Nusikaltėliai žiaurėja ir nenori išeiti į laisvę. Daugumai jų kalėjime geresnės sąlygos: čia jie turi stogą virš galvos, šilta, visada pavalgę ir nereikia mokėti jokių mokesčių.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje nuolat teismo laukia apie 900 suimtųjų, o kalėjime vis daugėja nuteistųjų iki gyvos galvos. Vien pernai šį kontingentą papildė 8 žmogžudžiai, tarp jų – pirmoji Lietuvoje moteris, nuteista iki gyvos galvos – garsioji Alma Bružaitė-Jonaitienė, pasmaugusi ir paskandinusi du savo sūnus.
Daugelis mūsų įsitikinę, kad Lieuvos baudžiamieji įstatymai, prisitaikius prie Europos Sąjungos nuostatų, yra gana liberalūs. Iš tikrųjų, pavartę LR Baudžiamąjį kodeksą, tik keliuose jo straipsniuose rasime numatytą bausmę iki gyvos galvos.
Apskritai žmogaus gyvybė teismuose vidutiniškai vertinama 10 su puse metų nelaisvės, o jau kalėti už nužudymą tenka tik 6 metus 3 mėnesius. Tačiau ir esant tokioms palyginti švelnioms bausmėms nuteistųjų įkalinimo įstaigose nei kiek nemažėja. Nuteistųjų iki gyvos galvos dabar priskaičiuojama per 100 (iki šių metų gegužės 1-osios laisvės atėmimo vietose kalėjo 107 nuteistieji iki gyvos galvos). Visi jie, išskyrus A. Bružaitę – ne kartą teisti ir nužudę ne po vieną žmogų.
Narkomanui reikėjo pinigų
Net 9 kartus anksčiau jau teistas vilnietis Nikolajus Soročinskis (46 m.) už 4 žmonių nužudymą, plėšimus, turto grobimą kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas pernai liepą. Jo žmona Veronika Soročinskaja, kartu dalyvavusi nusikaltimuose, kalės 14 metų.
Net 7 metus vartojęs narkotikus N. Soročinskis su žmona Vilniuje siautėjo apie pusmetį. Būdami priklausomi nuo narkotikų ir neturėdami pinigų jiems įsigyti, Soročinskiai plėšdavo, o vėliau nužudydavo senyvo amžiaus, negalinčias apsiginti moteris. V. Soročinskaja ne tik talkino vyrui – kartais apsimesdavo socialine darbuotoja ir taip pelnydavo senučių pasitikėjimą. Ji dar ir padėdavo slėpti nusikaltimo pėdsakus: po žmogžudysčių skalbdavo kruvinus vyro drabužius, degindavo ir naikindavo įkalčius.
Nužudė, kad sugrįžtų už grotų
Anykščių rajono gyventojas Stanislovas Orda (48 m.), 7 kartus teistas, pripažintas recidyvistu, itin žiauriai nužudęs senutę (sumušęs ir apraizgęs kojas viela, dar gyvą įmetė ją į šulinį) ir apiplėšęs dar keletą negalinčių apsiginti Ukmergės gyventojų, į kalėjimą iki gyvos galvos pakliuvo pernai gegužę.
Vilniaus apygardos teismas S. Ordą buvo nuteisęs 20 metų nelaisvės. Apeliacinis teismas, paskirdamas griežčiausią bausmę, įvertino nusikaltimo motyvus – S. Orda teigė žudęs tam, kad vėl sugrįžtų už grotų. Teisėjai nusprendė, kad terminuotas laisvės atėmimas neatliks bausmės tikslų – S. Orda teisme grasino išėjęs į laisvę nusikalsti ir vėl.
Girtas ir nuolat įsiutęs
Dar vienas smurtautojas – kretingiškis Kęstutis Kontrimas (27 m.), – jau iki tol 3 kartus teistas, pernai pavasarį į kalėjimą visam gyvenimui pasiųstas tiesiai iš Marijampolės pataisos namų. Jis čia atlikdamas bausmę sadistiškai nužudė kitą kalinį.
Į Marijampolės pataisos namus K. Kontrimas pakliuvo už tai, kad žiauriai nužudė savo močiutės sugyventinį Edmundą B. (tuomet 50 m.).
Augęs asocialioje šeimoje vaikinas 2003-iųjų kovo mėnesį girtas atslinko į savo močiutės namus Kretingoje. Kažko susiginčijo su Edmundu B. ir susimušė. K. Kontrimas vėliau teisme aiškins, kad nuo mažens jautė močiutės sugyventinio neapykantą, tad, kai besimušant tas pargriuvo, užplūdo noras atkeršyti už patirtas skriaudas. Apakintas įtūžio Kęstutis savo auką spardė, šokinėjo ant galvos, galiausiai, ištraukęs iš už užkrosnio kirvį, sukapojo Edmundui B. galvą. Po to ramiausiai nuėjo miegoti. Už tokį žiaurų nusikaltimą K. Kontrimas buvo nubaustas 14 metų nelaisve.
Kalėdamas Marijampolės pataisos namuose K. Kontrimas elgėsi bjauriai. Anot pareigūnų, vaikinas nuolat pažeidinėjo vidaus tvarką, jo nemėgo kiti nuteistieji, ne kartą buvo pagautas apsvaigęs nuo narkotikų. Galiausiai buvo įkurdintas baudos izoliatoriuje su dar kitais dviem likimo draugais. Trijulė kartu praleido 10 dienų, kai vieną iš trijų – Konstantiną D. (20 m.) – pareigūnai aptiko negyvą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Konstantiną D. virve, padaryta iš paklodės, pakorė, o vėliau, kad tikriau būtų, jog auka tikrai begyva, pasmaugė K. Kontrimas.
