Pernai teisingumo ministerija gavo ir išnagrinėjo 88 mūsų tautiečių, nuteistų užsienio valstybėse, prašymus dėl perkėlimo į Lietuvą atlikti likusios bausmės. Iš jų 67 buvo grąžinti į Lietuvą. Daugiausia parsigabenta iš Vokietijos.
Mes, lietuviai, dažnai įsižeidžiame, kai kitų šalių meno žmonės savo kūriniuose neigiamus herojus kildina iš Lietuvos. Pašiurpstame išgirdę, kai mus pavadina aštriadančiais, pakelių plėšikais, hanibalais ar nupiešia apyžioplės lietuvaitės, tinkančios tik seksui, portretą.
Iki šių metų gegužės 1-osios užsienio valstybėse buvo sulaikyti, suimti ar nuteisti 538 Lietuvos piliečiai – taip praneša Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas. Daugiausia pažeidėjų – Lenkijoje (151), Ispanijoje (97), Jungtinėje Karalystėje (79).
O per 2008-uosius iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių gauta 1464 pranešimai apie prasikaltusius lietuvius. “Tačiau tai nėra tikri skaičiai, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas. – Dalis lietuvių nenori, kad apie juos žinotų gimtinėje, tad ir neprašo pranešti”.
Ir žudo, ir vagia
Šių metų sausio pradžioje Čekijos Aukščiausiasis Teismas pagaliau tarė galutinį žodį ir už lombardo darbuotojo nužudymą 15 metų nelaisvės nuteisė mūrininką Arvydą Kumpaitį.
Prieš 6 metus A. Kumpaitis ir jo bendras Valerijus Vrublevskis apiplėšė lombardo parduotuvę ir nužudė pardavėją. Atėję į parduotuvę, jiedu paprašė lombardininką atidaryti stalčių – esą kad galėtų apžiūrėti patikusį daiktą.
Kai pardavėjas pasilenkė, A. Kumpaitis 7 kartus smogė jam plaktuku per galvą. Aukai nuvirtus be gyvybės ženklų, plėšikai pagrobė pinigus, 35 mobiliuosius telefonus, automobilinį radiją, dujinį pistoletą ir kitų daiktų maždaug už 89 000 kronų (apie 11 000 litų).
Valerijus Vrublevskis buvo nuteistas 14 su puse metų nelaisvės, o Arvydas Kumpaitis – 15. Pastarasis vis skundė nuosprendžius, kol šiais metais pagaliau buvo padėtas taškas.
Esama lietuvių, už žiaurius nusikaltimus įkalintų ir iki gyvos galvos. Pernai Šiaurės Airijoje tokia bausme buvo nuteistas Mantas Pauliukonis (25 m.). Po šokių susikivirčijęs, metu jis peiliu subadė atvykėlius iš Latvijos Aleksandrą Filiušiną ir Sergejų Čuksejevą. A. Filiušinui buvo pažeista šlaunies arterija ir vyriškis mirtinai nukraujavo. S. Čuksejevo žaizdas teko tvarstyti medikams.
Gerai visiems žinoma ir kita tragiška istorija, kai Škotijoje buvo žiauriai nužudyta alytiškė. Šioje šalyje gyvenusiems Vitui Plytnikui (41 m.) ir Aleksandrui Skirdai (20 m.) buvo parūpę sunkiai uždirbti tautietės Jolantos Blėdaitės (35 m.) pinigai...
Abu nuteisti kalėti iki gyvos galvos, tačiau V. Plytnikas kol kas vis rašo skundus, tikėdamasis, kad bausmė jam bus sušvelninta.
Tačiau ne visose šalyse vienodai griežti įstatymai. Štai Ispanijoje lietuvis už tai, kad mirtinai sumušė savo tautietį, laisvės neteko tik 5 metams.
Na o Airijoje nuo 2005 gyvenantis Tomas Urbonas (26 m.) vien už pasikėsinimą išžaginti gavo 3 metus belangės. Tiesa, per tuos metus buvo ne sykį baustas už įvairius prasižengimus: vairavimą išgėrus, ginklo nešiojimą ir kt. Beje, Lietuvoje T. Urbonui išduotas tarptautinis arešto orderis dėl įtarimų vagyste, tad atlikęs bausmę, jis bus perduotas gimtinėn.
