„Ar lengvai atsivėrė profesinės paslaptys?“ – pasmalsavau. Asta Grigaitienė per gestų kalbos vertėją greitakalbe išbėrė: „Šiandien atrodo, kad labai sunku nebuvo. Bet iš pradžių, prisimenu, buvo tikrai nelengva...“
„Įdomiausia, kad mokymuose paaiškėjo, jog dauguma kosmetikos, kurią savo namuose iki šiol naudojau, man netinka pagal odos tipą. Akivaizdūs odos būklės pokyčiai privertė patikėti, kad gerą rezultatą galima pasiekti tik tinkamai valant veidą ir atliekant jo masažą“, – nenustojo net po egzamino stebėtis žinių galia Judita Volungevičienė.
Kosmetiko paslaugų profesija kurtiesiems – naujiena
„Nedaug trūko, kad jau pirmąjį mėnesį būčiau nutraukusi mokymus, – prisipažino Kassija Izotova. – Iš pradžių buvo daug teorijos, tiksliau, vien ji. Garbės žodis, smarkiai nuobodžiavau. Kam šioji reikalinga, supratau vos prireikė atlikti pirmąją veido valymo procedūrą. Teko skubiai „atsiprašyti“ užrašų ir tik jais vadovaudamasi sugebėjau tinkamai atlikti veiksmus. Šiandien bet kam pasakyčiau: neprasnauskite teorinės dalies. Atlikdama vyrų ir moterų tam tikrų rūšių depiliacijos procedūras pajutau, jog pagerėjo mano pačios koordinacija. Kurčiam žmogui koordinacijos sutrikimai gana dažni. Galimas dalykas, dėl teigiamų pokyčių savo savijautai labiausiai ir pamėgau šią sritį, tad svarstau ateityje ją paversti savo profesine veikla“, – džiaugėsi atradusi savąjį pašaukimą Kassija.
A. Grigaitienė kosmetiko paslaugų programai negailėjo pagyrų už tai, kad buvo sudaryta galimybė susipažinti su daugybės sričių procedūromis. Iš plataus spektro ji taip pat išsirinko priimtiniausią sau – tai makiažo ir veido valymo paslaugos. Erika Lobinienė ir J. Volungevičienė linksmai vardijo, ką išmokusios: veido valymas, įvairūs makiažai, veido, iškirptės, rankų, pečių linijos, nugaros masažai, įvairių kūno sričių depiliacijos. Merginos pačios sunkiai gali patikėti, kad tiek daug visko sutilpo į 520 akademinių valandų kursą.
Jos jau kaip tikros profesionalės tądien patarė, kokiam veido odos tipui visiškai netinka kosmetika su tam tikromis rūgštimis, ir aiškino, kuo pigios kosmetikos priemonės skiriasi nuo brangių. Taip pat atskleidė, kad vieno šepetėlio makiažui nepakanka, skirtingoms veido sritims naudojami skirtingi šepetėliai ir teptukai.
Paklaustos, ar brangiai atsieis įsigyti darbui reikalingus įrankius ir priemones, kursų klausytojos pabrėžė, jog neformaliojo profesinio mokymo pažymėjimas suteikia galimybę iš pardavimo agentų visa tai įsigyti su nuolaida. Be to, esą nelygu kokioje internetinėje parduotuvėje apsipirksi. Taip pat pasidžiaugė profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ sudaryta galimybe dalyvauti net trijuose gamintojų surengtuose seminaruose: makiažo teptukų, kosmetikos priemonių ir giluminio veido valymo procedūrų.
