atlyginimai

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Dėl mažų atlyginimų įsiutę Belgijos kalėjimų viršininkai ir darbuotojai šturmavo šalies teisingumo ministeriją. Dalis jau trečią savaitę protestuojančių pareigūnų atsisako dirbti, tad prižiūrėti kalinių siunčiami net Belgijos kariškiai. Belgijos kalėjimų darbuotojai įrodė, kad jų kantrybė – ne geležinė. Dėl mažų atlyginimų ir prastų darbo sąlygų nepatenkinti žmonės nusprendė pamokyti šalies teisingumo ministerijos klerkus.

Lėtas darbo našumo augimas turtingose šalyse stabdo ekonomikos augimą bei mažina galimybes didinti atlyginimus, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje. Pasak Haraldo Magnuso Andreasseno, nedarbas daugelyje turtingųjų pasaulio šalių yra žemesnis nei normalus (apie 4-6 proc.) nedarbo lygis, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasak ekonomisto, nors bedarbiams tai gera žinia, tačiau neigiamai atsiliepia ekonomikai, mat ne tik trūksta darbuotojų, bet ir jų našumas auga lėtai.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas auga, o ir politikai dalinasi pažadais dar labiau kelti algas, atliktas tyrimas atskleidė nemalonias tendencijas. Dabartiniu vidutiniu atlyginimu neprilygstame nei kaimynams lenkams, nei vengrams.

Seimas parėmė kaimyninės Lenkijos siekį inicijuoti „geltonosios kortelės“ procedūrą Briuselio siūlymui suvienodinti atlyginimus į ES šalis komandiruojamiems darbuotojams. Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritarė Europos Komisijos (EK) norui keisti susitarimus dėl darbo apmokėjimo tvarkos. „Tai pablogintų mūsų verslui galimybę konkuruoti, brangintų paslaugas“, - sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškieninė.

Kauno savivaldybė ruošiasi mažinti jai pavaldžių įmonių valdybų narių skaičių, o keturių didžiausių įmonių valdybų nariams planuoja mokėti atlyginimus. „Įmonėms pradėjus rodyti sėkmingus rezultatus, atsirado galimybė prie rezultatų prisidedantiems valdybų nariams mokėti atlyginimus. Už kiekvieną darbą turi būti vienaip ar kitaip atlyginta.

Seimas nepriėmė svarstyti liberalų siūlymo įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Frakcijos vadovas Eligijus Masiulis teigia, kad biudžeto netektis dėl to siektų iki 60 mln. eurų, nors tokius atlyginimus gaunančių žmonių nėra daug. Pasak jo, „Sodros“ lubos leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką. Už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų svarstymą balsavo 25, prieš - 7, o susilaikė 37 parlamentarai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)  kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – turizmo lūkesčių indeksą (TLI), kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. 2016 m. I pusmečio TLI yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma didinti du kartus. Taip siekiama priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas „Sodros“ reformos įstatymus, pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, numatančias, kad didesnes nedarbo draudimo įmokas darbdaviams teks mokėti už terminuotas darbo sutartis.

Verslas teigiamai vertina veiklos perspektyvas, daugėjo pelningai dirbančių įmonių, bemaž kas antra įmonė didino atlyginimus ir numato tą daryti ateityje, rodo naujausios Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenys. „Apklausa atskleidė, kad įmonės finansiškai stiprėja – daugiau įmonių didina pajamas ir dirba pelningai, jų lūkesčiai yra optimistiški – tikimasi tiek eksporto, tiek ir vidaus paklausos didėjimo.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2015 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 6,8 euro, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnis atlyginimas pernai buvo tik Rumunijoje (5 euro) ir Bulgarijoje (4,1 euro). Latvijoje jis siekė 7,1 euro, Estijoje - 10,4 euro.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Skandinavijos kapitalo bankai nebenori daugiau investuoti Lietuvoje, nes čia yra maža nuosavybės grąža. Jis perspėja, kad bankams mažinant administravimo išlaidas, krenta jų paslaugų kokybė. „Labai gerai, kad pelnas išlaikytas, bet nuosavybės grąža yra pakankamai žemame lygyje, lyginant su skandinaviškais bankais, tai bankams nėra intereso daugiau investuoti Lietuvoje, nes jie ženkliai daugiau gali uždirbti Skandinavijoje.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja – praėjusiais metais jis siekė 5,1 proc. Labiausiai augo uždirbančių mažiausias ir didžiausias sumas atlyginimai. Dėl ženkliai didinamos minimalios mėnesinės algos ir augančios paklausos didesnius atlyginimus gaunantiems specialistams, tokios tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais. Atlyginimų augimas dar spartės 2015 m. užfiksuotas atlyginimų augimo tempas buvo sparčiausias nuo ikikrizinio laikotarpio, kuomet atlyginimai didėjo net po 20 proc. kasmet.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Trečiadienio vakarą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako gavusi patikinimą, kad Vyriausybė rado papildomus 2 mln. eurų mokytojų algų kėlimui nuo rugsėjo. Ji aiškino su A.Butkevičiumi nekalbėjusi apie tai, iš kur tie pinigai bus paimti. Tačiau premjeras anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad 2 mln. eurų mokytojų algų didinimui tikimasi rasti peržiūrint švietimo reikmėms skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Dar papildomus 6 mln.

