„Pagal galimybes reikia didinti atlyginimus, ir tų resursų tikrai galima įžvelgti ir dabartiniame švietimo sistemos lėšų bendram katile, kaip efektyviau tas išlaidas panaudoti atlyginimų kėlimui, čia tikrai yra ir vadybinių, ir organizacinių dalykų klausimas“, - interviu „Žinių radijui“ sakė M.Lingė.
Pasak jo, ciklais besikartojantys mokytojų streikai, yra tam tikras Vyriausybės veiklos įvertinimas.
Tačiau, anot M.Lingės, prezidentė pabrėžia, kad visi keliami reikalavimai turi būti sprendžiami dialogo su Vyriausybe keliu, o keliami lūkesčiai dėl atlyginimų, turi atitikti valstybės galimybes.
„Valstybės galimybės yra ribotos, ir nereikėtų susifokusuoti vien į tą grupę, ir politikams, kurie garsiai rėkia, kurie garsiai šaukia, kurie pagrįstai galbūt reikalauja apginti savo interesus, bet valstybėje turi būti subalansuotas kompleksinis požiūris, yra kitų biudžetinių įstaigų, kurios taipogi turi gal net ryškesnes situacijas, toje pačioje socialinėje srityje, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai“, - kalbėjo prezidentės patarėjas.
Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį.
Būtent dėl pastarojo reikalavimo stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.
