Apsvaigusi nuo septynerius metus trukusio ekonomikos kilimo Rusija toliau tikisi žengti besivystančių šalių avangarde.
Rusijos vadovai jau mano, kad atėjo eilė vakarų šalims būdingiems šūkiams: infrastruktūra, laisvė, smulkaus verslo skatinimas ir pan., ir pan.
Vasario viduryje vykusiame Kransnojarko ekonomikos forume D. Medvedevas Rusijos ateities ekonomiką piešė rožinėmis spalvomis. Laisvė, privati nuosavybė ir nepriklausomi teismai būsiančios centrinėmis jo administracijos veiklos gairėmis.
D. Medvedevo ekonomikos planą atspindi „4 i”. Dėmesys pirmiausia bus kreipiamas į “institucijas, infrastruktūrą, inovacijas ir investicijas”.
Rusijos akademikai tuoj pat sunerimo: „O penkta i - infliacija?“. Medvedevo vengimas minėti infliaciją atrodo įtartinas. Po dviejų-trijų metų infliacija taps didele problema – federalinis biudžetas auga nematytais tempais (2007 metais biudžeto išlaidos augo 20%), o planuojamas mokesčių sumažinimas ištuštins valstybės iždą.
Rusijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonomikos augimas per 7 metus augimas buvo pasiektas vien žaliavų brangimu pasaulyje. Naftos, dujų ir iškasenų eksportuotoja Rusija susikūrė gerovės regimybę. Vidurinioji klasė dar nesusiformavo, kapitalo išvežimas iš šalies nemažėja, stambioji pramonė monopolizuota valstybės.
Smulkiojo verslo išlaisvinimas buvo populiari tema visų prezidentinės rinkimų kampanijos kandidatų programose. Trečdalis Rusijos dirbančiųjų - 25 milijonai įdarbinti valstybiniame sektoriuje (pavyzdžiui, Lietuvoje – ketvirtadalis).
Maskvos gatvėse šviečia plakatai skatinantys žmones steigti smulkias įmones. Rusijos ekonomikos plėtros ministrė Elvyra Nabiulina pareiškė, kad Rusijai reikia dar 5 milijonų smulkių įmonių. Šiuo metu smulkusis verslas sukuria tik 17% bendro vidaus produkto. Rusijoje jau yra apie 1 mln. smulkių įmonių, tačiau didelė jų dalis yra įsteigta užsieniečių.
Vietiniai smulkių įmonių steigėjai vis dar linkę savo lėšas laikyti užsienyje. Net komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas sako, kad reikia skatinti mažų įmonių augimą iki jų dalis bendrajame valstybės produkte pasieks Europos lygi atitinkantį rodiklį - 30%.
Dimitrijus Medvedevas savo paskutinėje kalboje žadėjo išlaisvinti mažąjį verslą nuo biurokratijos ir lupikavimo. Kova su korupcija yra tarp pagrindinių D.Medvedevo deklaruotų prioritetų. Biurokratų skaičius Rusijoje per metus išaugo nuo 522,000 iki 828,000.
Naujiena D. Medvedevo politikoje yra jo ketinimas panaikinti praktiką, kuomet valstybės pareigūnai skiriami stambių kompanijų vadovais arba valdybos nariais. Valstybė samdys nepriklausomus administratorius, nes valstybės pareigūnai neturi pakankamai laiko įsigilinti į kompanijų reikalus.
Jevgenijus Jasinas, buvęs ekonomikos ministras, dabar vadovaujantis Aukštajai Maskvos ekonomikos mokyklai, sako: „Pasikeitus dekoracijoms, Putinas vis tiek liks valdžioje. Visus šiuos aštuonis metus turėjome puikias galimybe įgyvendinti tai, kas deklaruojama dabar kaip rinkiminė programa. Medvedevas yra mielas vaikinas ir geras vadybininkas. Manau, jo kalbos atitinka gerą jo išsilavinimą (teisininko), tačiau jam teks dideli išbandymai ir didelės pagundos.“
Rory MacFarqouhar, „Goldman Sachs“ Maskvos skyriaus vadovas sako: „Medvedevas bando kurti liberalios ekonomikos šalininko reputaciją. Reikia nepamiršti, kad šių politinių deklaracijų įgyvendinimu turės rūpintis vyriausybė, kuriai vadovaus Putinas. Susirūpinimą kelia Medvedevo entuziazmas mažinti mokesčius ir didinti išlaidas tuo metu, kuomet infliacija didėja ir šalies ūkis auga greičiau nei jos potencialas. PVM ir energetinių išteklių eksporto mokesčių mažinimas paliks be lėšų Nacionalinės gerovės fondą, kurio steigimu valdininkai taip didžiuojasi.“
Naftos ir dujų dalis Rusijos BVP padidėjo nuo 12,7% 1999 metais iki 31,6% 2007 metais. Gamtiniai ištekliai sudaro 80% dalį visame Rusijos eksporte. Pingančiais doleriais apmokamų žaliavų eksporto didėjimas sukuria apgaulingą 27% BVP augimo įspūdį.
Svaiginantys naftos doleriai skatina vartojimo didėjimą, tačiau Rusija nesugeba pajamų iš naftos ir dujų paversti vietinės gamybos augimu. Importas auga greičiau nei gamyba. Dabar Rusija tapo šeštąja didžiausia pasaulio vartojimo rinka. Korupcijos reitinguose Rusija yra 143 nuo galo tarp 179 pasaulio valstybių.
Nepajėgi suvirškinti iš naftos ir dujų gaunamų pinigų Rusijos ekonomika „kaista“. Infliacija tapo dviženklė. Į daugumą pasaulio besivystančių šalių didžioji kapitalo dalis patenka tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pavidalu. Rusijos atveju, kapitalas ateina paskolų pavidalu. Investuotojai labiau linkę skolinti Rusijos kompanijoms, ypač valdomoms valstybėms, nei tiesiogiai investuoti ir dalyvauti kompanijų veikloje. Neskaičiuojant energetikos sektoriaus TUI nuo 1999 metų iki 2007 metų sumažėjo nuo 1,6% iki 0,65% BVP.
Daugiau:
Rusija renka prezidentą
Akademikai prieš V. Putiną, į D. Medvedevą nededa vilčių
Rusijos vicepremjeras Medvedevas pagal deklaraciją neturi net automobilio
D. Medvedevas kalba apie teisės viršenybės įtvirtinimą Rusijoje