Dalyje šalies mokyklų ir darželių tęsiantis neterminuotam streikui, trečiadienį Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms bus pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų politinė taryba. Planuojama siūlyti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Maždaug 5 mln.

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Galimybių didinti atlyginimus švietimo darbuotojams galima rasti ir dabar numatytame švietimo biudžete, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. „Pagal galimybes reikia didinti atlyginimus, ir tų resursų tikrai galima įžvelgti ir dabartiniame švietimo sistemos lėšų bendram katile, kaip efektyviau tas išlaidas panaudoti atlyginimų kėlimui, čia tikrai yra ir vadybinių, ir organizacinių dalykų klausimas“, - interviu „Žinių radijui“ sakė M.Lingė.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Antradienį ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo kiek kontroversišku grafiku, kuriame buvo galima matyti, kad mokytojai Lietuvoje uždirba mažiau nei netgi Rumunijoje. Lietuvos mokytojų atlyginimai mažiausi Europoje, tokią statistiką pateikia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Stebina tai, kad nors kitose šalyse gyvenimo lygis aukštesnis, mus lenkia net Rumunija, kurioje pragyvenimas – pigesnis. „Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas.

Lietuviai dirba, daug nudirba, bet neuždirba. Tai geriausiai atskleidžia skaičiai: pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva nuo Estijos atsilieka vos vienu procentu, o 2013 metais net pirmavo tarp Baltijos šalių. Užtat lietuvių vidutinė alga „į rankas“ mažesnė trečdaliu. Kodėl taip yra? Pasak ekonomistų, problema ta, kad darbdaviai turi mokėti didžiulius mokesčius, todėl daug patraukliau su žmogumi sudaryti paprastą paslaugų teikimo sutartį, o ne darbo sutartį.

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu sudėtingas – tada, kai pasivysime turtingesnes Europos šalis pagal darbo našumą. Atlyginimai lygu našumui Dažnai darome klaidą darbo jėgos našumą prilygindami darbuotojų darbštumui.

Rinkos dalyvių dėmesys šią savaitę bus nukreiptas ir į euro zoną, ir į JAV – bus paskelbti naujausi darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad šiose ekonomikose pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir toliau išsilaikys. O situacija euro zonoje gali reikšti artimiausiu metu spartėsiantį atlyginimų kilimą. JAV: finansų rinkas gali nudžiuginti darbo rinkos rodikliai Svarbiausi JAV šios savaitės makrekonominiai rodikliai bus paskelbti penktadienį.

 Progresiniai mokesčiai kol kas neįmanomi, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, jų įvedimui trukdo tai, kad Lietuvoje nedaug žmonių gauna labai didelius uždarbius. „Šiuo metu tai dar neįmanoma dėl to, kad gaunančių labai didelius atlyginimus yra vos keliasdešimt tūkstančių“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė premjeras. Pasak A.Butkevičiaus, įvedus progresinius mokesčius, sumažėtų vidurinė klasės pajamos.

Rusijos rublis ir toliau krenta sukeldamas diskusijas ne tik tarp ekonomistų, bet ir verslininkų. Kadaise buvusi patraukli rinka, nebėra pelninga Lietuvos gamintojams ir vežėjams. Ekonomistai prognozuoja, kad situacija ir toliau negerės bei numato įvairius scenarijus Lietuvos eksportui.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje.

 Pastaruoju metu ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir profsąjungų atstovai sutaria, kad Lietuvos darbo rinkoje reikia esminių pokyčių, nes šiandien galiojantys įstatymai neužtikrina tiek darbuotojams, tiek verslui būtino lankstumo. Kalbama, kad įstatymų peržiūra leistų sumažinti nedarbą, spartinti atlyginimų kilimą ir didinti šalies konkurencingumą pasaulyje.

Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėse gruodį dalis darbuotojų gaus didesnes algas. „Iki 7 proc. darbuotojų už svarų indėlį įgyvendinant savivaldybės strateginius tikslus yra planuojama skirti iki 40 proc. pareiginės algos dydžio vienkartines pinigines išmokas. Išmokos bus skirtos iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo“, - BNS nurodė sostinės savivaldybė. „Daugelis eilinių darbuotojų gaus priedus prie gruodžio mėnesio atlyginimo už padidėjusį darbo krūvį. Priedai sieks nuo 20 iki 50 proc.

