiai – už ke­lių šim­tų met­rų ir kaip ant del­no, gais­ro su­krės­ti žmo­nės ne­pas­te­bė­jo, kad po­li­ti­ko lau­ką kū­lę kom­bai­nai su­ka ir į gre­ta jų esan­tį skly­pą.

At­si­to­kė­ju­si po gais­ro E. Sa­ma­vi­čie­nė pa­skam­bi­no P. A. Virkš­čiui ir pa­klau­sė, ko­dėl jis nu­kū­lė da­lį jų mie­žių.

„Man taip rei­kia“, – at­kir­tęs po­li­ti­kas ir dau­giau į kal­bas su sa­vo skly­po kai­my­ne ne­si­lei­dęs.

Mo­te­ris krei­pė­si į po­li­ci­ją.

Vie­to­je pa­ža­do – gra­si­ni­mas?

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, ap­žiū­rė­jęs vie­ną ša­lia ki­tos esan­čias po­li­ti­ko ir Sa­ma­vi­čių šei­mos ūkio val­das, nu­va­žia­vo aiš­kin­tis pas P.Virkš­tį.

E. Sa­ma­vi­čie­nė ne­tru­kus su­lau­kė pa­rei­gū­no te­le­fo­no skam­bu­čio: ar ši ra­šy­sian­ti po­li­ci­jai pa­reiš­ki­mą dėl pa­da­ry­tos ža­los, jei P. A. Virkš­tis at­si­skai­tys, at­ly­gins nuo­sto­lius?

„Ži­no­ma, kad ta­da ne­ra­šy­siu. Bet jei at­ly­gins. Žmo­nės, juk esa­me, tu­rė­tu­me tar­tis“, – E. Sa­ma­vi­čie­nė pri­si­me­na pa­sa­kiu­si po­li­ci­nin­kui.

Mo­ters tei­gi­mu, po­li­ti­kas pe­rė­mė iš pa­rei­gū­no te­le­fo­ną ir pa­ža­dė­jo jai ki­tą die­ną at­ly­gin­ti nuo­sto­lį.

Ta­čiau ki­tą die­ną E.Sa­ma­vi­čie­nei vėl pa­skam­bi­no po­li­ti­kas ir pik­tai pa­prie­kaiš­ta­vo, kam ši kvie­tė­si po­li­ci­ją.

„Ir dar pa­gra­si­no: „O aš tau iš­kvie­siu ko­mi­si­ją. Kad dir­bi sve­ti­mą že­mę su­mo­kė­si 2000 li­tų bau­dą“, – bau­gi­ni­mą bau­do­mis vie­to­je pa­ža­dė­to­jo at­ly­gio už nu­kul­tus mie­žius be­veik 17 arų plo­te pri­si­me­na E. Sa­ma­vi­čie­nė.

„Am­bi­ci­jos bū­na aukš­čiau“

„Aš sa­kiau, nu­ve­šiu tuos grū­dus, pa­skai­čiuo­si­me der­lin­gu­mą“, – apie vis dar neiš­te­sė­tą pa­ža­dą re­dak­ci­jai pri­si­pa­ži­no P. A. Virkš­tis.

„Tą že­mės skly­pą nuo­mo­ja­me iš žmo­gaus, – apie sa­vo ir Sa­ma­vi­čių pa­sė­lių plo­tų ri­bas ir dėl jų ki­lu­sį konf­lik­tą aiš­ki­no po­li­ti­kas. – Įta­riau, kad jos nė­ra tiks­lios. Iš­sik­vie­čiau ma­ti­nin­kus ir paaiš­kė­jo, kad tam nuo­mo­ja­mam plo­tui trūks­ta apie 18–19 arų“.

Po­li­ti­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Sa­ma­vi­čiai bu­vo už­sė­ję že­mę, ku­ri jiems ne­prik­lau­so.

„Jei kreip­tu­mė­mės į teis­mą, bū­tų sve­ti­mos že­mės už­gro­bi­mas“, – re­dak­ci­jai tvir­ti­no Ta­ry­bos na­rys, nu­spren­dęs tei­sin­gu­mą vyk­dy­ti pa­ts, kai­my­nų nė neįs­pė­jęs.

