Teisėjų kolegija, vadovaujama pirmininko Ryšardo Skirtuno, Vilniaus apygardos teisme nagrinėja vieną didžiausių pastarųjų metų bylą, kurioje ypač sunkiais nusikaltimais kaltinami 13 asmenų.
Banditų gauja
Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie – ne kartą, 7 iš jų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus.
Bylos nagrinėjimas iš pat pradžių vyko labai sunkiai. Jau į pirmą posėdį neatvyko net 5 advokatai. Juos teisiamiesiems turėjo skirti valstybė, bet Teisingumo ministerija pernai neturėjo lėšų jų darbui apmokėti, tad nagrinėjimas nusikėlė į šiuos metus. Nors šiemet posėdžiai vyksta pagal grafiką, iki nuosprendžio paskelbimo dar toli. Kai kurie nusikaltimai įvykdyti daugiau kaip prieš dešimtmetį, tad tiek liudytojams, tiek įtariamiesiems sunku prisiminti detales. Juolab kad tų nusikaltimų ne vienas ar du, o 12 – į teismą prokurorai perdavė net 105 baudžiamosios bylos tomus.
„Be to, - sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas. - Kaltinamieji pareiškė, jog jie kalbės tik tuomet, kai išgirs visų liudininkų parodymus. Tačiau ne visi liudininkai laiku atvyksta į teismo posėdžius, todėl bylos nagrinėjimas gali nusitęsti iki rudens.“
Šitos gaujos nusikaltimai buvo išaiškinti, kai atskleidus Panevėžio ir Klaipėdos nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus nebuvo sustota, o atkakliai judėta į priekį.
Tada, vadovaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, ir buvo išaiškinta, kad Sauliaus Skėrio (52 m.) ir Viktoro Mulos (56 m.) 1992 metais suorganizuota ginkluota gauja nužudė dvi vaistininkes Šiauliuose, verslininką Telšiuose, taip pat – Kauno nusikalstamų gaujų neįtikusius narius Teisiamųjų suole šalia gaujos vadeivų sėdi S. Skėrio sūnus Andrius (28 m.), Markas Kardišauskas (29 m.), Šarūnas Juodžbalis (37 m.).
Kiti 8 kaltinamieji įtariami padarę kiek lengvesnius nusikaltimus: nužudymo organizavimą, didelės vertės turto užvaldymą apgaule, savavaldžiavimą ir kita.
Keršijo už liudijimą
1993 metais buvo nužudytas Telšių verslininkas Hilarijus Sasnauskas. Dėl šio nužudymo jau apklausti keli liudytojai. Aiškėja, kad H. Sasnausko nužudymą suorganizavo Palangos verslininkas Gediminas Jacka. H. Sasnauskas 1984-aisiais liudijo prieš G. Jacką Mažeikių rajono teisme. To G. Jacka negalėjo atleisti ir kreipėsi į savo bičiulį Joną Bielskį, kad šis padėtų susidoroti su H. Sasnausku. J. Bielskis į Telšius pasiuntė savo parankinius. Kai vieną vakarą sugrįžęs į namus H. Sasnauskas išlipo iš automobilio, nuaidėjo šūviai. Šiaulių banditai, kuriems vadovavo S. Skėrys, už šį nusikaltimą iš G. Jackos gavo 5000 JAV dolerių.
Apie dabar su teisėsauga bendradarbiaujantį Joną Bielskį jau rašėme ne kartą. Matydamas, kad svyla padai, šis 2004 metų vasarą už reketavimą ir žmogžudysčių užsakymą sulaikytas vienas Kauno nusikaltėlių šulų ėmė pasakoti apie nužudymus ir kitus nusikaltimus.
Gana įdomi asmenybė yra mažiau plačiajai visuomenei žinomas Saulius Skėrys. Kalbama, kad šis Kauno mafijos lyderio J. Bielskio patikėtinis būdavo pasiruošęs vykdyti bet kokią jo užduotį. S. Skėrys galėjo nužudyti dėl mažiausios smulkmenos. Jis buvo puikus šaulys ir geras psichologijos žinovas. Kadangi žinojo, jog gyvendamas tokį gyvenimą vis tiek vieną kartą įklius, studijavo medicinos knygas, kad galėtų apsimesti psichiniu ligoniu ir būtų „nepakaltinamas“. Ir ne kartą jam yra pavykę apgauti gydytojus – šie nuspręsdavo, kad banditas negalėjo suprasti savo veiksmų. Dėl to šis vyras net vadinamas „Šiaulių Zamolskiu“.
S. Skėrys nebuvo lyg koks samdomas žudikas, kokius dabar dažnai rodo filmuose. Skirtingai nuo tų filmų kilerių, jis plėšė, vagiliavo, reketavo, žudė verslininkus, moteris.
Šiaulių miesto apylinkės teisme jau išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje S. Skėrys, jo sūnus Audrius Skėrys ir kaunietis Markas Kardišauskas buvo teisiami už juvelyrinių dirbinių dirbtuvių apiplėšimą Šiauliuose.
Šios dirbtuvės buvo apiplėštos vieną 1998-ųjų rugpjūčio vakarą. Nusikaltimo išaiškinimas užtruko, nes šiauliečiai kriminalistai niekaip negalėjo aptikti nusikaltėlių pėdsakų. Reikalai pajudėjo į priekį, kai darbo ėmėsi vilniečiai, kurie aiškinosi S. Skėrio ir V. Mulos nusikaltimus.
