Alternatyvių energijos tiekimo šaltinių ieškanti Europos Sąjunga džiūgauja, kad pavyko susitarti su Turkija dėl tranzito sąlygų būsimu "Nabucco" dujotiekiu. Tačiau kas tieks dujas? Šiuo požiūriu svarbios Vidurio Azijos valstybės politinės paramos nepademonstravo.
Nors Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę pasirašė deklaraciją, kuria susitarta paspartinti "Nabucco" dujotiekio tiesimą, šalys tiekėjos prie jos neprisidėjo. Šiuo dujotiekiu dujos turi pasiekti Europą iš Kaspijos jūros regiono ir padėti sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo Maskvos. Dabar Rusija tiekia penktadalį Europai reikalingų dujų.
Per susitikimą Prahoje deklaraciją pasirašė Azerbaidžano, Gruzijos, Turkijos ir Egipto lyderiai, tačiau Rusijos spaudžiami Vidurio Azijos dujų eksportuotojai Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas prie jos neprisidėjo. Kremlius "Nabucco" projektą vertina kaip geopolitinę grėsmę ir kiekviena proga stengiasi sutrukdyti jį įgyvendinti.
"Nabucco" dujotiekis turėtų apeiti Rusiją ir nusidriekti per Turkiją bei Balkanų šalis iki Austrijos. ES tikisi, kad dujos juo pradės tekėti 2014 metais. Šiuo dujotiekiu Europa gaus 31 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus - tai patenkins maždaug 5 proc. Europos poreikių. Projektas atsieis 7,3 mlrd. dolerių.
Turkija, kurios bendradarbiavimas įgyvendinant šį projektą yra esminis, mėnesių mėnesius derėjosi dėl tranzito sąlygų. Prahoje Ankara pasižadėjo pasirašyti tranzito sutartį birželio mėnesį, tačiau prezidentas Abdullah Gulas aiškiai leido suprasti, kad sieja šias derybas su pastaruoju metu visiškai įstrigusiomis derybomis dėl Turkijos narystės ES. Teko Turkiją paspausti - arba ji bus tranzitinė šalis, arba liks už borto.
Susitarusi su Ankara ES pašalino vieną didžiausių "Nabucco" projekto trukdžių. "Turkai sutiko su visomis mūsų sąlygomis", - pranešė šaltinis ES diplomatiniuose sluoksniuose. Iki tol Ankara reikalavo didesnio tranzito mokesčio ir 15 proc. mažesnėmis kainomis dujų.
Tačiau ne visos valstybės patenkintos, kad Turkija, įgijusi dujų tranzito kontrolę, turės ir didesnę politinę įtaką Europai. Kai kas mano, jog tai nė kiek ne geriau už priklausomybę nuo Rusijos. Dar vienas rimtas kliuvinys - Turkmėnija. Be šios šalies dalyvavimo "Nabucco" projekto ateitis labai neaiški. Kol nesusitarta su Turkmėnija, dujotiekis lieka tuščias, o tai reiškia, kad jis įšaldomas iki geresnių laikų. Sunku bus pritraukti investuotojus prisidėti prie brangiai atsieisiančio projekto, ypač dabar, kai dujų kainos mažos, o ekonomika - nestabili. Be to, stinga laisvų pinigų ir nėra garantijų, kas tieks dujas. Vašingtonas mano, jog Turkmėnija suinteresuota prisidėti prie "Nabucco" tiesimo, tačiau bijo sugadinti santykius su Rusija. Aukšti JAV pareigūnai patikino, kad neleis Rusijai dominuoti tiekiant dujas iš Kaspijos jūros regiono į Europą.
Tuo pačiu metu "Gazprom" stumia kitus energetikos išteklių tiekimo maršrutus, kurie apeitų Ukrainą: Šiaurės dujotiekio Baltijos jūros dugnu ir Pietų dujotiekio, kuris nusidrieks Juodosios jūros dugnu, projektus.
