Teisininkai nuolat akcentuoja, jog ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas turi didžiausią poveikį nusikalstamumo mažėjimui. Tačiau pataisos namuose nemažėja nusikaltėlių, teistų 3, 4 ir net 12 kartų. Psichologai kaltina sunkią tokių „daugkartinių“ nusikaltėlių vaikystę.
Plėšikas su peiliu rankoje
Šiomis dienomis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama Edmundo Svoto (26 m.), net 11 kartų sėdėjusio teisiamųjų suole, baudžiamoji byla. Jis kaltinamas pernai vasarį Panevėžyje nužudęs du žmones, o vieną – sužalojęs.
Vienas negyvai subadytas 53 metų vyras buvo rastas Beržų gatvės daugiabučio laiptinėje. Beveik tuo pačiu metu Ramygalos gatvės namo laiptinėje kaimynai aptiko čia gyvenusio 76 metų pensininko lavoną. Pakaušyje ir petyje žiojėjo gilios žaizdos. Po geros valandos Lakštingalų gatvėje buvo užpultas 40 metų gyventojas. Žmogus užpuolikui pasipriešino, tačiau dūrių peiliu neišvengė. Subadyta ir supjaustyta nugara bei juosmeniu vyras atsidūrė ligoninėje.
Policija metė visas pajėgas ir įtariamasis žmogžudystėmis E. Svotas atsidūrė areštinėje.
Savo kaip nusikaltėlio „karjerą“ E. Svotas pradėjo 2001-aisiais. Apsiginklavęs peiliu jis nuolat užpuldinėjo praeivius. Nuo jo kentėjo ir moterys, ir vyrai. Plėšikas ne tik atimdavo iš praeivių rankines – dažnai juos ir sužalodavo.
Paleistas iš pataisos namų anksčiau laiko, E. Svotas nesilaikė jam nurodytų įpareigojimų, tad Pataisos inspekcijos pareigūnai jau ruošė dokumentus teismui, kad E. Svotas būtų grąžintas už grotų. Tačiau nespėjo...
Konfliktai šeimoje
Žemaičiai taip pat turi „savą“ rekordininką – Pūčkorių kaimo (Plungės raj.) gyventoją Marių Butkevičių (21 m.). Šį pavasarį į teisiamųjų suolą jis sėdo 12-ąjį kartą. Mat girtas nugvelbė motinos automobilį „VW Golf“ ir pardavė savo pažįstamam. Pinigus pragėrė. Nors motina savo sūnui pretenzijų nereiškė, tačiau byla pasiekė teismą. Plungės apylinkės teisme teisiamas jaunuolis visai nesigailėjo savo poelgio ir tvirtino, jog neprisimenąs, nei ką vogė, nei kam pardavė automobilį – esą buvęs labai girtas. „Aš blaivas nė vieno nusikaltimo nepadariau“, – pareiškė M. Butkevičius ir didžiuodamasis pridūrė, jog jam iškelta dar apie 30 bylų. Kadangi už vagystes 2 su puse metų jau buvo gavęs Kretingos rajono apylinkės teisme, tai plungiškiai teisėjai, skyrę metus, subendrino bausmes ir patupdė vyruką 3 metams už grotų.
M. Butkevičiaus artimieji sako, jog jis labai pasikeitė, kai išėjo gyventi atskirai nuo motinos – ėmė gerti ir vagiliauti.
Šeimą gerai pažįstantys pareigūnai sako, jog M. Butkevičius seniai konfliktavo su šeima ir net kelios bylos buvo jam iškeltos pagal artimųjų skundus. Jaunuolį nuolat traukė motinos automobiliai, tad dažnai jais slapčia naudojosi – tai sudaužydavo, tai kam nors vos ne už butelį parduodavo.
Išgamos „su stažu“
Kupiškio gyventojai dar nepamiršę kraupios dramos, kai 2007 gegužę dingusio aštuoniolikmečio Vytauto Š. (18 m.) apiręs lavonas su smurto žymėmis buvo rastas Lėvens upėje ties Svidenių kaimu.
Policijos pareigūnai gana greitai nustatė įtariamuosius. Visi jie „išėję mokslus“ įkalinimo įstaigose: Armandas Červonikovas (33 m.) po penkto teistumo tepabuvo laisvėje vos pusantro mėnesio, Grigorijus Djačenka (25 m.) už grotų buvo jau 7 kartus, Gintaras Motiejūnas (29 m.) – 4 kartus. Na, o kartu dalyvavęs tuo metu nepilnametis Darius Smičius (dabar 19 m.) policijos akiratin jau buvo pakliuvęs 7 kartus.
Minėtieji nusikaltėliai, pasikvietę Vytautą Š., visaip iš jo tyčiojosi, mušė, kam neva jis neatvedė merginų, paskui nusivežė prie Lėvens upės ir ten jį išžagino. Jaunuolis bandė pabėgti, bet smurtautojai jį pagavo ir pritalžė iki sąmonės netekimo. Išsigandę, jog nusikaltimas iškils į viešumą, dar gyvą Vytautą Š. įmetė į vandenį. Kitą dieną grįžo ir lavoną apmetė šakomis. Auka buvo surasta po dviejų savaičių.
