Kritikos strėlės iškart smigo į daugelį profesinių mokyklų, kurios labiausiai kaltintos specialistų ruošimu ne tam poreikiui, kuris iš tiesų yra. Šią padėtį turėtų pakeisti ne tik skirtas dėmesys profesinio mokymo analizei, bet ir naujas Profesinio mokymo įstatymas, kurio projektui trečiadienį pritarė Seimo švietimo ir mokslo komitetas. Projektas kitą antradienį pasieks Seimo salę.
Dabartinė situacija lūkesčių nepateisina
Komiteto nariams apžvalgą pristatė Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas. 70-yje Lietuvos profesinio mokymo įstaigų pirminio profesinio mokymo programose mokosi 42 tūkst. mokinių. Visgi, verslo atstovai nuolat kartoja verslas, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengta apžvalga parodė, kad profesinio mokymo įstaigose daugėja profesinio įstaigų, kolegijų ir universitetų absolventų. O būtent tai leido profesinio mokymo sistemai išlaikyti didėjantį besimokančiųjų skaičių. Jis sumažėjo tik šiais metais, įvykdžius centralizuotą priėmimą.
Komiteto nariai negailėjo pastabų, kad apžvalgoje trūksta kokybės vertinimo, kurią statistiniai rodikliai negali atskleisti be gilesnių analizių.
Paklausus, kodėl nebuvo atliekamas profesinių mokyklų išorinis vertinimas, ministrės patarėjas prabilo apie neįvykdytą projektą. „Išorinis vertinimas – egzistuoja, tik stalčiuje. Jis yra projekto rezultatas, bet guli stalčiuje. To klausimo imsimės. O dabar atliekami vertinimai yra didžia dalimi tokie, kaip vidiniai“, - sakė M. Ablačinskas.
Pasak jo, profesinis mokymas bus stiprinamas priėmus naujos redakcijos įstatymą, kuomet vyks kitoks planavimas – pateikiant užsakymą.
Griaus mitą, kad mokosi tik silpnesni
Remiantis ŠMM analize, profesinio mokymo įstaigose siekiančių įgyti pagrindinį išsilavinimą mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimai (PUPP) yra palyginti žemi. Tik 57 proc. mokinių gauna teigiamus PUPP įvertinimus.
O štai mokinių, kurie siekia įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu dalis, yra viena žemiausių ES. Lietuvoje populiarėja povidurinis profesinis mokymas. Mokinių, kurie kartu su profesija siekia įgyti ir vidurinį išsilavinimą, dalis Lietuvoje yra 26,7 proc.
Pasak komiteto nario, buvusio ŠMM ministro Gintaro Steponavičiaus taip yra todėl, kad mažos mokyklos vis dar stengiasi bet kokia kaina išlaikyti mokinius. Ne tik nesiūlydami jiems profesinio mokymo, bet neretai ir atkalbėdami.
„Dabar yra žiauri situacija, įsikabinta į vaikus ir laikomasi. O turi būti profesinis orientavimas, nukreipimas vaiko, matant jo polinkius ir gabumus jau po aštuntos ar dešimtos klasės. Visgi, ne vien su prastais balais stoja ir dabar į profesines mokyklas. Pavyzdys yra Visagine, kur net su aukštesniais pasiekimais ateina mokiniai“, - portalui tv3.lt sakė G. Steponavičius.
Pasak jo, esminiai patvirtino įstatymo projekto pokyčiai yra verslo atstovų ir socialinių partnerių įtraukimas į profesinių mokyklų valdymą. Tikimasi, kad dėl to mokyklos bus atviresnės realiam gyvenimui, nebebus uždaros kaip iki šiol. Tai turėtų pakelti ir jų prestižą.
Kokia situacija regionuose?
Profesinio mokymo įstaigose dažnai ne pirmos kvalifikacijos siekiančių asmenų dalis sudarė nuo penktadalio iki trečdalio visų jose besimokančiųjų. Apie tai puse lūpų ne vienus metus kalbėjo tiek mokymo įstaigų bendruomenės, tiek patys besimokantys.
Šia patogia sistema kasmet pasinaudodavo keli tūkstančiai ne vieną specialybę jau turinčių jaunų žmonių. Verta paminėti, kad profesinio mokymo sistema valstybei kasmet kainuoja daugiau nei 80 mln. eurų.
ŠMM apžvalgoje pateiktuose regionų infografikuose pavaizduotas regione veikiantis profesinio mokymo įstaigų tinklas ir profilis. Taip pat yra pateikiamas vidutinis darbuotoju skaičius pagal ekonomines veiklos rūšis 2016 m., kuriuo siekiama iliustruoti regione esančią darbuotoju paklausą.
Profesiniame mokyme yra 1118 programų, pagal jas rengiama 558 įvairių kvalifikacijų. Tai reiškia, kad jų yra labai daug ir paruošiami siauros specializacijos specialistai. Taip mažėja galimybės prisitaikyti rinkoje.
Ministerija siekia artimiausiais metais į profesines mokyklas pritraukti kuo daugiau mokinių, kad 2020 m. besimokančių santykis profesiniame ir aukštajame moksle būtų kaip Europoje 50/50, dabar yra 30/70.
Profesinio mokymo pertvarką ministerija planuoja įgyvendinti iki 2020 metų.
