aurelija žutautienė

Kriminalinės policijos dienos proga buvo įvertinti ir apdovanoti „amžiaus apiplėšimą“ tyrę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kuriems vadovauja šio komisariato viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis. Per palyginti trumpą laiką jiems pavyko išaiškinti nusikaltėlius, pagrobusius beveik 2 milijonus litų.

Teisininkai nuolat akcentuoja, jog ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas turi didžiausią poveikį nusikalstamumo mažėjimui. Tačiau pataisos namuose nemažėja nusikaltėlių, teistų 3, 4 ir net 12 kartų. Psichologai kaltina sunkią tokių „daugkartinių“ nusikaltėlių vaikystę. Plėšikas su peiliu rankoje Šiomis dienomis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama Edmundo Svoto (26 m.), net 11 kartų sėdėjusio teisiamųjų suole, baudžiamoji byla.

Valdžia ir pinigai – du dalykai, kuriems sunku atsispirti. Ypač kai žmogus turi tam tikrų teisių ir galių, išmano įstatymus. Kartais galima bandyti tuos įstatymus apeiti arba pažeisti.

Ginklai išduodami savigynai. Tačiau kiek jų panaudojama ne gelbstint savo ar kito gyvybę, ginant savo turtą, o suvedinėjant sąskaitas – iš keršto ar pavydo? Tragedija Šilutėje Rugpūčio viduryje legaliai laikomu pistoletu „Beretta” šilutiškis Vinardas Barcys (40 m.) nušovė savo bendraamžę žmoną, 17 metų dukrą ir nusišovė pats. Ginklą jis įsigijęs buvo prieš keletą metų, o leidimas jį laikyti V. Barciui buvo pratęstas prieš mėnesį iki tragedijos.

Teismo medikų žiniomis, Lietuvoje savižudybių šiais metais buvo daugiau negu pernai. Mūsų šalis ir toliau lieka pirmaujanti tarp Europos valstybių šioje srityje. Pastarosiomis dienomis nusižudė net keturi jauni vyrukai: du – Vilniuje, o du kiti, buvę draugai, vienas po kito išėjo iš gyvenimo Plungėjė. Žmonės kalba, jog visi jie nesusitvarkė su jausmais – į savižudybę juos pastūmėjo nelaiminga meilė. Abu vilniečiai prieš nelemtą žingsnį buvo susipykę su savo merginomis.

Nuolat didėjantis nedarbas, skurdas, nežinomybė ir netikrumas dėl rytojaus – pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys pasiruošusios bet kam – netgi tapti sekso vergėmis. Braukdama iš nosies varvantį kraują ir srūvančias ašaras, Vaida gūžėsi kampe. Spyris į šoną! Dar kartą! “Dar kartą pasispyriosi, kale, – kibūs pirštai sugniaužė Vaidai gerklę, – negyvai užspardysiu!..” Vaida suprato, kad smurtautojas nemeluoja. Ji prisiminė, kaip netikėtai dingo nepaklusnioji rusė Jelena.

Angelų sargų arba Policijos dienos išvakarėse kalbėjomės su Policijos generalinio komisaro pavaduotoju Visvaldu Račkausku. – Senųjų visiems gerai žinomų gaujų nariai arba susodinti, arba patys išsišaudę, tačiau, kaip sakoma, šventa vieta tuščia nebūna. Naujieji nusikaltėliai aršesni? – Kažkada tie senieji bandė vienas kitą perspjauti žiaurumu, gudrumu. Sunku juos palyginti, nes ir vieni, ir kiti neturėjo jokių sentimentų.

Šalies pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje dirbanteims pareigūnams ramių dienų nebūna. Jiems tenka spręsti ne tik pavienių nuteistųjų bėdas, bet gana dažnai šias įstaigas sudrebina ir keliasdešimt ar net kelių šimtų nuteistųjų paskelbtos bado akcijos. Bene neramiausi nuteistieji kali vienuose didžiausių – Alytaus pataisos namuose (PN). Ne kartą jau teisti vyrai nuolat protestuoja dėl neva varžomų jų laisvių.

