Seksualinė prievarta žaloja vaiką ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Tokios prievartos pasekmės ilgalaikės – vaikas traumuotas visam likusiam gyvenimui.
Tvirkino ir politikas, ir verslininkas?
Lietuva akylai seka dar vieną seksualinio mažametės išnaudojimo istoriją. Kauno rajone gyvenantis Drąsius K. (36 m.) apkaltino buvusią savo sugyventinę, jog ji leido seksualiai prievartauti jo penkiametę dukrą. Jis tvirtina, kad mergaitę lytiškai išnaudojo trys vyrai, tarp jų vienas yra politikas ir verslininkas A. Ū (36 m.), kitas – sprendimus vaiko globos bylose priėmęs teisėjas.
Drąsius K. teigia nebepasitikįs Kauno teisėsaugos institucijomis, todėl filmuotą medžiagą su penkiametės pasakojimu išsiuntinėjo į visas informavimo priemones, Seimo nariams, politinėms partijoms, įvairiems pareigūnams. Generalinei prokuratūrai yra įteiktas prašymas iškelti baudžiamąją bylą teisėjui, kurį Drąsius K. įtaria prievartavus mažametes mergaites.
Maždaug valandos trukmės filmuotoje medžiagoje penkiametė liudija siaubingus faktus: kaip „dėdė“ ją laižo, tampo „sysalą“, kiša jai į burną, kaip bėga „kremas“. Kraupius faktus mergaitė patvirtina daug kartų, net pademonstruodama, kaip tai buvo daroma.
Politikas ir teisėjas savo kaltę neigia. Jie tvirtina, jog tai Drąsiaus K. kerštas už nepalankius jam sprendimus ir pagalbą buvusiai sugyventinei. „Kodėl tėvas nesutinka, kad vaiką apklaustų specialistai? – retoriškai klausia apkaltintieji. – Gal bijo, jog paaiškės kitokia tiesa?“
Tačiau tos tiesos ieškoma labai ilgai. Ikiteisminis tyrimas dėl mergaitės tvirkinimo buvo pradėtas praėjusių metų pabaigoje Kauno miesto apylinkės prokuratūroje.
Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė Edita Klipštienė puikiai prisimena šią bylą. „Buvo atliktas tyrimas, mergaitę apklausinėjo psichologai, mes tik stebėjome, kaip vyksta apklausa, – sakė prokurorė. – Bet daugiau nieko nekomentuosiu. Byla perduota į Kauno miesto apygardos prokuratūrą dėl mažametės seksualinio prievartavimo.“
Kilus triukšmui byla susidomėjo ir Generalinė prokuratūra. Jos iniciatyva, kad byla būtų objektyviau ištirta, ji perduota Vilniaus apygardos prokurorams. Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir mergaitės motina, prašydama tėvui iškelti bylą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo. Šiuo metu motinai teismo sprendimu su dukra leidžiama matytis darbo dienomis po 2 valandas dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės numone, kol vyksta tyrimas, vaiko bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu turėtų būti apribotas. Kontrolierė šią situaciją įvertino nevienareikšmiškai. „Ši istorija mus jau žinoma nuo pavasario. Esame gavę net 4 tėvo skundus. Gerai, kad tėvas nenuleidžia rankų ir siekia apginti savo dukrą nuo iškrypėlių, bet, mano nuomone, Drąsius K. peržengė visas ribas ir pažeidė vaiko teises, išsiuntinėdamas tokius įrašus visuomenės informavimo priemonėms. Jei nepasitiki teisėsaugos institucijomis, yra kitų priemonių. Vaiko raidos, Paramos vaikams centruose yra puikių specialistų, kuriais galima pasitikėti ir bandyti tiesą išsiaiškinti dar labiau nepažeidžiant vaiko psichikos ir jo teisių. Mūsų specialistai peržiūrėjo įrašą ir jis kelia tam tikrų pamąstymų: be tyrimo nieko nenustatysi, tačiau kyla įtarimas, jog juosta vietomis sumontuota. Manau, kad atitinkamos tarnybos pagaliau išsiaiškins tiesą. Tačiau ar pagalvojo tėvas, tokiais įrašais siekdamas tiesos, ar nepakenkė dukrai. Kas gali garantuoti, kad po kokių 10-ies metų mergaitė neaptiks internete savo išpažinties ir žiaurių visuomenės komentarų?..“
Tėvas teigia, jog taip elgiasi iš nevilties, nes teisėsauga nereaguoja į tai, kad skriaudžiamas vaikas. Ir Generalinė prokuratūra sureagavo po to, kai buvo išplatinta videomedžiaga ir tėvo laiškas.
Tėvo „Laiškas niekam“
„Mano keturių metų amžiaus dukros pasakojimai apie nuogus vyrus, dukros nurengimą nuogai, jos laižymą ir prašymą juos laižyti, didelius „sysalus“, bėgantį „kremą“, tepimą jos su tuo „tikru kremu“, išbėgus „kremui“, „sysalo“ pasidarymą visai mažu, „sysalo“ kišimą jai į burną, tampymą pirmyn atgal, garsų rėkimą, „sysalo“ kišimą ir tampymą kambaryje, vonioje, tualete... visur, visada, šimtus kartų, kai ji būdavo pas savo „mamą“ savaitgaliais, net dukros krikšto dieną, nejaudina nė vieno ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno.
