Tačiau tapti geru kirpėju – ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Užtat įdėtos pastangos ir siekis tobulėti gali atnešti dosnių vaisių. Pavyzdžiui, nuosavą verslą – kirpyklą arba grožio saloną.
Apie tai, kaip mokoma šios profesijos ir kokios perspektyvos laukia jaunų kirpėjų, pasakoja Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro (VZDRMC) Informacinių technologijų, verslo ir paslaugų specialistų rengimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Olga Andruškevičienė.
Jaunimas išsiskiria savo žingeidumu
Mokytis kirpėjo amato į VZDRMC ateina įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Tarp jų nemažai ir jaunų žmonių. Pasakodama apie jaunąją kartą, O. Andruškevičienė pastebi, kad jauni žmonės labai žingeidūs, žino, ko nori, seka kirpimo naujoves ir jau į pirmąsias pamokas ateina turėdami nemažai informacijos: „Atitinkamai keičiasi ir reikalavimai mokytojams“, – pastebi O. Andruškevičienė.
Ji šypsodamasi pasakoja, kad neretai mokiniai ateina galvodami, kad kirpėjo profesija – paprasta ir lengva: „Tačiau tereikia pačiam pabandyti kirpti ir nuomonė pasikeičia.“
Ar geru kirpėju gali tapti kiekvienas, ar tam reikia ypatingų gabumų – pavyzdžiui, skonio pojūčio? „Be abejonės, šiam darbui reikia turėti tam tikrą skonį. Vieni žmonės šią gyslelę jau turi, kitiems ją reikia lavinti. Tačiau mes mokome ir šio dalyko, taip pat gilinamės į mados tendencijas. Vis dėlto kirpėjo darbe vienas svarbiausių principų – kas madinga, tas ne visiems tinka.“
70 proc. laiko – praktikai
VZDRMC veikia dvi kirpėjų rengimo programos. Viena trunka 29 savaites, kita – 38 savaites. Mokinių grupės nedidelės – iki 20 žmonių. Maždaug 70 proc. mokymų laiko skiriama praktiniams užsiėmimas.
„Iš pradžių treniruojamės ant muliažų, atidirbame judesius, vėliau pradedame dirbti su žmonėmis. Savo mokomojoje kirpykloje turime pastovių lankytojų. Mūsų klientai – studentai, senjorai, žmonės, kurie pasitikti mūsų mokinių darbu. Kai kerpa mokiniai, šalia visada yra mokytojas, kuris pasižiūri, pataria, pataiso“, – pasakoja O. Andruškevičienė.
Pašnekovė pastebi, kad dirbdami kirpykloje mokiniai ne tik išmoksta amato dalykų, bet ir įgauna bendravimo įgūdžių. „Kirpėjo darbas prasideda jau tada, kai jis pasitinka žmogų. Mokytojai nuolat stebi, kaip mokiniams sekasi bendrauti ir kirpti. Vėliau būna aptarimas, šnekamės apie tai, kas buvo sunkiausia, kas pasisekė labiausiai ir t. t.“, – dėsto pašnekovė.
Persikvalifikuoja ir ekonomistai
Pramokti kirpėjo amato nori įvairių specialybių atstovai: virėjai, inžinieriai ir net ekonomistai. „Žmonės pasirenka profesinį mokymąsi dėl labai įvairių priežasčių. Iš jaunų mokinių neretai tenka išgirsti: „Man visą gyvenimą patiko šita specialybė. Bet tėvai norėjo, kad mokyčiausi kitur. Dabar, kai gavau aukštąjį išsilavinimą , atėjau dėl savęs – siekti širdžiai mielos karjeros“, – pasakoja O. Andruškevičienė.
Ji neslepia, kad šios profesijos atstovų darbo rinkoje laukia nemaža konkurencija. Tačiau taip pat atsiveria puikios perspektyvos, kurios pasitinka jau mokantis kirpėjo amato.
„Į mus kreipiasi kirpyklos, grožio salonai, kurie ieško kirpėjų. Visuomet rekomenduojame geriausius savo mokinius ir jie sėkmingai įsidarbina. Be to, nemaža dalis mūsų buvusių mokinių jau turi savo verslus – kirpyklas, grožio salonus. Jie sukuria darbo vietą ne tik sau, bet ir dar dviem ar trim grožio specialistams“, – džiaugiasi rezultatais pašnekovė.
