Pasak ekonomistų, problema ta, kad darbdaviai turi mokėti didžiulius mokesčius, todėl daug patraukliau su žmogumi sudaryti paprastą paslaugų teikimo sutartį, o ne darbo sutartį. Įsisuka ratas: darbuotojai sumoka mažiau mokesčių, o tada nėra iš ko kelti algas viešajam sektoriui. O tai būtina, antraip gaunančiųjų minimalią ar vos didesnę nei minimalią algą nemažės.
„Jeigu valstybė to nedaro, tiesiog merdi viešasis sektorius, algos labai menkos, tai privatus sektorius sako: pažiūrėkit, mes mokam ir taip algas gerokai didesnes nei Lietuvos vidurkis, ko jūs dar norit. Nors tos įmonės yra pajėgios mokėti dar daugiau“, - aiškina ekonomistas Romas Lazutka.
Dar vienas aspektas – Lietuva dar tik kalba apie pensijų indeksavimą, tai yra, didinimą pagal ekonomikos augimą. Tuo metu kitose šalyse populiarios kolektyvinės sutartys, garantuojančios tokį algų augimą visiems darbuotojams.
Be to, atlyginimai Lietuvoje auga labai netolygiai. Mėgstama kalbėti apie tūkstančius uždirbančius programuotojus, tačiau jų, palyginti su kitais, labai nedaug. Tai, kad šiemet prognozuojamas 6 ar 7 proc. algų augimas, nereiškia, kad jos augs visiems. O kai oficialių pajamų nėra, klesti šešėlis.
Ekonomistai pabrėžia, kad blogiausias sprendimas būtų dar didinti mokesčius darbdaviams ir darbuotojams. Tada naujų darbo vietų tikrai neatsiras. Dar vienas aspektas, kur Lietuva šlubuoja – paslaugos už sumokėtus mokesčius turėtų būti kokybiškos, o taip yra ne visada.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
