Vyriausybė siūlo kitąmet palikti dar 2008 m. sumažintą politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, siekiantį 450 Lt arba 130,5 Eur.
Lietuvą užklupus ekonominiam sunkmečiui, 2008 m. gruodžio 19 d. minėtų kategorijų asmenų pareiginės algos bazinis dydis nuo 490 Lt buvo sumažintas iki 475 Lt, o nuo 2009 metų rugpjūčio 1 dienos jis dar kartą buvo sumažintas iki 450 Lt ir iki šiol nėra padidintas.
Konstitucinis Teismas (KT) 2010 m. pažymėjo, kad gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti atlyginimai būtų mokami tik tada, kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija ir tik laikinai, kai dėl ekonomikos krizės negalima surinkti biudžeto lėšų, reikalingų atlyginimams mokėti. KT aiškino, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai.
Lietuvoje šiuo metu politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų yra daugiau negu 30 tūkst. Valstybės tarnautojų (be politikų, pareigūnų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, teisėjų) yra apie 27 tūkst.
Atlyginimų didinimui nėra pinigų
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui ir 2016 m. palikti sumažintą politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimo bazinį dydį, tačiau parlamentas šiam komiteto sprendimui nepritarė.
Šį klausimą pavestas apsvarstyti Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę nusprendė pritarti Vyriausybės pozicijai politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimams taikyti sumažintą bazinį dydį.
BFK pirmininkas, „darbietis“ Petras Narkevičius atkreipė dėmesį, kad politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimų bazinio dydžio pakėlimas reikalautų didžiulių lėšų iš valstybės biudžeto, o jų šiuo metu valstybės tiesiog neturi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, kad minėtų asmenų bazinį atlyginimo dydį padidinus 1 euru iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai 7,6 mln. Eur.
„Tai reikalauja labai daug lėšų, nes padidinimas vienu euru kainuoja ne vieną milijoną eurų. Kitas dalykas – principas yra labai aiškus ir jis mane džiugina, kad kol nebus atsižvelgta į pajamų didėjimą mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tol apie politikus kalba neturėtų eiti“, – portalui tv3.lt sakė BFK vadovas P. Narkevičius.
Seimo narys pripažino, kad valstybės tarnautojai, deja, jau yra seniai tapusi ta grupė, apie kurios atlyginimų padidinimą yra užmiršta.
„Jeigu mes šnekame apie valstybės tarnautojus, tai turėtų būti parengtas atskiras įstatymo projektas. Be abejonės, ta grupė yra žmonės, kurie nukentėjo, kai buvo mažinami atlyginimai, jiems turėtų būti atlyginimai padidinti, bet atskiru įstatymų paketu“, – aiškino P. Narkevičius.
Jaučiasi užmiršti
Portalo tv3.lt kalbinta Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė akcentavo, jog ne kartą kreipėsi į valdžios atstovus, siekdama priminti, kad viešajame sektoriuje dirbančiųjų darbuotojų atlyginimai po krizės nebuvo atstatyti. Vis dėlto, pasak I. Petraitienės, į šiuos prašymus reaguojama itin abejingai.
„Mes daug kartų jau kreipėmės į Vyriausybę ir į Seimą, kad būtų atstatytas bazinis dydis valstybės tarnautojams. [...] Yra tikrai ganėtinai nedidelius atlyginimus gaunančių, tarkime, nuo 1 iki 6 kategorijos, kai atlyginimai beveik prilygsta minimaliai mėnesinei algai.
Tuo metu mūsų valdantieji susirūpinę, kad reikia kelti, kelti minimalią mėnesinę algą, bet reikėtų atstatyti valstybės tarnautojams ir biudžetininkams tuos dydžius, tai yra valstybės tarnautojams atstatyti bazinį algos dydį, o biudžetinio sektoriaus darbuotojams – bazinį atlygį. Mūsų valdančioji dauguma ir Vyriausybė apie tai ne tik pamiršo, bet net ir kalbėti nenori“, – kalbėjo I. Petraitienė.
Anot pašnekovės, maži atlyginimai viešajame sektoriuje pačią valstybės tarnybą pavertė nekonkurencinga, nepatrauklia.
„Jei pažiūrėtumėte konkursus, kurie vyksta rajonuose, savivaldybėse, tai ne kiekviename rajone tie konkursai sklandžiai vyksta ir ne kiekviename rajone randa tuos žmones į darbą. Jeigu yra konkursai, tai ateina koks vienas kitas žmogus“, – kalbėjo I. Petraitienė.
Ekonomistas: su tokiais atlyginimais kyla pagunda užsiimti šešėline veikla
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tv3.lt teigė, kad nenoras didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus yra įsisenėjusi Lietuvos problema.
„Vertinant iš makroekonominių perspektyvų, tai, taip, Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra problema. Jie yra maži dėl to, kad valstybės ištekliai yra riboti, o valstybės tarnautojų ir, apskritai, viešojo sektoriaus darbuotojų yra pakankamai daug, tai dėl to vienas darbuotojas gauna neadekvačiai mažą atlyginimą.
Opiausia problema, kad aukštąjį išsilavinimą ar sudėtingą darbą atliekantys darbuotojai, tarkime, slaugytojai, mokytojai, uždirba ne daug daugiau negu minimalų mėnesinį atlyginimą. Bet dažnai Lietuvoje yra labai nepopuliaru sakyti, kad reikia didinti teisėjams ar Seimo nariams atlyginimą, nes visuomenės reakcija bus tokia, kad „sau pasididino, o kitiems neužteko“, – aiškino N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, norėdami, kad valstybei vadovautų aukštos kvalifikacijos specialistai, didinti darbo užmokestį dirbantiems viešajame sektoriuje būtina.
„Jei mes norime, kad valstybę valdytų aukščiausios kompetencijos ir didžiausią kvalifikaciją turintys specialistai, tai turime mokėti adekvačius atlyginimus, nes mažas atlyginimas gali pritraukti įvairius avantiūristus ir korumpuotus asmenis.
Jeigu asmuo, atlikdamas valstybės tarnybą, dirbdamas Vyriausybėje, galėtų uždirbti 100 tūkstančių eurų per metus, tai net ir Harvardo ar Oksfordo universitetą baigęs absolventas su malonumu eis ir dirbs tokį darbą. Jeigu gali uždirbti per metus 5 tūkstančius eurų ar mažiau, tai tada aišku, kad aukščiausias kompetencijas turintys asmenys labai gerai pasvarstys, ar verta aukotis Tėvynei ir atsisakyti daug daugiau žadančios karjeros privačiame sektoriuje“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Banko „Swedbank“ ekonomistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad maži atlyginimai gundo žmones prie algos prisidurti nebūtinai teisėtais būdais. Pasak N. Mačiulio, ne išimtis yra ir valstybės tarnyba.
„Muitinės darbuotojui, uždirbančiam 400-500 eurų per mėnesį, yra paskatos uždirbti daugiau. Natūralu, kad tada atsiranda kontrabandininkų, kurie pasiūlo tam muitinės darbuotojai į kišenę už tai, kad būtų nepastebėti. Taigi, viena vienareikšmiškai per maži atlyginimai viešajame sektoriuje yra ir šešėlinės ekonomikos dalis“, – komentavo N. Mačiulis.
