Būtinos realybę ir lūkesčius atitinkančios algos
„Šiandien statybų sektorius Lietuvoje vis dar yra ta ūkio šaka, kurioje lėčiau nei kitur ne tik diegiamos šiuolaikinės vadybos žinios, kuriamas ilgalaikis santykis su darbuotoju, bet ir formuojamas paties darbuotojo požiūris. Deja, pastebime, kad šios srities darbuotojų požiūris į darbą ne visada atsakingas, daugiau koncentruojamas į konkrečią atliekamą užduotį, o ne į bendrą viso projekto rezultatą. Statybų sektorius mūsų šalyje turėtų daugiau potencialo augti ir tobulėti, jei sulauktų didesnio skaičiaus naujų, motyvuotų, kompetentingų specialistų. Kol kas jų trūksta“, – sako UAB „Eika“ projektavimo skyriaus vadovas Simonas Potupis.
Pasak S. Potupio, jei statybų sektorius Lietuvoje atsinaujintų, tikėtina, kad išaugtų statybos darbų kokybė ir procesų optimizavimo galimybė, atsirastų geresnės sąlygos diegti darbuotojų motyvavimo sistemas, darbų procesų kontrolė taptų paprastesnė.
„Tiesa, ir šiandien yra daugybė statybų specialistų, kurie kokybiškai ir greitai atlieka savo darbą, atsakingai į jį žiūri, prisitaiko prie naujovių – tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai, nepaisant jo amžiaus. Vis dėlto kvalifikuotų specialistų, taip pat viduriniojo lygio vadovų stipriai mažėja, todėl būtina imtis priemonių šiai problemai spręsti. Vienas iš sprendimų galėtų būti statybininko profesijos prestižo kėlimas bei geresnių darbo sąlygų darbuotojams sudarymas“, – teigia S. Potupis.
Profesinis mokslas nevertinamas
„Lietuvoje profesinis išsilavinimas yra praradęs bet kokią vertę, šiandien visi mano, kad svarbiausia įgyti aukštojo mokslo diplomą. Tai yra viena priežasčių, kodėl mūsų šalyje trūksta jaunų kvalifikuotų statybininkų. Ne visi supranta, kad net ir baigę, pavyzdžiui, teisės studijas nebūtinai gaus gerą darbą pagal specialybę ir galės pilnavertiškai gyventi. Visiškai kitokia situacija su statybų sritimi: jos specialistų stygius stipriai jaučiamas, jų reikėjo, reikia ir reikės visada. Turėdamas profesinį išsilavinimą ir būdamas geru meistru bet kuriuo metu bet kokiomis sąlygomis darbą turėsi. Reikia nebijoti profesinio išsilavinimo, profesinio darbo“, – sako „Knauf“ sausos statybos produktų grupės vadovas Kęstutis Janeika.
Pasak K. Janeikos, norint jauninti ir stiprinti statybų sektorių yra būtina gerinti profesinių mokyklų įvaizdį. Pavyzdį verta imti iš užsienio. Pavyzdžiui, Austrijoje siekiama, kad 50 procentų studentų rinktųsi akademines studijas, kiti 50 procentų – profesines, ruošiamos specialios programos. Taip pat šia kryptimi aktyviai dirba ir Latvija, rezultatai kasmet gerėja.
Motyvuoti ir imlūs darbą randa greitai
„Statybininko darbas retai suprantamas kaip pelningas. Daugeliui atrodo, kad iš statybų duonos eiliniam meistrui uždirbti pakankamai sunku. Dirbu su daugybe Lietuvos statybų verslo atstovų ir galiu drąsiai pasakyti: motyvuoti, imlūs ir gabūs žmonės greitai randa darbą privačiame statybų sektoriuje ir ten uždirba tiek, kad gali gyventi pilnavertiškai. Svarbiausia stengtis ir atsakingai žiūrėti į savo darbą“, – teigia K. Janeika.
Pasak K. Janeikos, jaunimas nesirenka profesinių mokslų dėl įvairių šias mokymo įstaigas ir statybininko profesiją supančių stereotipų: bijo, kad mokslau bus neįdomūs ir nenaudingi, o darbas nesukurs sąlygų patogiam gyvenimui.
„Visa tai yra plačiai paplitę mitai, mat profesinės mokyklos ne tik moko dirbti naujausiomis technologijomis bei metodais, bet ir kuria papildomas veiklas, projektus, siunčia mokinius stažuotis į užsienį, dalyvauti konkursuose. Pernai būtent lietuvių profesinių mokyklų moksleiviai laimėjo tarptautinį jaunųjų gipskartonio montuotojų konkursą „Junior Trophy“ ir dėl to šiemet jis vyks Lietuvoje“, – pasakoja K. Janeika.
„Knauf“ sausos statybos produktų grupės vadovo teigimu, jauninti statybų sektorių yra būtina, tačiau tam koją labiausiai kiša neigiamas šios profesijos įvaizdis, mitai ir stereotipai, supantys profesinį mokymą ir mokyklas.
