profesinis mokymas

Tarp Lietuvos paauglių sparčiai populiarėja mažo galingumo automobiliai. Pernai tokių buvo 700, o šiemet beveik 1,5 tūkst. Jaunuoliai jais važinėja į mokyklas, ar tvarko kitus savo reikalus. Pasirodo, norint vairuoti tokį automobilį nereikia išlaikyti jokio praktinio vairavimo egzamino, užtenka tik teorijos. Kiti vairuotojai sako vengiantys tokių jaunuolių kaip velnias kryžiaus.

Seimas ketvirtadienį priėmė Profesinio mokymo įstatymo pataisas, kuriomis profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės, į specialistų rengimą labiau įtraukiami darbdaviai.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Nuo šiandien, vasario 3-osios, norintieji įgyti profesiją gali teikti prašymus dalyvauti žiemos priėmime į profesinio mokymo įstaigas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iki vasario 15 d. vyksiančiame priėmimo į profesines mokyklas žiemos etape gali dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Vasario 3 d. prasideda priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino 2021 m. bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programas terminus, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. „Įvertinę pernai išplėstas priėmimo ribas, kai stojantieji galėjo į profesines mokyklas ateiti beveik visus metus, kada jiems patogiau, šiemet šią praktiką tęsiame.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Šiemet fiksuojamas didelis susidomėjimas profesiniu mokymu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė 12,3 tūkst. stojančiųjų. Per tris savaites nuo birželio vidurio, kai bendrojo priėmimo sistemoje buvo užsiregistravę 6,4 tūkst., šis skaičius beveik dvigubai išaugo. „Priėmimui įpusėjus daugiau nei pusė profesiniam mokymui numatytų vietų jau galėtų būti užpildyta.

Prie vieno VšĮ Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ kabineto durų pasitinka lentelė „Prašome netrukdyti. Vyksta egzaminas“. Kai į jį pagaliau leista įžengti ir pašaliniams, juos sutinka džiugios šypsenos. Iš jų galima spėti, kaip pasisekė pirmai Lietuvoje kosmetiko paslaugų profesiją įgijusiai kurčių ir neprigirdinčių merginų grupei. „Ar lengvai atsivėrė profesinės paslaptys?“ – pasmalsavau. Asta Grigaitienė per gestų kalbos vertėją greitakalbe išbėrė: „Šiandien atrodo, kad labai sunku nebuvo.

 Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą, keičiantį tokio mokymo tvarką. Ji įsigalios nuo kitų metų rugsėjo. Nauju reguliavimu apribota galimybė neribotai valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose, užkirs kelią stoti į profesines mokyklas tik dėl socialinių garantijų, o profesinis orientavimas bus integruotas į bendrąjį ugdymą. Įstatymas numato, kad pirminis profesinis mokymas nemokamas bus tik du kartus.

Pastaruoju metu visuomenė neatsistebi, kaip pertvarka keičia pertvarką sveikatos srityje. Dar neseniai panašiu tempu pertvarkas vykdė ir švietimiečiai. Lapkričio pradžioje visuomenei buvo pristatyta pirmą kartą profesinio mokymo būklės apžvalga. Kritikos strėlės iškart smigo į daugelį profesinių mokyklų, kurios labiausiai kaltintos specialistų ruošimu ne tam poreikiui, kuris iš tiesų yra.

Profesinio mokymo sistema kasmet į darbo rinką išleidžia po 30 tūkst. specialistų, tačiau verslas nuolat kartoja, kad jiems trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Pirmą kartą švietimo ir mokslo ministerijos parengta profesinio mokymo būklės apžvalga atskleidžia, kad šiam mokymui trūksta kokybės, didelis darbo rinkos ir regionų poreikių neatitikimas, finansavimo efektyvumo trūkumas, programų dubliavimas. Profesiniame mokyme yra 1118 programų, pagal jas rengiama 558 įvairių kvalifikacijų.

Švietimo ir mokslo ministerija neketina paisyti parlamentarų siūlymo priėmimą į profesines mokyklas pratęsti visiems ir taip užpildyti apie 1,5 tūkst. laisvų vietų. Išlyga bus daroma tik pakviestiems mokytis, bet sutarties nepasirašiusiems būsimiems vienuoliktokams. Tačiau profesinės mokyklos kelia paprastą klausimą – kur tie mokiniai buvo anksčiau? Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimu, pakviestų mokytis į vienuoliktą klasę, bet sutarties nepasirašiusių moksleivių yra apie šimtą.

Jau praeitais metais darbdaviams teko konkuruoti dėl darbuotojų. Nors Lietuvoje nedirbančių gyventojų rezerve – per 150 tūkst. asmenų, jų kvalifikacijos nepakanka užimti laisvas darbo vietas. Emigracijos mastams nemažėjant, šiais metais problema tik aštrės. Norint pritraukti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams teko konkuruoti ir atlyginimais. Lietuvos bankas gruodį buvo informavęs, kad atlyginimai 2016 m. augo 7,3 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Švietimo taryba trečiadienį aptars, kaip šalyje populiarinti profesinį mokymą. Seime vyksiančiame posėdyje bus svarstoma, kaip didinti profesinio mokymo patrauklumą, optimizuoti ir išlaikyti gyvybingą profesinio mokymo įstaigų tinklą. Tarp klausimų taip pat – profesijos mokytojų rengimas, asmenų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais dalyvavimo profesiniame mokyme problemos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Šiandien statybų sektoriuje jaunimo maža: jauni žmonės nesirenka profesinių statybos mokslų, jei renkasi – išvyksta dirbti į užsienį ar baigę dirba ne pagal specialybę. Tai lemia, kad išsikvietę statybininkus vis rečiau sulaukiame jaunesnių nei penkiasdešimties metų žmonių. Blogai tai ar gerai, sprendžiame kiekvienas, vis dėlto statybų sektorius nesuvaldomai sensta.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino bendruosius profesinio mokymo planus artimiausiems dvejiems metams. Juose numatytos naujovės – daugiau galimybių profesijos mokytis darbo vietoje, platesnis pameistrystės pasirinkimas, mokymasis moduliais – leis profesiniam mokymui lanksčiau reaguoti tiek į darbdavių, tiek siekiančiųjų įgyti profesiją poreikius.