„Am­bi­ci­jos kar­tais bū­na aukš­čiau“, – sa­kė Ta­ry­bos na­rys pa­klaus­tas, ko­dėl pa­sė­lių šei­mi­nin­kų neįs­pė­jo apie sa­vo ke­ti­ni­mus.

Kū­lė „nie­kie­no“ že­mė­je

E. Sa­ma­vi­čie­nė tvir­ti­na, kad tik ki­lus konf­lik­tui su P. A.Virkš­čiu ji iš­gir­do, jog po­li­ti­kas nu­kū­lė mie­žius ne jos, o „nie­kie­no“ že­mė­je.

„Man vie­nas že­mėt­var­ki­nin­kas pa­sa­kė, kad tas 17 arų plo­te­lis yra vals­ty­bi­nė že­mė ir da­bar nie­kam ne­prik­lau­so. Bet mes tą že­mę dir­bo­me kaip ir vi­są lau­ką, dek­la­ra­vo­me pa­sė­lius ir mo­kė­jo­me mo­kes­čius. Net keis­ta, kad tas lo­pi­nė­lis da­bar „nie­kie­no“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris.

„Kai­me vi­sa­da taip bū­da­vo: kas pa­sė­ja tas, ir pjau­na, o po to, jei rei­kia, tiks­li­na skly­pų ri­bas, – apie įpras­tą kai­mie­čiams tvar­ką kal­bė­jo mo­te­ris. – Bet čia juk ne mie­žiai svar­biau, o žmo­giš­ku­mas. Gal to­kia tai­syk­lė tinka tik ma­ža­že­miams?“ – ap­mau­do ne­slė­pė nuo gais­ro nu­ken­tė­ju­si ir po­li­ti­ko įskau­din­ta mo­te­ris.

Pres­ti­ži­nis skly­pas – prie dva­ro

So­cial­de­mok­ra­tas P. A. Virkš­tis iš­gar­sė­jo šių me­tų pra­džio­je, kai ra­jo­no Ta­ry­bai pa­tei­kė tvir­tin­ti de­ta­lų­jį skly­po pla­ną dėl pla­nuo­ja­mos so­dy­bos sta­ty­bų prie pat Pak­ruo­jo dva­ro te­ri­to­ri­jos.

Tuo­met paaiš­kė­jo, kad jis ir dar ke­li įta­kin­gi ra­jo­no par­ti­niai čia pi­giai su­pir­ko že­mes ir ke­ti­na sta­ty­ti na­mus. (Apie tai „Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė 2012-03-27, „Par­ti­nė grie­ti­nė­lė ku­ria­si prie dva­ro“ )

Ži­nia apie tai su­kė­lė vi­suo­me­nės pa­si­p­ik­ti­ni­mą: ko­dėl uni­ka­li dva­ro so­dy­ba ir Kruo­jos už­tvan­ka, re­konst­ruo­ja­mos Eu­ro­pos Sąjun­gos mi­li­jo­nais, bus ap­juos­ta tur­tin­gų­jų kvar­ta­lu?

Žmo­nės rin­ko pa­ra­šus, krei­pė­si pa­gal­bos ir į Sei­mo na­rį, P. A. Virkš­čio bend­ra­par­tie­tį Jo­ną Juo­za­pai­tį, pra­šy­da­mi stab­dy­ti sta­ty­bas ir ap­gin­ti dva­ro priei­gas nuo tur­tuo­lių gūž­tų.

Ta­čiau sei­mū­nas te­su­ge­bė­jo iš­siaiš­kin­ti, kad sta­ty­bos esan­čios tei­sė­tos, nes jos čia bu­vo nu­ma­ty­tos dar so­vie­ti­niais lai­kais, o vė­liau „per­kel­tos“ ir į Pak­ruo­jo ra­jo­no bend­rą­jį pla­ną.

Už to­kį pla­ną ir sta­ty­bas prie dva­ro Ta­ry­bo­je bal­sa­vo val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Tuo­met įta­kin­gi par­ti­niai ne­tru­ko su­pirk­ti bu­vu­sių žem­dir­bių skly­pus, o P. A. Virkš­tis ta­po vie­nu iš pres­ti­ži­nių skly­pų prie dva­ro sa­vi­nin­ku.

Janina VANSAUKSIENĖ