dabar rusija

Kuomet Vladimiras Putinas buvo paskirtas prezidento B. Jelcino teisių perėmėju, iš jo laukė dviejų dalykų: stabilumo ir materialinės gerovės šalies gyventojams, o taip pat Rusijso statuso pasaulyje atstatymo, suomių „Yle“ rašo Janne Riiheläinenas. Energijos resursų eksporto augimas augančių naftos kainų sąlygomis leido valstybei išsikapstyti iš ekonominės prarajos, susiformavusios iškart po Sovietų Sąjungos.

Lietuvoje daug kalbama ir diskutuojama apie Maskvos įsivaizduojamą rusų pasaulį ir tai, kaip ši ideologija veikia geopolitinius procesus. Ne išimtis ir turkų numušto Rusijos naikintuvo Sirijoje atvejis. Lietuvoje buvo komentuojami tik Rusijos veiksmai, priežastys ir pasekmės, visai mažai skiriant dėmesio Turkijos pozicijai. Atidžiau žvilgtelėjus į Ankaros vykdomą politiką, matyti, kad konfliktas tarp Maskvos ir Ankaros rusena seniai.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

 Rusijos veiksmai prieš Ukrainą pažeidė Helsinkio baigiamąjį aktą ir Budapešto memorandumą, pagal kuriuos Ukraina atsisakė branduolinio ginklo mainais į jos suverenumo ir teritorinio vientisumo garantijas, pareiškė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovas rumunas Ioanas Mircea Pascu (Joanas Mirča Paškus). Rusija nuolat reiškė nerimą dėl NATO plėtros.

Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju.

Centrinė Azija (CA) yra geostrategiškai (taip pat ir geoekonomiškai) svarbus regionas, kuriame susikerta kelių globaliai reikšmingų tarptautinės politikos „žaidėjų“, tokių kaip Rusija, Kinija ir Vakarai (JAV bei ES), interesai.

Po vadinamojo Rugpjūčio karo tarp Gruzijos ir Rusijos lieka taip ir neatsakyti klausimai – kas kaltas dėl šio karo, kam jis buvo naudingas ir kokia bus konflikto Kaukaze tolimesnė raida. Rusija ir Gruzija iki šiol rodo pirštais viena į kitą ir bando tarptautinei bendruomenei įrodyti, kad būtent kaimyninė šalis pirmoji pradėjo karo veiksmus.

Alternatyvių energijos tiekimo šaltinių ieškanti Europos Sąjunga džiūgauja, kad pavyko susitarti su Turkija dėl tranzito sąlygų būsimu "Nabucco" dujotiekiu. Tačiau kas tieks dujas? Šiuo požiūriu svarbios Vidurio Azijos valstybės politinės paramos nepademonstravo. Nors Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę pasirašė deklaraciją, kuria susitarta paspartinti "Nabucco" dujotiekio tiesimą, šalys tiekėjos prie jos neprisidėjo.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, kad NATO labai sunku susitaikyti su mintimi, kad Rusijos kariai planuoja likti separatistinėse Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikose, rašo „Civil.ge“. „Jei Rusija paliks Pietų Osetijoje tiek daug karių, tai aš nelaikau to grįžimu prie status quo. Rusijos planai išlaikyti Pietų Osetijoje savo karius yra nepateisinami“ – teigė NATO generalinis sekretorius.

Netikėtai paaiškėja, kad Gruzijos kariuomenė ne tik sugeba užimti Pietų Osetijos teritoriją per 12 valandų, bet ir nė nemano trauktis, kai rusai meta prieš ją gana nemenkas savo pajėgas. Rusenantys konfliktai 1991 metais Sovietų Sąjunga subyrėjo, bet Rusijos „valstybininkai“ ėmėsi priemonių atsiskyrusias teritorijas palikti savo įtakos zonoje.

Naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išvyko pirmojo oficialaus vizito į užsienį. Ketvirtadienį, kaip skelbia BBC, D. Medvedevas viešės naftos turtingame Kazachstane, o penktadienį keliaus į Kiniją. Manoma, kad Kazachstane D. Medvedevas mėgins įtikinti šios šalies Vyriausybę ir toliau didžiąją dalį savo naftos eksportuoti Rusijos naftotiekiais.

Apsvaigusi nuo septynerius metus trukusio ekonomikos kilimo Rusija toliau tikisi žengti besivystančių šalių avangarde. Rusijos vadovai jau mano, kad atėjo eilė vakarų šalims būdingiems šūkiams: infrastruktūra, laisvė, smulkaus verslo skatinimas ir pan., ir pan. Vasario viduryje vykusiame Kransnojarko ekonomikos forume D. Medvedevas Rusijos ateities ekonomiką piešė rožinėmis spalvomis.

Šį mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė taip vadinamą Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos Žaliąją knygą (A European Strategy for Sustainable, Competetive and Secure Energy ), kurioje deklaruojami ES energetinės erdvės integravimo ir vidinių saugiklių siekiai. Tačiau žvelgiant į realius ES ir nuo demokratijos tolstančios Rusijos bendradarbiavimo mastus, situacija neatrodo itin palankiai.

Arėjantys prezidento rinkimai Baltarusijoje išryškino daugelį šios šalies vidaus ir užsienio santykių problemų. Tiesą sakant, Aleksandro Lukašenkos režimas ir tautos atžvilgiu vykdoma vidaus politika labai glaudžiai susijusi su tarptautine ir ypač Šiaurės rytų regiono padėtimi. Visi politiniai, ekonominiai ar kultūriniai vienos šalies įvykiai neišvengiamai paliečia ir kitas šalis.

Paskendusi vidaus ginčuose Lietuva berods net nesupranta, kad ji pamažu vėl atsiduria tarptautinio dėmesio centre. Ir ne dėl prezidento skandalo, nes politinių partijų nešvaraus finansavimo ar slaptų duomenų nutekėjimo istorijų galima išgirsti ir kitur, o todėl, kad galime tapti demokratinių permainų katalizatoriumi kaimyninėse valstybėse.