Kirpėjas – viena iš profesijų, kurios reikia visada. Tad nieko nuostabaus, kad profesinio mokymo programos, rengiančios kirpėjus, yra tarp populiariausių. Įgyti šią naudingą profesiją gali ir Europos socialinio fondo bei valstybės lėšomis finansuojamo projekto „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ dalyviai – daugiau nei pusę metų darbo nerandantys jauni žmonės. Tačiau tapti geru kirpėju – ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti.

Šių metų rugpjūtį Lietuvoje imtas įgyventi projektas „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“, kurio tikslas – padėti įsilieti į darbo rinką kvalifikacijos neturintiems žmonėms. Apie šio projekto veiklas ir jau matomus rezultatus kalbiname projekto vadovę Agnę Normantaitę. Kam skirtas šis projektas? Ar jis yra aktualus jaunimui? Projektas skirtas įvairaus amžiaus asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, profesijos.

Ilgalaikis nedarbas, kai darbingam žmogui nepavyksta rasti darbo pusmetį, metus ar dar daugiau, laikomas ypatingai pavojingu reiškiniu. Jis sukelia ne tik ekonominių, bet ir psichologinių sunkumų: gali išsivystyti nepasitikėjimo savimi jausmas, netikrumas dėl ateities, atsirasti pasyvumo apraiškų elgsenoje.

LR Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia, jog šiuo metu prašymus mokytis profesinėse mokyklose jau pateikė beveik 16 tūkst. kandidatų, tai sudaro daugiau kaip 83 proc. visų planuotų priimti mokinių. Šiais mokslo metais į profesines mokyklas planuojama priimti per 19 tūkstančių mokinių.

Fausta Radzevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors pameistrystė – vienas seniausių darbuotojų rengimo būdų, specialistai sako, kad Lietuvoje ji kol kas iki galo neįsitvirtinusi. Verslininkai siūlo supaprastinti procedūras, keisti profesinio mokymo įstaigų skatinimo sistemą. Tai esą pagerintų darbo kokybę, taip pat sumažintų jaunimo nedarbą. Gipso kartono montuotojas Mantas Norvilas prieš ateidamas į pameistrystės kursus, apie šį amatą žinojo mažai.

Profesinio mokymo programų laikas vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims galėtų trumpėti nuo dviejų iki pusantrų metų, teigia Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Taip pat rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie turėtų užtikrinti lankstesnį programų parengimą - licencijos, reikalingos vykdyti formalųjį profesinį mokymą, gavimo laikas nuo trijų mėnesių sutrumpėtų iki 30–40 dienų, praneša ŠMM.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Ukmergėje vykusioje apskrito stalo diskusijoje-konferencijoje „Profesinis mokymas – dirbti regionui, rinkai ir kartu su verslu“. Konferencijoje dalyvavo ir savo idėjomis dalijosi Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų ir Molėtų savivaldybių vadovai, profesinių mokymo centrų vadovai, darbo biržos atstovai, ministerijų ir verslo skatinimų agentūrų bei darbdavių organizacijų vadovai.

Įsibėgėja mokinių priėmimas į profesines mokyklas: prašymus padavė daugiau nei 8,3 tūkst. kandidatų, tai sudaro beveik pusę visų galimų priimti mokinių. Trečdalis iš pareiškusiųjų norą mokytis profesinėse yra įgiję vidurinį išsilavinimą. „Visuomenės požiūris į profesinį mokymą keičiasi, ateina vis daugiau norinčiųjų išmokti amato.

2010 m. kas antra įmonė organizavo darbuotojų profesinį mokymą ir kas penktas šalies dirbantysis kėlė kvalifikaciją mokymo kursuose, remdamasis dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimo statistinio tyrimo duomenimis praneša Statistikos departamentas. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2010 m. darbuotojų profesinį mokymą organizavo 6,7 tūkst., arba 52 proc., įmonių. Palyginti su 2005 m. statistinio tyrimo duomenimis, darbuotojų mokymą vykdžiusių įmonių dalis padidėjo 6 proc.

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas atėjo apie 19,7 tūkst. būsimųjų amato meistrų – keturiais šimtais daugiau negu planuota. Šie jaunuoliai sieks darbo rinkai reikalingų profesinių kvalifikacijų. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus. „Džiaugiamės, kad jaunimas suvokia praktinio išsilavinimo vertę.

Profesinio mokymo kokybė Lietuvoje nepakankama, nes ilgą laiką šiai sričiai valstybė neskyrė reikiamo dėmesio ir finansavimo, todėl šiuo metu daugumos profesinių mokyklų turimos praktinio mokymo priemonės yra moraliai pasenusios, trūksta aukštos kvalifikacijos mokytojų, o mokymo kokybė neatitinka rinkos poreikių. Prie tokios išvados priėjo valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę, kaip Lietuvoje užtikrinama profesinio mokymo kokybė.