Seksualinį išnaudojimą patyrę vaikų globos namų auklėtiniai patenka tarsi į dvigubus spąstus: dažnai jie tvirkinami ne tik namuose, bet yra seksualiai prievartaujami ir savo bendraamžių. Kartą susirinkusi senų gerų draugių kompanija įsišnekėjo apie patirtas vaikystėje skriaudas. Prisipažinimai buvo šokiruojantys: iš 6 moterų 4 buvo patyrusios seksualinę prievartą. Viena moteris papasakojo: „Kai buvau paauglė, kokių 12-13 metų, dažnai pas tėvus įvairiomis progomis lankydavosi kaimynų pora.

Seksualinė prievarta žaloja vaiką ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Tokios prievartos pasekmės ilgalaikės – vaikas traumuotas visam likusiam gyvenimui. Tvirkino ir politikas, ir verslininkas? Lietuva akylai seka dar vieną seksualinio mažametės išnaudojimo istoriją. Kauno rajone gyvenantis Drąsius K. (36 m.) apkaltino buvusią savo sugyventinę, jog ji leido seksualiai prievartauti jo penkiametę dukrą.

Šiemet nuo širšės ar bitės įkandimo jau mirė vienas žmogus. Pernai nuo vabzdžių įkandimo mirė 5 žmonės. Kiekvienais metais medikai išgelbsti po kelias dešimtis sugeltųjų, kurie patiria anfilaksinį šoką. Kauno rajone, savo sode vasaromis gyvenanti Jovita O. (50m.) tik prieš porą metų sužinojo, kad alergiška bičių, širšių ir kitų, kaip ji sako, „dūzgiančių sutvėrimų“ įkandimams. Vieną vakarą nuėjusi gulti, neapsižiūrėjusi, jog jos pataluose „įsitaisiusi“ didžiulė širšė, moteris ją prispaudė.

Prieš savaitę latviai pranešė, kad jų šalyje liepos 27-ąją buvo užfiksuotas pirmas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo šalies teritorijoje. Neaišku, kodėl latviai apie tai pranešė ne iš karto, o tik po kelių dienų. Tikriausiai patys nebuvo nusprendę, nuo ko dreba žemė: nuo įpykusių ant valdžios pensininkų trepsėjimo kojomis ar dėl žemės blokų judėjimo.

Liepos mėnesį per Lietuvą gausiai nuvilnijęs lietutis suvijo grybautojus į miškus, kuriuose daugėja ne tik nuo pavasario dygstančių voveraičių, bet ir iki tol retai kur išlendančių baravykų, raudonviršių, lepšių, įvairiausių rūšių ūmėdžių. Tad dabar turguose ir dažnoje pakelėje jau siūlomi krepšiai grybų tiems, kurie nenori grybauti. Grybautojams – pats įkarštis “Kaip matot, grybai pas mus – rinktiniai, – su pasididžiavimu sakė ties Labūnava (Kėdainių raj.

Šiuo metu nėra įstatymu nubrėžos ribos, kiek gali kainuoti žmogaus gyvybė, jo savigarba ir orumas, jam padaryta žala. Taigi, jei sugebėsite įrodyti, kad jūsų kančios pačios didžiausios, tai ir moralinė žala bus didesnė. Mūsų šalies Civilinio proceso kodeksu ir kitais įstatymais yra numatytas turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam.

Kerštas, pavydas, įniršis – jų užvaldyti žmonės žudo kitus, o atsitokėję – gyvybę atima ir sau. Praėjusį savaitgalį Kupiškyje, viename Vilniaus gatvės name, rasti Kristinos Minasianaitės (28 m.) ir Mindaugo Janušausko (39 m.) lavonai. Šio namo šeimininkė jau kuris laikas gulėjo slaugos ligoninėje, o name buvo likusi gyventi tik prieš porą metų iš Vilniaus pas močiutę persikėlusi anūkė Kristina.

Dvi mūsų šalies valdžios, turinčios būti savarankiškos ir nepriklausomos, bando įtakoti viena kitą. Politikai prieš įstatymus trokšta būti lygesni už kitus. Ar tai lietuviška demokratijos išraiška?   Visi žinome, kad pagal Lietuvos Konstituciją valstybės valdyme dalyvauja trys valdžios: Seimas, prezidentas su Vyriausybe ir – teismai. Visos šios valdžios savarankiškos ir nepriklausomos, jos vykdo tai, kas atitinka jų kompetenciją. Pastaruoju metu ypač didelio dėmesio susilaukia teismai.