Vilniaus miestą tvarkančių įmonių darbuotojai reikalauja savivaldybės sumokėti skolas bei nevykdant jų reikalavimų grasina protesto akcijomis. Prieš savivaldybės tarybos posėdį trečiadienį susirinko keliolika kiemsargių - tarybos nariams jie dalijo lapelius su reikalavimais sumokėti skolas jų darbdaviams, kai kurie jų teigia dėl skolų jau negaunantys atlyginimų. „Norime, kad savivaldybė atsiskaitytų su įmonėmis, kurios tvarko miestą.

Beveik prieš mėnesį Vilniuje naktį vykusios šios ginkluoto bėglio gaudynės tebekelia aistras. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad gaudynėse dirbę viršvalandžius Vilniaus apskrities pareigūnai, bijodami atskleisti savo pavardes, skundžiasi, jog vadovų yra spaudžiami atsisakyti pagal įstatymą priklausančio atlygio. Esą apie penkias valandas šukavę sostinės gatves pareigūnai taisė savo kolegų padarytą klaidą, dėl to negarbinga už tai reikalauti atlygio.

Statistikos departamentas pateikia, kad darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį augo visose apskrityje. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčiš išaugo Panevėžio (6,1 proc.), Šiaulių (4,6 proc.) ir Telšių (4,2 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis ūgtelėjo nuo 2 iki 4 proc. Tačiau su tuo nesutinka gyventojai ir sako, kad jiems atlyginimai nedidėjo.

Panašu, kad Vyriausybė, didindama minimalią mėnesinę algą (MMA), senatvės pensijas, įvairias išmokas, pamiršo grupę dirbančiųjų, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas dar 2008 m., o apie jų atlyginimų didinimą nekalbama iki šiol. Vyriausybė siūlo kitąmet palikti dar 2008 m. sumažintą politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, siekiantį 450 Lt arba 130,5 Eur.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo kukliausiai ir išlieka mažiausias Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sparčiausiai atlyginimai per metus augo Latvijoje, o geriausiai darbo jėga vertinama Estijoje. Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 735 eurai, Latvijoje - 829 eurai, Estijoje - 1045 eurai.

Ne paslaptis, kad minimali mėnesinę alga per pastaruosius metus didėjo jau kelis kartus ir panašus, kad ateinančiais metais tendencijos išliks. Tačiau ne paslaptis ir tai, kad iš minimalios mėnesinės algos pragyventi beveik neįmanoma.

Vertinant pastarųjų metų darbo užmokesčio tendencijas Lietuvoje, pastebima, kad didžioji dalis bendrovių didina bazinį darbo užmokestį, tačiau augimo vidurkis nėra didelis – apie 2%, rodo atlyginimų rinkos tyrimas. 2015 m. 82 proc. įmonių Lietuvoje savo darbuotojams didino bazinį atlyginimą, o 2016 m., prognozuojama, jog didins 75 procentais. Šiais metais baziniams atlyginimams pakelti įmonės vidutiniškai skyrė 2,1 proc.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) ragina Vyriausybę sparčiau didinti statutinių pareigūnų atlyginimus, numatant, kad jau kitąmet tarnybą pradedantis pareigūnas Lietuvoje gautų ne mažiau kaip 1000 eurų per mėnesį. Tuo metu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigė palaikantis profsąjungų reikalavimus, tačiau abejoja, ar minėtą algų lygi galima bus pasiekti kitąmet. „Ir pareigūnų algų kėlimui vien jau 2016 m. biudžete yra numatoma skirti 11 mln. eurų.

Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta Valstybės valdomų įmonių veiklos 2014 m. ataskaita, kurioje pateikti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansiniai rezultatai ir pirmą kartą atskleisti duomenys apie valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį. „Pernai valstybės valdomos įmonės išliko svarbia Lietuvos ūkio dalimi – indėlis į šalies ekonomiką sudarė 3 procentus bendrojo vidaus produkto. 2014 metais šios įmonės uždirbo apie 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai 5,6 proc.

Panašu, kad valdančiosios koalicijos partneriai ir toliau išlieka kurti socialdemokratų raginimams racionaliai planuoti kitų metų biudžeto išlaidas. Darbo partijos atstovai ne tik iki šiol nekeičia pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kitąmet iki 437 eurų, bet ir inicijuoja siūlymus kelti algas politikams.

Teisingumo ministerijos (TM) parengtame įstatymo projekte siūloma didinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybės ir kitų pareigūnų priedus prie atlyginimų. Tuo metu parlamentaras, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius siūlo numatyti daugiau galimybių gauti solidesnius priedus ir žemesnių rangų pareigūnams. Ministerijos pateiktame teisės akto projekte nustatyti skirtingus tarnybinius rangus, kurie suteiktų galimybes didėti pareigūnų atlyginimas – nuo 10 proc.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.