Greitai bus metai, kai dėl Prezidentūros nesutarimo su Seimu Vytautas Greičius tebedirba Aukščiausiojo Teismo pirmininku, nors jo 9 metų kadencija jau pasibaigusi.
Pagal Lietuvos Konstituciją Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. V. Greičius AT pirmininko kadenciją baigė pernai liepą.
Kalta patarėja?
Kai pernai prezidentas V. Adamkus pasiūlė atleisti AT pirmininką, Seimas nesutiko: kad reikia V. Greičių atleisti, balsavo tik 41 Seimo narys, 43 buvo prieš atleidimą, o 20 – susilaikė. “Seimas nėra ta institucija, kurioje prezidento aplinka ką nori, tą ir gali daryti”, - piktinosi Julius Veselka. “Tikiuosi, kad Seimas sugebės išlaikyti atsakomybės egzaminą”, - šalies vadovo teikimui priešintis ragino ir Rasa Juknevičienė. O “darbietė” Virginija Baltraitienė sakė pajutusi spaudimą, nes pristatant prezidento teikimą, V. Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė pareiškė, jog parlamentarai negali nepritarti prezidentui, nes esą V. Greičiaus atleidimas tėra tik formalus klausimas. “Tačiau kiekvienas Seimo narys turi teisę balsuoti, kaip jam liepia sąžinė”, - piktinosi V. Baltraitienė.
“Kaip liepia sąžinė” Seimo nariai balsavo ir po kelių dienų, kai prezidentas vėl pasiūlė atleisti V. Greičių. Ir nors dabar prezidentui atstovavo Lauras Bielinis, 39 Seimo narių balsų neužteko atleisti V. Greičių iš AT pirmininko pareigų.
Taip dvi valstybinės institucijos pateko į politinę ir teisinę aklavietę, iš kurios nesugeba išeiti iki šiol, nes ir trečią kartą Seimas nepaklausė prezidento. Kalbinti Seimo nariai sakė, kad šį kartą jie balsavo prieš V. Greičiaus atleidimą ir dėl to, kad prezidentas AT pirmininku ruošėsi skirti AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Joną Prapiestį.
Įgaliojimų pratęsti negalima
AT pirmininku iki šiol tebedirbantis V. Greičius yra “pirmininkas be jokių įgaliojimų”. Jau anksčiau Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad teismų pirmininkų įgaliojimai negali būti pratęsti nei įstatymu, nei kitais teisės aktais.
Iki 2006-ųjų AT pirmininkas buvo skiriamas apibrėžtam laikui ir, kadencijai pasibaigus, automatiškai buvo atleidžiamas. Tačiau po KT išaiškinimo AT pirmininką, pasibaigus jo darbo kadencijai, prezidento teikimu turi atleisti Seimas ir tik po to gali būti teikiama nauja kandidatūra.
Dabar kai kurie Seimo nariai tiesiog spaudžia V. Adamkų, kad šis V. Greičių skirtų dar vienai kadencijai. “Net ir norint dar vienai kadencijai pasiūlyti V. Greičių, pirmiausia reikia jį atleisti, - sakė prezidento patarėja, Teisės departamento vadovė A. Rauličkytė. - Tokia procedūra numatyta konstitucinėje doktrinoje. Jei V. Greičius būtų atleistas, jo pareigas laikinai – kol būtų patvirtinta nauja kandidatūra - eitų AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė – kaip didžiausią teisminę patirtį turinti teisėja”.
Šiomis dienomis prezidentas, nerasdamas išeities, paprašė į KT išaiškinti, ar Seimo nariai gali balsuoti prieš teisėjų atleidimą pasibaigus kadencijai.
Tačiau ir šis prezidento kreipimasis į KT sukėlė didžiulius ginčus. Europarlamentaras Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politikos komiteto pirmininkas Vyautas Landsbergis netgi paragino prezidentą atsiimti savo kreipimąsi į KT. ”Prasideda tokie požiūriai, kad Seimas yra tik rankų pakėlimui. Tai mes artėjame prie rusiško modelio ir todėl būtų geriau, kad V. Adamkus nesusiteptų paskutiniuoju laikotarpiu prieš užbaigdamas kadenciją”, - sakė V. Landsbergis. Kitas tos pačios partijos narys Rytas Kupčinskas Seime įregistravo nutarimo projektą “Dėl parlamentinės demokratijos Lietuvoje”. Šiame dokumento projekte rašoma, kad jokia valstybės institucija neturi teisės ir galios nurodyti Seimo nariams, kaip jie privalo balsuoti priimant vieną ar kitą sprendimą.