Visą mūsų pokalbio laiką, kol klausytojos dalijasi savo įspūdžiais ir patirtimi, profesijos mokytoja Larisa Gavrilko nepertraukinėdama kukliai sėdėjo nuošalyje. O pakalbinta palankiu žvilgsniu apžvelgė savo mokines ir padėkojo specialistei, kuri abiem pusėms užtikrino mokymo, mokymosi ir bendravimo komfortą. „Vertėja Rūta Juodinytė atliko daug daugiau, nei būtų galima tikėtis iš gestų kalbos vertėjos. Ji kūrė tokią atmosferą, kad nė nejutau, jog klausytojos ir aš kalbame skirtingomis kalbomis. Ji sugebėjo padrąsinti merginas žengti į intymumo erdvę – juk kosmetiko paslaugos įpareigoja artimai fiziškai kontaktuoti su savo klientu...“
„Neabejoju, po kursų merginų savivertė išaugo, – tęsė profesijos mokytoja. – Jos prisiklausė tiek komplimentų iš savo klientų! Apskritai grožio industrija – išskirtinai įdomi sritis, juolab jaunoms mamoms. Jos manęs per kursus daug klausinėjo apie kūno higieną, mokėsi parinkti tinkamą makiažą, sužinojo mažyčių paslapčių, kaip pasiekti, kad oda būtų jaunesnė ir gaivesnė... Manau, nuo šiol sugebės savarankiškai spręsti daugumą odos problemų.“
Įteikti neformaliojo profesinio mokymo pažymėjimų atskubėjo „Žirmūnų“ profesinio mokymo centro administracijos atstovė ir projekto vadovė Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Inga Minkevičienė. Ji nuoširdžiai sveikino klausos negalios seseris su įveiktu profesiniu iššūkiu ir linkėjo rasti savo vietą po saule. Taip pat paprašė merginų paraginti savo draugus registruotis į renkamą antrąją kosmetiko paslaugų mokymo grupę. Vietų visiems norintiems gali ir nepakakti, nes jos tėra aštuonios, o laiko registruotis jau liko visai nedaug. Antros grupės mokymai prasidės kitų metų sausį.
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
Prie klientų poreikių centre derinamasi lanksčiai
Klasėje, kur merginos mokosi pagal drabužių modeliavimo ir konstravimo programą, pabaigtuvėmis dar nekvepia. Tačiau ir čia turima kuo pasidžiaugti. „Jau išmokome sukonstruoti, sukirpti ir pasisiūti sijoną, kelnes, – pasakoja viena per kitą merginos. – Netrukus sėsime prie sudėtingesnio siuvinio – suknelės.“
„Prisipažįstu, drabužio konstravimas – tikras iššūkis, labai sudėtinga ant popieriaus teisingai išdėlioti sumanymą, – sako Renalda Dičiūnienė. – Iš pradžių ant paprasto popieriaus lapo vienaip, ant milimetrinio popieriaus – dar kitaip. Ir dar man sunku švarkui „parūpinti“ kišenę.“
Kristina Morkūnaitė dėkinga profesijos mokytojai Lijanai Kinderienei, kad sudėtingiausius dalykus sugebėjo perteikti paprastai ir aiškiai. Merginos nuomone, išmokti įvairių kirpimų naudinga ir dėl savęs pačios – ateityje bus galima pataupyti asmenines lėšas ir gražiai, pagal poreikius pasipuošti. „Daryti brėžinius, konstruoti – tai visai nauja patirtis nei siuvimas“, – pabrėžė prieš šiuos kursus siuvimo įgūdžių jau turėjusi Evelina Afatnickytė.
Visoms pašnekovėms bene didžiausias sunkumas yra suprasti brėžinius ir juos kurti pačioms, skaityti formules. Merginos atvirauja iki kursų neįsivaizdavusios, kad joms gyvenime gali prireikti tiek daug matematikos ir braižybos žinių.
L. Kinderienė drąsina, kad viskas bus gerai: juk pradėjo nuo paprastų dalykų, ne nuo integralų. Be to, juk jos labai stengiasi. Akivaizdu, kad atėjo ne šiaip praleisti laiko, bet išsinešti žinių. L. Kinderienė atskleidžia, kad merginos paprašė ir siuvimo praktikos užsiėmimų. „Negalėjau savo gerosioms mokinėms atsakyti. Juk ir mane motyvuoja jų smalsumas, norai, poreikiai“, – sako pašnekovė.
Centre į mokymo procesą žiūrima lanksčiai ir kūrybiškai, nes esą svarbu, kad klausytojai iš profesinio mokymo centro išeitų patenkinti mokymosi rezultatais. Kadangi tai jau antra šiame projekte klausos negalią turinčių modeliuotojų grupė, mokytoja sako irgi išmokusi parodyti vieną kitą gestą – mokymasis, kur abi pusės įneša savo indėlį į bendravimo kultūrą, teikia taip pat didelį abipusį pasitenkinimą.