Kiekvienam apylinkių teismų teisėjui per mėnesį tenka nuo 60 iki 88 bylų – vidutiniškai po tris su puse bylos per dieną. Skiriasi sutuoktiniai, artimieji gražiuoju nepasidalino turto, kaimynas su kaimynu susipešė dėl kelių metrų žemės, nepilnamečiai apiplėšė praeivį, girtas vairuotojas padarė avariją, darbdavys nesumokėjo atlyginimo... Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti – visi tie įvykiai civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų pavidalu gula ant apylinkių teismų teisėjų darbo stalų.

Pernai teisingumo ministerija gavo ir išnagrinėjo 88 mūsų tautiečių, nuteistų užsienio valstybėse, prašymus dėl perkėlimo į Lietuvą atlikti likusios bausmės. Iš jų 67 buvo grąžinti į Lietuvą. Daugiausia parsigabenta iš Vokietijos. Mes, lietuviai, dažnai įsižeidžiame, kai kitų šalių meno žmonės savo kūriniuose neigiamus herojus kildina iš Lietuvos.

Nors automobilių sporto entuziastų treniruotėms ir varžyboms keliami vis didesni saugumo reikalavimai, tačiau nelaimių automobilių sporto nepavyksta išvengti. Priešpaskutinį gegužės savaitgalį buvo gausu automobilių sporto varžybų, tad „adrenalino mėgėjai“ turėjo kur leisti laiką. Utenoje vyko Utenos ralio B lygos 1-asis etapas, o Kėdainiuose, Daukšių oro uoste – dar ne tokios populiarios, bet užtat gerokai daugiau emocijų suteikiančios driftingo –– automobilių šoninio slydimo – varžybos.

Nusikaltėliai žiaurėja ir nenori išeiti į laisvę. Daugumai jų kalėjime geresnės sąlygos: čia jie turi stogą virš galvos, šilta, visada pavalgę ir nereikia mokėti jokių mokesčių. Lukiškių tardymo izoliatoriuje nuolat teismo laukia apie 900 suimtųjų, o kalėjime vis daugėja nuteistųjų iki gyvos galvos. Vien pernai šį kontingentą papildė 8 žmogžudžiai, tarp jų – pirmoji Lietuvoje moteris, nuteista iki gyvos galvos – garsioji Alma Bružaitė-Jonaitienė, pasmaugusi ir paskandinusi du savo sūnus.

Teisėjai, būdami Temidės tarnai, gerai žino visus teismo proceso niuansus, tai gal todėl teismai vyksta taip ilgai? Suėjo senaties terminas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Jono Furmanavičiaus, išnagrinėjo buvusios Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos Anželikos Šimaitienės (38 m.), kurios įgaliojimai 2006 metų vasarį sustabdyti prezidento dekretu, ir tame pačiame teisme dirbančios sekretorės Jolantos Rutkauskienės (32 m.) baudžiamąją bylą.

Bekovodamas su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Vytautu Greičiumi, prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai pamiršo, kad kai kurių kitų teismų pirmininkai vadovauja nebe pirmą kadenciją arba, pasibaigus kadencijai, vadovauja laikinai.

Teisėjų kolegija, vadovaujama pirmininko Ryšardo Skirtuno, Vilniaus apygardos teisme nagrinėja vieną didžiausių pastarųjų metų bylą, kurioje ypač sunkiais nusikaltimais kaltinami 13 asmenų. Banditų gauja Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie – ne kartą, 7 iš jų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus. Bylos nagrinėjimas iš pat pradžių vyko labai sunkiai. Jau į pirmą posėdį neatvyko net 5 advokatai.

Vilniaus apygardos teisme toliau nagrinėjama buvusio Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Malčiausko byla. Aukštas prokuratūros pareigūnas įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir trukdęs tirti kolegoms narkotikų ir kontrabandos bylas. Kolegą nori pasiųsti už grotų Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius buvusiam savo kolegai, o dabar bendrovės "Constructus" generaliniam direktoriui pasiūlė skirti 4 su puse metų nelaisvės ir 11 300 litų baudą.

Greitai bus metai, kai dėl Prezidentūros nesutarimo su Seimu Vytautas Greičius tebedirba Aukščiausiojo Teismo pirmininku, nors jo 9 metų kadencija jau pasibaigusi. Pagal Lietuvos Konstituciją Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. V. Greičius AT pirmininko kadenciją baigė pernai liepą.