Dabar visi keturi pasiųsti ilgiems metams už grotų. A. Červonikovui skirta 18 metų, G. Djačenkai – 16, G. Motiejūnui – 9, o D. Smičiui – 10 metų nelaisvės.
Šios bylos tyrimą kontroliavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo prokurorė Jelena Sabaliauskienė, paklausta apie tuos keturis žiaurius nusikaltėlius, tik giliai atsidūsta. „Nesuprantu, kaip juos žemė nešioja, – baisisi prokurorė. – Nors turiu nemažą darbo patirtį, tačiau iki šiol nerandu atsakymo, kodėl atsiranda tokių, kurie eina prieš Dievo įsakymus.“
Kalta aplinka
Teisininkai teigia, jog visada kelias į teisiamųjų suolą prasideda „nuo adatos“. Dar ankstyvoje vaikystėje lyg ir nekaltai pasiimamas svetimas mielas daiktelis, skaudžiai užvožiama per galvą nepatikusiam draugui, išradingumas pasitelkiamas sukčiaujant. Psichologai kaltina sunkią vaikystę – paprastai tokie, vėliau linkę nusikalsti, būna nepatyrę tėvų meilės, matę artimų žmonių nesantaiką, girtuoklystes, augę skurdžioje aplinkoje, patys buvę mušami, stumdomi.
Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Bronislovas Razma, tyręs ne vieno tokio „daugkartinio“ (tarp jų ir 12 kartų teisto M. Butkevičiaus) bylą, sako, jog sunku suvokti tokių jaunų žmonių psicologiją. „Matyt, tai lemia socialiniai veiksniai, – daro išvadą prokuroras. – Nesutarimai šeimoje, nedarbas (norisi ką nors nusipirkti, o pinigų nėra), panašių draugų ratas, alkoholis. Yra mūsų rajone ir daugiau tokių, kuriems visi teistumai nė motais. Štai vienas neseniai iš pataisos namų grįžo – manėme, jau susitupėjo, pilnametystės sulaukė. Tačiau kur tau! Dvi savaites pabuvo laisvėje ir vėl grįžo prie senų įpročių. Tokie vagiukai ir chuliganėliai darbo mums gerokai prideda. O juk turime tirti ir gerokai rimtesnių bylų.“
Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė sako, jog dauguma ne pirmą kartą sėdančių į teisiamųjų suolą jaunuolių yra iš asocialių šeimų. “Neseniai nagrinėjau jauno vaikinuko, teisiamo jau net nežinau kelintą kartą, baudžiamąją bylą, – papasakojo teisėja. – Jis buvo kaltinamas apvogęs maisto prekių kioską. Kai paklausiau, kodėl jis nuolat vagiliauja, paauglys paaiškino, jog gyvena pas močiutę, kuri gauna pinigus už jo globą. Tačiau tuos pinigus jo girtuoklė motina nuolat atima. „Valgyti norisi, tai ir einam plėšti“, – paaiškino jis man.“
Pareigūnai pastebi, jog didžioji dalis tokių „daugkartinių“ nusikaltėlių paprastai nusikaltimus daro girti ar apsvaigę nuo narkotikų. Ne veltui sakoma, jog girtam jūra iki kelių.
Nusikalsta, kad būtų pastebėti
Pataisos namų darbuotojai nesistebi, jog atlikti bausmės grįža vis tie patys nusikaltėliai. Net Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose apie 30 proc. nuteistų nepilnamečių bausmę atlieka ne pirmą kartą. „Laisvėje jų niekas nelaukia ir nesirūpina, – sako šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Neringa Gudėnaitė. – Ko gero, daugelis vaikų pas mus pirmą kartą normaliai gauna pavalgyti, sužino, kad yra tokios šventės kaip Kalėdos ar Velykos, gali pasirinkti visokiausių užsiėmimų, įgyti profesiją. O viso to laisvėje jie neturėjo, buvo niekam nereikalingi. Ir tie nusikaltimai kartais daromi tam, kad juos kas nors pastebėtų...“
Kalbinti pareigūnai tvirtino, jog jei žmogus – ypač paauglys – padarė nesunkų nusikaltimą, tai nebūtina jo iš karto sodinti į kalėjimą. „Yra pakankamai alternatyvių bausmių, – sakė jie. – Tai ir reguliarus registravimasis policijoje, tam tikras laisvės apribojimas, kiti įpareigojimai.“ Tačiau visi sutiko, kad jei žmogus ir toliau užsiima juodais darbeliais, verta jį pasiųsti į pataisos namus.
Vis dėlto jaunų nusikaltėlių negąsdina ir užgrotis. Jie puikiai žino, jog gerai besielgiantys laisvę išvys gerokai anksčiau nei paskirta teismo.
Aurelija Žutautienė