Buvo rasta daiktinių įrodymų, apie nusikaltimą papasakojo ir sulaikytas M. Kardišauskas. Už tai, kad padėjo atskleisti nusikaltimą, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. S. Skėrys parodymus duoti atsisakė, bet teismui jų pakako. S. Skėriui už nusikaltimo organizavimą paskirta 5 su puse metų nelaisvės. Jo sūnus už grotų turės praleisti 8 metus.
Nužudė provizorę
Dar viena byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Per posėdžius teisiamųjų suole šalia S. Skėrio vėl sėdi jo sūnus Audrius, V. Mula, kaunietis Šarūnas Juodžbalis ir M. Kardišauskas. Visi jie kaltinami 2000 metais užpuolę ir nužudę vaistininkę Almą Zinkutę (45 m.). Tada nužudę ir apiplėšę vaistininkę, žudikai lavoną uždengė antklode, užrakino buto duris, sėdo į aukos „Toyota Corollą“ ir išvažiavo.
Kol kas kaltę iš 5 gaujos narių pripažino tik tas pats M. Kardišauskas. S. Skėrys, kaip įprastai iš pradžių bandė vaizduoti psichinį ligonį, tačiau po ekspertizės buvo pripažintas pakaltinamu.
Panašaus braižo nusikaltimas Šiauliuose buvo įvykdytas ir tų metų pavasarį. Vieno namo bute buvo rasta uždusinta Rima Bielskienė (37 m.). Butas aptiktas apiplėštas, lavonas gulėjo taip pat uždengtas. Šis nužudymas nagrinėjamas Vilniuje.
Ramaškės nužudymas
Vilniuje teisėjai aiškinasi ir tai, kas nužudė vieną Kauno nusikalstamo pasaulio lyderių Ramūną Kuzminą (Ramaškę). 2000-aisiais jis krito nuo samdomo žudiko kulkų. Iš pradžių buvo teigiama, kad žudiką pasamdė geras R. Kuzmino draugas J. Bielskis, po to ši kaltė versta Arikui Pastuškovui, tačiau vėliau kaltinimai panaikinti.
Visi šie trys vyrai vienu metu buvo įtakingiausi Kaune, tačiau nepasidalijo turto. J. Bielskis, A. Pastuškovas, kaip ir kiti, nemėgo, jei kas tapdavo lygūs su jais. Pernelyg savarankiški ir stiprūs konkurentai būdavo sunaikinami.
Ramaškė dar pasižymėjo ir tuo, kad nesiskaitė su Henriku Daktaru. Jis buvo kelis kartus apšaudytas, vaikščiojo ginkluotas ir apsirengęs neperšaunamą liemenę. Pasakojoma, kad „daktarai“ jam buvo paskelbę mirties nuosprendį ir kad jis iš anksto laidotuvėms buvo nusipirkęs kostiumą.
Teisme aiškėja, kad galbūt prie šio nusikaltimo „daktarai“ nagų neprikišo. Dar 1994 metais V. Mula kartu su bendrininkais apiplėšė R. Kuzmino butą, iš jo žmonos reikalavo pinigų. Tai buvo daroma norint sumažinti R. Kuzmino įtaką grupuotėje. Tuo laiku pas jį buvo 150 000 JAV dolerių grupuotei priklausančių pinigų. Kai kartą R. Kuzminas pateko į areštinę, V. Mula su sėbrais tuo ir pasinaudojo. Apsirengę policininkais, jie be vargo pateko į Kuzminų butą ir iš Ramūno žmonos Kristinos reikalavo pinigų. V. Mula ir Vytautas Raudonis buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje ir nuteisti. R. Kuzminas V. Mulai į kalėjimą perdavė: „Gyvas esi tol, kol sėdi už grotų“.
Teisme liudijęs kartu su V. Mula 2 metus kalėjęs Arūnas Leonavičius sakė, kad V. Mula ir S. Skėrys kūrė planus, kaip atsikratyti R. Kuzmino, ir net prisiminė, kad įkalinimo įstaigos vadovai į laisvę V. Mulą išleido neįprastu laiku. Tai buvo daroma bijant, kad V. Mula gali būti nušautas jau Pravieniškėse.
Teisme jau liudijo ir nušautojo žmona Kristina Kuzminienė. Ji papasakojo, kad jos vyras buvo nužudytas mažametės dukros akivaizdoje.
Teismas, aišku, įvertinęs visus įrodymus, paskelbs verdiktą, tačiau tikroji tiesa gali ir nepaaiškėti. Kaune kalbama, kad intrigų meistras A. Pastuškovas viską suplanavo taip, kad pasinaudotų V. Mulos kerštu ir pašalintų Ramaškę. Kalbama, kad už jo nužudymą nemaža suma buvo sumokėta ir dar vienam samdomam žudikui.
Prieš mirtį teisme spėjo paliudyti ir kaunietis Algirdas Žemaitis (Kukas). Prokurorų pateiktame kaltinime rašoma, kad Kuką norėjo susprogdinti J. Bielskis, o sprogmenis po automobiliu padėjo šiauliečiai. Tačiau pats A. Žemaitis visa tai neigė ir sakė, kad su J. Bielskiu nesipyko. Priminsime, kad A. Žemaitį kovo mėnesį nušovė jo draugas Valdemaras Labanauskas.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