Teisme žudikas nė kiek nesigailėjo savo poelgio, o dargi tvirtino, kad žudydamas “tokį kvailą ir nešvarų” jautė malonumą. “Jei būčiau turėjęs peilį, būčiau supjaustęs gabalais ir nuleidęs į klozetą. Arba išviręs ir suvalgęs”, – teisme tvirtino sadistas.
Turi teisę būti perkelti į pataisos namus
Prieš keletą metų, irgi laikantis Europos Sąjungos nurodymų, vienuose Pravieniškių pataisos namų buvo įkurta “zona” – lokalinis sektorius – nuteistiesiems iki gyvos galvos. Į šiuos pataisos namus kalinys gali būti perkeltas, kai kalėjime jau būna atsėdėjęs 10 metų. Sudaryta komisija vertina tokio kalinio tą 10 metų “stažą”. “Mes, remdamiesi įstatymais, tik pateikiame duomenis apie nuteistąjį: kaip jis elgėsi, kokia jo emocinė būsena, ar saugus jis jausis, ar kiti bus su juo saugūs ir pan., – sakė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Arvydas Ižička. – O perkelti ar ne tą asmenį į pataisos namus, sprendžia teismas.”
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų–atvirosios kolonijos, kurioje ir yra įkurtas atskiras sektorius nuteistiesiems iki gyvos galvos, direktorius Alfredas Drazdys sako, jog čia tokiems kaliniams žymiai geresnės sąlygos nei kalėjime. “Nors jie gyvena atskiroje zonoje ir maistas jiems tiekiamas atskirai, tačiau čia jie yra laisvesni, – paaiškino direktorius. – Jiems nereikia visą dieną tūnoti kamerose ir laukti, kol galės išeiti pakvėpuoti grynu oru. Jie gyvena bendrai, gali nors ir visą dieną praleisti kiemelyje, sportuoti”.
Kaip “Akistatą” informavo Kalėjimo departamentas, pernai į Pravieniškių pataisos namus buvo perkelti 8 nuteistieji iki gyvos galvos – dabar čia kali 19 nuteistųjų iki gyvos galvos. Šiais metais tokių perkėlimų dar nebuvo.
Perkeltas į pataisos namus nuteistasis neįgyja jokių privilegijų ar papildomų galimybių anksčiau išeiti į laisvę. Tam, kad nuteistasis iki gyvos galvos galėtų išeiti į laisvę, jam turėtų būti taikoma amnestija arba malonė. Taip pat toks kalinys gali būti atleistas nuo bausmės dėl ligos arba jei panaikinamas ar pakeičiamas teismo nuosprendis.
Pagal patvirtintą tvarką nuteistųjų iki gyvos galvos malonės prašymai gali būti svarstomi ne anksčiau nei atlikus 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu dar nė vienas nuteistasis iki gyvos galvos nėra atlikęs tokio ilgumo bausmės, tad ir teisės prašyti malonės neturi.
Vieno tokio kalinio išlaikymas valstybei – taigi mums visiems – kainuoja 65,45 lito dienai – tai beveik 2000 litų kas mėnesį. Beje, nuteistieji iki gyvos galvos geriau nei kiti kaliniai negyvena. Tokia suma iš valstybės biudžeto atseikėjama kiekvienam, pakliuvusiam į įkalinimo įstaigą. Šiuo metu mes visi išlaikome 7014 jau nuteistųjų už įvairius nusikaltimus ir dar 1264 suimtuosius.
Viltis visada yra
Nors įstatymai ir numato, jog nuteistasis iki gyvos galvos gali tikėtis laisvės tik po 20 metų, niekas nedraudžia skųstis ir siekti bausmės sutrumpinimo.
Dar 2004-aisiais, kad bausmė iki gyvos galvos būtų sutrumpinta, pasiekė vienas iš žurnalisto V. Lingio žudikų – Igoris Achremovas.
Už dienraščio “Respublika” žurnalisto V. Lingio nužudymą B. Dekanidzė buvo sušaudytas, o I. Achremovui pasisekė – buvo sustabdytas mirties busmės vykdymas ir žudikui paskirta nelaisvė iki gyvos galvos. Tačiau 2004-aisiais I. Achremovui nušvito viltis. Keitėsi Baudžamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksai, tad nuteistasis gavo teisę kreiptis į teismą dėl bausmės sušvelninimo. Vilniaus apygardos teismas pasigailėjo I. Achremovo ir paskyrė 25 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tad nuo 2004-ųjų I. Achremovas ir daro viską, kad tik išeitų į laisvę: dirba, mokosi, išmoko užsienio kalbą, vedė, susilaukė vaiko, įsigijo šunį. Kovo mėnesį Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas jau trečią kartą atmetė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teikimą išleisti nuteistąjį anksčiau laiko į laisvę. Nors pataisos namų administracija buvusį “Vilniaus brigados” narį įvertino teigiamai – išvardijo daugybę jo gerų darbų (14 kartų skatintas už gerą veiklą), tačiau teismo tai neįtikino. Šį kartą teisėjas atsižvelgė ne tik nuteistojo charakteristiką, bet ir į jo asmenybę bei padaryto nusikaltimo pobūdį.
Jei I. Achremovui taip ir nepavyks įgyvendinti savo planų, į laisvę jis turėtų išeiti 2018 metų pabaigoje.
Aurelija Žutautienė