Už grotų sodinamos vagių gaujos
Daugelis lietuvių net organizuoja savotišką “verslą”, susiburia į gaujas, pasiskirsto pareigomis. Štai pernai vasarį Belgijos miesto Lježo teismai nuteisė gerą dešimtmetį Belgijoje automobilius vogusios gaujos narius. Ši gauja buvo gerai organizavusi savo veiklą: Vokietijoje vogė, o Belgijoje ardė automobilius ir gabeno į Lietuvą.
Kaip priedanga nusikalstamai veiklai buvo įkurti automobilių remonto centrai, tad visų trijų šalių teisėsaugos pareigūnams teko gerokai paplušėti, kol buvo išsiaiškinta visa nusikaltama “virtuvė”. Po 10 metų kalėjimo ir pusės milijono eurų baudą gavo nuteisti gaujos vadeivos kauniečiai Remigijus Vaičiūnas ir Viktoras Česonis. Antanas Nemanis laisvės turėtų nematyti 8 metus ir sumokėti 300 000 baudą, Saulius Taparauskas – 4 metus. Su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti Antanas L. tegavo pusantrų metų lygtinai ir buvo išleistas į gimtinę.
Iš peties lietuvių automobilių vagys darbuojasi ir Vokietijoje. Pernai rugsėjį savo įkliuvo 6 panevėžiečiai, “dirbę” Frankfurte. Hamburge buvo sulaikyta 18 lietuvių gauja, kita – Štutgarte. Šių gaujų nariai apiplėšdavo automobilius – susirinkdavo viską, ką vertingo rasdavo automobilių salonuose, nusukinėdavo automobilių dalis.
Sugrįžti nori ne visi
Įkliuvęs svečiose šalyse, dažnas lietuvis staiga pasigenda tėvynainių ir ima skalambyti visais varpais, kad vežtų jį į tėvynę.
Didžiausias rūpestis dėl nuteistų lietuvių tenka Lietuvos atstovybių užsienyje pareigūnams. Konsuliniai pareigūnai sulaukia laiškų, kuriuose prašoma įvairiausios informacijos. Skundų dėl prastų įkalinimo sąlygų – nedaug.
Europos Sąjungos šalyse įkalinimo įstaigose mažai skiriasi, tačiau yra šalių, kur lietuviams kalėti tikrai sudėtinga – ne tik dėl kalbos barjero, bet dėl kitokios religijos bei papročių. Dažniausiai, aišku, prašoma išsiaiškinti, ar nuteistasis gali būti perkeltas atlikti bausmę savo šalyje.
Užsienyje nuteisti tautiečiai turi galimybę sugrįžti į Lietuvą atlikti likusią bausmės dalį. Kaip paaiškino teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė, nuteistieji tokia teise gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei nuteisusioji valstybė ir Lietuva yra sudariusios dvišalę tarptautinę sutartį arba yra daugiašalės tarptautinės sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės.
Prašymą, kad nuteistasis galėtų grįžti į sau artimą aplinką atlikti likusios bausmės, gali paduoti ne tik pats nuteistasis, bet ir jo artimieji.
Pernai Teisingumo ministerija gavo ir išnagrinėjo 88 mūsų tautiečių, nuteistų užsienio valstybėse, prašymus dėl perkėlimo į Lietuvą atlikti likusios bausmės. Iš jų 67 buvo grąžinti į Lietuvą. Daugiausia bendradarbiauta su Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Čekijos, Islandijos, Rusijos ir kitų šalių atitinkamomis institucijomis.
Paprastai grąžinimo procesas – dokumentų parengimas, jų vertimai, sąlygų perduoti tikrinimas – užtrunka nuo 3 mėnesių iki pusės metų. Bet yra šalių (pvz., Rusija), kur procesas užsitęsia ilgiau – net iki 2 metų.
Kaip teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas E. Jankūnas, daugiausia nuteistųjų kol kas teko parsigabenti iš Vokietijos – pernai net 11. Dar daugiau jų – 19 – į minėtą šalį buvo išduoti pagal Europos arešto orderį arba pagal ekstradicijos prašymus. Iš viso pernai užsienio valstybėms buvo perduoti 53 asmenys.
Aurelija Žutautienė
