autorės jolanta kryževičienė

Lietuvos radijo laidos „Kultūros savaitė“ pašnekovas – Austrijos literatūros kritikas ir eseistas, lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Cornelijus Hellis. Dar 1986 metais C. Hellis dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą Vilniaus universitete. Taip ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1991 metais Austrijoje buvo išleista pirmoji lietuvių apsakymų rinktinė.

„Kultūros savaitė“ tęsia pasakojimus iš neseniai vykusios Vilniaus knygų mugės. Šalia Lietuvos radijo ir televizijos stendo įkurtoje improvizuotoje radijo studijoje svečiavosi vienas žymiausių Estijos visuomenės veikėjų, rašytojas ir filosofas, naujasis Talino universiteto rektorius Reinas Raudas, kuris, kaip teko įsitikinti laidoje, puikiausiai kalba lietuviškai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švenčių proga Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ buvo transliuojamas pokalbis su pirmuoju švietimo ir kultūros ministru Dariumi Kuoliu, tuomet, prieš 16 metų, buvusiu jaunu literatūros mokslininku. Tada Vyriausybės programoje buvo rašoma: „Svarbiausias suverenios demokratinės valstybės ir jos kultūros gyvastingumo garantas – laisva, kūrybinga asmenybė.

Lietuvos radijo laida „Kultūros savaitė“ tęsia pokalbių ciklą su praėjusių metų Nacionalinės premijos laureatais. Režisieriui Gintarui Varnui svarbiausias valstybės apdovanojimas skirtas už šiuolaikinio žmogaus vidinio pasaulio įžvalgas spektakliuose „Tolima šalis“, „Portija Koglen“, „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ ir „Nusikaltimas ir bausmė“. Beje, šie spektakliai Kauno dramos teatro meno vadovui pernai pelnė ir daugiau pripažinimo ženklų.

Sostinės „Lietuvos aido“ galerijoje atidaryta šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės skulptorės Ksenijos Jaroševaitės naujausių skulptūrų ir piešinių paroda „Adventas“. Menininkė, kurianti kamerines skulptūrėles, su džiaugsmu išlydi jas į pasaulį gyventi tarp žmonių ir žmonėms. Jos skulptūros arba, kaip ji pati švelniai vadina, „balvonėliai“, apsigyvena įvairiuose interjeruose.

Paruzija senųjų krikščionių graikiškoje terminijoje yra pakartotinis Kristaus atėjimas ir mirusiųjų prisikėlimas. Tokiu mitologiniu ir lemtingu žodžiu naujausią savo knygą pavadino žinomas religijotyrininkas ir eseistas Gintaras Beresnevičius. Išleidęs septyniolika knygų, tarp kurių religijotyros žodynai, studijos, vadovėliai, eseistikos rinkiniai ir esė romanas, Gintaras Beresnevičius ryžosi imtis tikrojo - romanų romano.

Rašytoja, kurios tikroji pavardė Marina Aleksejeva, gimė 1957 m. Lvove teisininkų šeimoje. Ji taip pat baigė teisės studijas Maskvos valstybiniame universitete. Dvidešimt metų ji dirbo įvairiose Rusijos vidaus reikalų ministerijos mokslinių tyrimų įstaigose. Pagrindinė jos mokslinio darbo kryptis – kriminologija ir kriminalinė statistika, ji yra teisės mokslų daktarė. Į atsargą išėjo 1998 m., turėdama milicijos papulkininkio laipsnį.

Švedijoje vykusioje Gioteborgo knygų mugėje vienas iš garsiausių svečių buvo rašytojas iš Didžiosios Britanijos Philipas Pullmanas (Filipas Pulmanas). Daugiau kaip per dešimt metų rašytojo kūryba jau sukūrė „pulmanizmo“ terminą pasaulinėje literatūroje. Išgarsėjęs savo fantastinėmis knygomis, užkariavęs milžinišką jaunųjų skaitytojų auditoriją, Ph. Pullmanas iš esmės praplėtė fantastikos žanro, vadinamo fantasy, tradicines ribas.

Neseniai pasirodė naujausia vieno ryškiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų profesoriaus Arvydo Šliogerio knyga „Niekis ir esmas“, išleista leidyklos „Apostrofa“. Vilniaus universitete dėstantis filosofiją Arvydas Šliogeris yra išleidęs ne vieną knygą, po kurios pasirodymo kultūros visuomenėje kildavo karštos diskusijos. „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ buvo vienas pirmųjų darbų, kuriuo profesorius apsigynė habilituoto daktaro disertaciją.