Darbo vieta rūpintis pradeda dar mokydamiesi
Auditorijoje pastebiu gerai pažįstamą veidą. Ieva Augaitytė – Vilniaus dailės akademijos absolventė, tarptautinių konkursų laureatė tekstilininkė, jos kūrybiniais darbais, paremtais įvairiomis technikomis ir jų jungtimis, grožimasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Todėl smalsu, kas merginą iš universitetinio suolo atvedė į profesinį. „Viena yra kurti, kita – gauti tinkamą darbo pasiūlymą, – paprastai paaiškina Ieva. – Man ir Užimtumo tarnyboje, į kurią kreipiausi, rekomendavo konstravimo ir modeliavimo kursus. Tad apsispręsti ateiti čia mokytis daug laiko neprireikė. Be audimo, siuvinėjimo, mezgimo, noriu išmokti ir siūti bei modeliuoti.“
Ir pokalbis pasisuka aštriausiu kampu – kur jauniems, ką tik mokslus baigusiems specialistams gauti darbą? Įgijusios drabužių konstravimo ir modeliavimo profesiją merginos norėtų kiek daugiau nei vien diena dienon kartoti tą pačią siuvimo operaciją. Jos svajoja apie naujus įgūdžius atitinkantį kūrybiškesnį darbą. Prisipažįsta, kad pamažu jau ima jo dairytis, bet konkrečių pasiūlymų nesulaukė, o pačios plano iki galo dar nesubrandino. Tačiau tiksliai žino, kad, anot jų pačių, „gyvenime norėtų užsikabinti, o ne tik iš neįgalumo pašalpų gyventi“.
Kosmetikės juo labiau neslėpė, kad darbo paieškos taps jų svarbiausiu rūpesčiu. Kelios jų prisipažino, kad beveik nebendrauja lietuvių kalba. O juk gana įprasta, kad su savo meistrais klientai mėgsta pasikalbėti, neretai jiems patiki net asmenines paslaptis, atsiveria. Kassija atsidūsta, kad būtų šaunu, jei kurtieji specialistai galėtų aptarnautų kurčiuosius klientus, bet pastarųjų Lietuvoje tikrai nebus užtektinai. Ir svarsto, kad teikiant paslaugą girdinčiam klientui, jei jis pageidautų pasikalbėti, galbūt derėtų pasitelkti gestų kalbos vertėją. O paskui trumpai pagalvojusi tarsi ir atsisako pirminės minties, pavadina ją „utopine“.
Nežinia, ar dėl kirbančios abejonės nesugebėti su girdinčiu klientu palaikyti pokalbio, o galbūt kaip tik pasitelkusios „smegenų šturmą“ merginos beveik subrandino vieną planą – Kassija, Rima Šilėnienė, Asta ir Judita svarsto atidaryti savo įmonę. Visos turi savo mėgstamą paslaugų sritį ir visų ji skirtinga. Gal susijungus ir pavyktų perpildytoje paslaugų rinkoje rasti savo nišą.
„Kartu“
Ir nors visiems klausytojams artėjant kursų pabaigai būna neramu, kaip pavyks susirasti darbą, jie likimo valiai nėra palikti. Neįgaliųjų integracija į darbo rinką vykdoma pagal projektą „Kartu“, kurį įgyvendina VšĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras (projekto koordinatorė – centro psichologė Rūta Mackanienė, vadovė – direktorė I. Minkevičienė), projekto partneris – Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras.
2004 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad siekdami įsidarbinti klausos sutrikimą turintys asmenys taip ir nesulaukia reikiamos institucijų pagalbos. Šiuo projektu siekiama įrodyti, kad sinchronizuoti žinybų veiksmai gali duoti gerą ir labai gerą rezultatą.
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų įdarbinimu rūpinasi visa specialistų komanda. Sutelktos asmens poreikių vertinimo, darbo motyvacijos specialistų, socialinių įgūdžių ir profesinio orientavimo konsultantų, įdarbinimo tarpininkų pastangos. ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto lėšomis užsimota ne tik nuosekliai išsiaiškinti visų projekto dalyvių poreikius ir lūkesčius, padėti jiems geriau pažinti savo galimybes, parinkti paklausias profesijas mokymams, teikti individualias konsultacijas, ugdyti tam tikras kompetencijas, bet ir užtikrinti pagalbą ieškant darbo vietos, įdarbinant ir vykdyti priežiūrą po įdarbinimo.
Per trejus metus numatyta įdarbinti 54 kurčiuosius. Šiuo metu įdarbinti jau 28.
Straipsnio autorė: Nijolė Krasniauskienė.
