„Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles. Darbo teisė negali būti ekonomikos augimo kliūtimi“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vadovas Florianas Schroederis (Florianas Šrėderis).
Anot jo, darbo teisė Lietuvoje turi tapti lankstesnė, kad šalis galėtų tapti konkurencingesne.
„Aš nežinau nė vienos šalies, kuri klestėtų, turėdama griežtą darbo kodeksą“, - kalbėjo F.Schroederis.
Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Jutta Schmitz (Juta Šmic) kalbėjo, kad Lietuvai svarbiausia yra pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą.
„Aš noriu paminėti skaidrumą. Priemonės yra priimtos ir priimamos. Antroji probleminė vieta yra darbo teisė. Visi politikai supranta, kad tai reikia keisti, bet sprendimai turi būti priimti, ir mes visi žinome, kad diskusija vyksta. Vokietijos verslas reformas nori matyti anksčiau nei vėliau. Trečia problema yra profesinis mokymas - nėra daug pasiūlymų, ir tai nėra adekvačiai apžvelgiama“, - kalbėjo ambasadorė.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atlikta apklausa, parodė, kad Lietuvos darbo teisės lankstumas vertinamas 3,42 balo, Latvijos - 3,06, o Estijos - 2,53. apklausoje Vokietijos įmonės nuo 1 (labai gerai) iki 5 (nepatenkinamai) vertino tam tikrus verslo aplinkos aspektus.
Viešųjų pirkimų skaidrumas Lietuvoje buvo įvertintas 3,24, Latvijoje - 3,64, o Estijoje - 2,52 balo, mokesčių sistema bei administravimas - atitinkamai 3,09, 3,25 ir 2,6 balo, kova su korupcija ir nusikalstamumu - atitinkamai 3,24, 3,42 ir 2,33 balo.
94 proc. vokiškų kompanijų sakė, jog ekonominė padėtis Lietuvoje yra gera. Latvijoje šis rodiklis siekė 88 proc., o Estijoje - 90 proc.
Vertindamos trūkumus dabartinėje Lietuvos profesinio mokymoje sistemoje, 78 proc. įmonių sakė, jog jaunimui trūksta praktikos įmonėse, tiek pat - jog trūksta bendradarbiavimo su įmonėmis, rengiant mokymo programas, 43 proc. - trūksta praktinių mokymų mokyklose, o 18 proc. - studentams trūksta teorinių žinių.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai nuo vasario pradžios iki kovo pradžios apklausė 54 Lietuvoje, 34 Latvijoje ir 30 Estijoje dirbančių įmonių.