Dėl ko laužomos ietys?
Kai kurie teisininkai sako, kad ginčijamasi ne dėl esminių dalykų. Štai advokatas, buvęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas atkreipia dėmesį į kai kurias datas. 1999 metų birželį V. Greičius buvo paskirtas AT pirmininku neterminuom laikui. O 2002-aisiais Seimas pritarė naujai Teismų įstatymo redakcijai ir AT pirmininko kadencija buvo nustatyta 9 metams. Tad gal vertėjo kreiptis į KT, kad šis išaiškintų, kada vis dėlto baigiasi V. Greičiaus kadencija?
Kai kurie kalbinti politikai aiškino, jog jie nebalsuoja už V. Greičiaus atleidimą, nes įžiūri V. Adamkaus kerštą dėl prieš porą metų metus kilusio skandalo, kai apsimelavo keli teisėjai.
Tuomet Teisėjų taryba svarstė, ar pratęsti Biržų rajono apylinkės teismo pirmininko Valento Margevičiaus kadenciją, iki jam sukaks 65 metai. Tarybos nariai tam pritarė. Kilus skandalui – V. Margevičius “užkliuvo” dėl kažkada padarytos avarijos – buvo apkaltintas V. Greičius (nors jis vienintelis Teisėjų tarybos posėdyje nepritarė V. Margevičiaus kadencijos pratęsimui), esą nuslėpęs kandidato biografijos faktus. Tuometinis Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, tuometinis Teisingumo ministerijos viceministras Gintaras Švedas, prezidento patarėjas teisės klausimais Haroldas Šinkūnas ir dar keli jų kolegos tai patvirtino šalies prezidentui. V. Adamkus įpyko ir pasikvietęs V. Greičių pareiškė, kad nebepasitiki juo nei kaip teisėju, nei kaip žmogumi. Tačiau AT pirmininkas pateikė įrodymus, kaip buvo svarstoma V. Margevičiaus kandidatūra. Teisėjų tarybos posėdis buvo įrašinėjamas į diktofoną. Išklausius įrašą, paaiškėjo, kad V. Greičius garsiai visiems perskaitė Biržų rajono apylinkės teismo pirmininko nuodėmes.
V. Margevičius tuoj pat atsistatydino, motyvuodamas, kad negali dirbti, kai juo nepasitikima. Nors prezidentas pareiškė nepasitikėjimą AT pirmininku V. Greičiumi, pastarasis iš pareigų nepasitraukė. Žodžiu, du valstybės pareigūnai iki šiol vienas į kitą žiūri skersomis.
Reikia pripažinti, kad V. Greičius šioje situacijoje liko santūrus ir, būdamas nekaltas, nepuolė visiems aiškinti situacijos, o tik pareiškė, jog prezidentas suklydo. Tokia tvirta savo pozicija AT pirmininkas pelnė daugelio savo kolegų simpatijas.
Pikti liežuviai mala, kad koją prezidento ir AT pirmininko bendradarbiavimui kiša ir teisėsaugininkai Kūriai. V. Greičius, vadovaudamasis Teismų įstatymu, pasibaigus įgaliojimams pasiūlė iš pareigų atleisti AT Civilinių bylų skyriaus vadovą Česlovą Jokūbauską, o į jo vietą pasiūlė Valentiną Mikelėną. Pasirodo, kad Č. Jokūbauskas yra Europos Teisingumo Teismo teisėjo Prano Kūrio kaimynas. Taigi kalbama, kad dėl to V. Greičius užsitraukė ir buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio nemalonę.
„Akistata“ bandė sužinoti, kaip šiandieninę situaciją vertina pats V. Greičius, tačiau pirmininkas į diskusijas nesileido, tik per AT kanclerį Romą Laurinavičių patarė visais klausimais, susijusiais su jo atleidimu ir darbu, kreiptis į Prezidentūrą arba Seimą.
Aurelija Žutautienė