Juk nieko čia neatsitiko. Mergaitė gyva. O motina turėjo iš ko gyventi, gaudama pinigus iš tų su „dideliais sysalais“.
Trys mano vaiko apklausos apie jos seksualinio prievartavimo aplinkybes, kai įstatymas reglamentuoja vaiką apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, mano mažametės dukros atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, davusi kategorišką išvadą – dukra gali teisingai suvokti konkrečias, reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas, dešimt apklausose dalyvavusių psichologų, kurie nesugebėjo atskleisti vaiko „melo“, šioje teisinėje valstybėje nieko nereiškia“, – rašo jau metus po prokuratūros kabinetus vaikščiojantis tėvas. Ir toliau priėjo išvadą: „Aš suprantu, kad susiduriate su čekanavičiais, kurie yra valdžioje, politikoje, teisme. Visiems linkiu, kad niekada gyvenime nesusitiktumėte su tokiais. Už šį mano „išgalvotą šmeižtą“ man iškelta byla, prašoma priteisti milijoną litų. Kad ir kaip viskas baigtųsi, bet aš netylėsiu“, – šaukia teisybės ieškantis tėvas.
Kad tvirkinamų vaikų daugėja, patvirtino ne vienas teisėsaugininkas.
Dažniausios bėdos – išsiskyrusiose šeimose
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Lionė Užbalienė pakraupusi nuo daugėjančių vaikų tvirkinimo bylų. Ji teigia, kad tokios bylos psichologiškai slegia visus proceso dalyvius, o ką jau kalbėti apie seksualinį smurtą patyrusius vaikus. „Mano praktikoje niekada nėra buvę, kad vaikas išsigalvotų tokius dalykus, – sako teisėja. – Jeigu jau faktai išlenda į dienos šviesą, jie pasitvirtina visu 100 procentų. Bėda ta, kad tokie atvejai neretai būna ilgai slepiami. Kai jau vaikas nebegali ilgiau kentėti ir pasipasakoja ar galų gale pedagogai pastebi pakitusį paauglio elgesį, tuomet išlenda yla iš maišo. Bet nusikaltimas jau buvo vykdomas metų metus. Baisiausia, kad tokiais atvejais dažnai tyli motinos.“
Kaip taisyklė, seksualinio prievartavimo bei žaginimo atvejai išlenda tose šeimose, kur dažnai girtaujama, išsiskyrusiose šeimose, kur motina savo partnerius keičia lyg kojines. Tokiose šeimose nuskriaustas vaikas retai tesulaukia pagalbos iš artimiausių žmonių. „Motinos ne tik psichologiškai nepadeda savo dukroms, priešingai, – viešai apkaltina jas paleistuvyste, – vieningos nuomonės laikėsi kalbinti pareigūnai. – Būna, jog netgi išvaro iš namų ar verčia atsiprašyti smurtautojo.“
Vaiką prakalbinti nėra lengva
Kauno miesto apylinkės prokuratūros Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė Edita Klipštienė sako, jog sudėtingiausia įrodyti šeimoje įvykusius nusikaltimus, kai motinos nenoriai patiki nukentėjusiųjų dukterų parodymais, manydamos, kad dukterys apkalba savo tėvus ar patėvius.
Pareigūnai tvirtina, jog, siekiant kuo mažiau traumuoti vaikus, jaunesnius nei 18 metų, stengiamasi apklausti ne daugiau nei vieną kartą. „Ir mes nesistengiame patys vaikų apklausinėti, – sakė pareigūnė. – Tam yra psichologai, psichiatrai, Vaiko teisių apsaugos atstovai. Yra įrengti vaikų apklausos kambariai, parengta metodika – testai, piešinėliai, – kaip su vaikais kalbėtis, kad jie būtų mažiau pažeisti. Vaikų pasakojimai yra įrašinėjami. Tas apklausas stebime mes, analizuojame.“
Vyriausioji prokurorė sako, jog, nepavykus išsiaiškinti situacijos iš karto ir kilus neaiškumams, tėvams siūloma savaitei atiduoti vaiką į Vaiko raidos centrą prie Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės. Ten per savaitę paprastai išsiaiškinama, kas iš tikrųjų įvyko.“Bėda ta, – sakė E. Klipštienė, – kad kai kurie tėvai nesutinka atiduoti vaikų į Vaiko raidos centrą. Tai dažniausiai atsitinka tais atvejais, kai vaiku manipuliuojama, negalvojant apie pasekmes, norint atkeršyti buvusiai sutuoktinei ar sutuoktiniui.“
Kalbinti pareigūnai tvirtino, kad sunkiausia įrodyti tvirkinimo faktus. „Paprastai nelieka jokių pėdsakų ir nusikaltėlis tą puikiai žino, – sakė E. Klipštienė. – Va tuomet dirba visas būrys specialistų, nes tik vaiko paskojimas lieka svarbiausias argumentas. Vaiko liudijimas turi būti argumentuotas specialistų, jog tai nėra fantazija. Tačiau vaikai labiau linkę nekalbėti apie savo bėdas, o ne fantazuoti,“ – pabrėžia pareigūnė.
Aurelija Žutautienė