Neseniai šalies knygynuose pasirodė nauja Alfredo Bumblausko knyga „Senoji Lietuvos istorija (1009-1795)“. Raimondo Paknio leidyklos išleista beveik 500 puslapių didelio formato knyga panašesnė į enciklopediją nei į analitinį istorinį veikalą: čia daug iliustracijų, kai kur labai trumpi komentarai, viena tema praktiškai telpa į du atverstus puslapius.

Gegužės 20 dieną Kauno valstybinis dramos teatras pradėjo gastroles Vilniuje. Nacionaliniame dramos teatre ir buvusioje „Tiesos“ spaustuvėje bus parodyti net penki per pastaruosius metus režisierių Gintaro Varno ir Valiaus Tertelio sukurti naujausi spektakliai. Vilniečiai turės progos pamatyti teatro meno vadovo Gintaro Varno darbus, pelniusius beveik visus pagrindinius metų scenos meno apdovanojimus Lietuvoje.

Mūsų operos primadona Sigutė Stonytė Lietuvos nacionalinėje operoje dainuoja visas pagrindines soprano partijas. Tai ir Ledi Makbet, Aida, Violeta „Traviatoje“, Margarita „Fauste“, Abigailė „Nabuke“, Leonora „Trubadūre“, Zenta „Skrajojančiame olande“ ir daugelis kitų.

Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ ne kartą buvo diskutuota, kokią kultūros politiką šiandien turime Lietuvoje. Dažnas menininkas teigia apskritai nejaučiąs jokios politikos egzistavimo, o kai kurie kūrėjai akcentuoja itin prastas kultūros vadovavimo tendencijas. Neseniai Lietuvos Vyriausybė minėjo savo darbo šimtadienį. Šis laikotarpis Kultūros ministerijos vadovybei nebuvo lengvas, ne kartą ji buvo patekusi į žiniasklaidos kritikos taikinį, jos darbą lydėjo ne vienas skandalas.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje atidaryta scenografės Janinos Malinauskaitės jubiliejinė kūrybos paroda. Ekspozicijoje galima pamatyti daugybę dailininkės scenografijos eskizų ir kostiumų, sukurtų skirtingais laikotarpiais įvairių teatrų spektakliams. Viena žymiausių Lietuvos teatro kūrėjų Janina Malinauskaitė savo, kaip scenografės, kūrybinę karjerą pradėjo 1959 metais Kauno dramos teatre.

Vilniaus mažasis teatras mini savo gyvavimo 15 metų sukaktį. 1990 m. ne valdžios sprendimu, o iš vidinės būtinybės ir poreikio 18 žmonių grupė susibūrė į atskirą trupę ir išleido pirmąją premjerą - A. Čechovo „Vyšnių sodą“. Čia vaidino aktoriai Vytautas Šapranauskas, Sigitas Račkys, Eglė Gabrėnaitė, Gediminas Girdvainis, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Rasa Jakučionytė ir kiti.

Visai neseniai Rašytojų sąjungos leidykla Pauliaus Širvio lyrikos gerbėjams pateikė tikrą dovaną. Pasirodė poeto bičiulio, rašytojo ir kino scenaristo Rimanto Šavelio prisiminimų knyga “Geriu žalią tylą”. Rimantas Šavelis yra išleidęs ne vieną apysakų ir apsakymų rinkinį, keletą romanų (“Dievo avinėlis”, “Tadas Blinda”), sukūręs scenarijus kino filmams, kuriuos statė garsiausi Lietuvos režisieriai.

Lietuvos radijo laida “Kultūros savaitė” tęsia ciklą pokalbių, skirtų 2004 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Premijos laureatą fotomenininką Stanislovą Žvirgždą laidoje “Kultūros savaitė” kalbino žurnalistės Jolanta Kryževičienė ir Gailutė Jankauskienė.

Vienas didžiausių Lietuvos tapytojų, lietuvių dailės klasikas Algirdas Petrulis mini gražų 90 metų jubiliejų. Ta proga naujausių menininko darbų paroda atidaryta “Lietuvos aido” galerijoje sostinėje, o Vilniaus rotušėje veikia retrospektyvinė dailės Maestro kūrinių paroda. Tapytojas Algirdas Petrulis mokėsi Kauno meno mokykloje, J. Vienožinskio studijoje.

Šie metai ypač reikšmingi buvo žinomam mūsų menininkui dailininkui Mikalojui Povilui Vilučiui. Prasidėjo metai gražiu gyvenimo jubiliejumi, o baigiasi - Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato vardo paskelbimu. Svarbiausia valstybės premija dailininkui paskirta už naujuosius šilkografijos ciklus, originalias ir estetiškai veiksmingas formas - ženklus, prasminių situacijų raiškumą. Dailininkas M. P. Vilutis yra laikomas unikalios technikos - šilkografijos pradininku Lietuvoje.

Įžymusis XX-XXI a. tapytojas realistas, moralistas, marinistas ir idealistas Algis Algirdas Griškevičius (taip dailininką apibūdino klasikas Juozas Erlickas) - baigiantis metams peržengė pusės šimtmečio gyvenimo ribą.

Neseniai Lietuvos muzikų sąjungos rengiamas Didysis muzikų paradas paskelbė Auksinio disko laureatus. Šįmet jais tapo šviesaus atminimo birbynės virtuozas Antanas Smolskus, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius, Čiurlionio kvartetas ir dainininkas Algirdas Janutas. Šia proga Lietuvos radijo laida “Kultūros savaitė” pakalbino vis labiau pasaulyje garsėjantį tenorą Algirdą Janutą.

Šiomis dienomis minime vienos didžiausių XX a. Lietuvos lyrikių poetės Salomėjos Nėries 100 metų gimimo sukaktį. Lietuvos radijo laida “Kultūros savaitė” šia proga pakalbino poetės kūrybos ir gyvenimo tyrinėtoją rašytoją Viktorą Alekną. V. Aleknos vardas šiandien turėtų būti garsiausių literatūrologų arba literatūros tyrinėtojų sąraše. Jeigu likimas visko nebūtų pasukęs priešinga kryptimi, V. Alekna šiandien būtų minimas greta V. Kubiliaus, V. Daujotytės ir kitų.

Aktualios muzikos festivalis “Gaida” pristato lietuviškąją Vykinto Baltako operos “Cantio” premjerą. Opera sukurta Miuncheno bienalės užsakymu, pasaulinė jos premjera įvyko šių metų gegužės 18 dieną 1990-1993 m. Vykintas Baltakas studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (kompoziciją - pas Vytautą Barkauską,o dirigavimą - Liongino Abariaus klasėje). Tuo laikotarpiu įkūrė ir dirigavo vokaliniam ansambliui “Penki vėjai” ir kameriniam chorui “Aidija”. Vėliau studijavo Karlsrūjės aukštojoje muzikos m...

“Teatrologo profesija - sunki ir nedėkinga. Nepasakysi, kad mus, kritikus, kas nors aistringai mylėtų… Bet, bet… jei tektų vėl pasirinkti profesiją - ir vėl pasirinkčiau teatrologiją, teatrą, nes tai - kaip nepagydoma liga, kaip amžina meilė…” Taip meilę teatrui išpažįsta žinoma mūsų teatrologė, teatro istorikė, Muzikos ir teatro akademijos profesorė habil. dr. Irena Aleksaitė.

Šią savaitę knygynuose pasirodė netradicinio žanro knyga netradiciniu pavadinimu “Laimingas senelių gyvenimas”. Jos autorė - vėlgi netradiciniu mąstymu garsėjanti ir žavinti gydytoja, publicistė Filomena Taunytė. Daugiau kaip 50 metų dirbusi gydytoja pulmonologe, pastarąjį 10-metį daktarė yra pensininkė, atsidėjusi rašo medicininę publicistiką ir propaguoja sveiką ir natūralų gyvenimo būdą.

Vilniaus Rotušėje atidaryta Nacionalinės premijos laureato dailininko Vytauto Šerio kūrybos paroda “Paraiška ištikimybei”. Žinomas menininkas visuomenei pristato pastarojo dešimtmečio savo darbus: medinės skulptūros, tapybos kūrinius ir piešinius. Trumpai keliais sakiniais nusakyti menininko kūrybą nėra paprasta: V. Šerys jau daug metų žavi ir stebina savo nevienareikšmišku buvimu mūsų kultūroje, vis atrasdamas naujų, netradicinių saviraiškos formų, kalbėjimo su žiūrovais būdų.

Prasidėjo nauji mokslo metai. Kokį išsilavinimą jaunam žmogui šiandien gali pasiūlyti mūsų aukštosios mokyklos? Statistika sako, kad šiais metais stojantiems buvo sukurta daugiau vietų, negu baigė abiturientų.

Minint vieno didžiausių Lietuvos tapytojų Antano Gudaičio gimimo 100-metį, Radvilų rūmuose, Vilniuje, atidaryta jubiliejinė apžvalginė lietuvių dailės metro paroda “Išsilaisvinimas”. Ne vienai dailininkų kartai A. Gudaičio asmenybė buvo ir visam laikui išliko autoritetu, mokytoju, įkvėpėju… “Kultūros savaitės” pašnekovas - taip pat vienas ryškiausių šių laikų dailininkų, A. Gudaičio mokinys Leonardas Tuleikis.