Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje. Savo įžvalgomis Ž. Mauricas pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“.
„Pagal šios dienos Rusijos rublio ir euro kursą vidutinis darbo užmokestis Rusijoje tapo mažesnis nei minimalus darbo užmokestis Estijoje. Rublio ir euro kursui pasiekus 98 (o tai galbūt įvyks jau šią savaitę), Lietuvos minimalus darbo užmokestis taip pat taps didesnis nei Rusijoje vidutinis. Turint omenyje, kad Rusijos rezervo fondas sparčiai artėja prie nulio (vien 2015 metais sumažėjo nuo $88 iki $50 milijardų), naftos kaina nesustabdomai krenta (matyt pradės kilti kitą dieną po Rusijos bankroto) bei pradeda byrėti Rusijos bankų sistema ir NT rinka (pvz. Maskvoje NT kainos vien 2015 metais nukrito trečdaliu), Rusija neturės kito pasirinkimo kaip tęsti pradėtą išorinės devalvacijos („laisvai plauki(oj)antis“ rublio kursas) ir „importo pakeitimo“ politiką (t.y. importo draudimas + Rusijos turistų kelionių į užsienį ribojimas), tad su Rusija (vis dar) dirbančioms Lietuvos įmonėms perspektyvos nėra itin šviesios. Visa laimė, kad neblogus rezultatus rodo euro zona ir Skandinavija, tad toliau laikomės Vakarų krypties“ – rašė ekonomistas.
Lietuviškos prekės – prabanga rusams
Šiuo metu rublio kursas dolerio atžvilgiu yra praktiškai silpniausias koks buvo per visą istoriją. Ekonomisto nuomone, Rusijos valdžia pati specialiai vykdo išorinę devalvaciją. O jei naftos kainos ir toliau laikysis žemenės nei 30 dolerių už barelį, neišvengiamai rublis silpnės dar labiau.
„Nieko nesiimama dėl valiutos silpnėjimo stabdymo, nes nenorima išleisti savo užsienio valiutos rezervų. Jį išleidus tektų skolintis pinigų iš kitų valstybių, o kadangi yra sankcijos įvestos, vienintelė galima skolininkė būtų Kinija. Tačiau ši šalis ir pati turi savų problemų“, – teigia Ž. Mauricas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad taip Rusija aukoja savo vartotojus. Mat darbo užmokestis kritęs, o kainos Rusijoje augo apie 15 proc., taigi perkamoji galia sumažėjusi. Dėl tokių priežasčių eksportas į Rusiją ne tik, kad ne didės, bet lietuviškos prekės gali tapti prabangos prekėmis Rusijos gyventojams.
„Taip pat derėtų nepamiršti, kad yra tam tikri eksporto apribojimai į Rusiją. Apibendrintai galima sakyti, kad Rusijos rinka vis dar rizikinga, tačiau nebe tokia patraukli ir pelninga kaip prieš 2 – 3 metus. Dėl šios priežasties Lietuvos gamintojams ir vežėjams teks tęsti persiorientavimą į kitų šalių rinkas“, – mano Ž. Mauricas.
Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė pritaria, kad rublio kritimas turės neigiamos įtakos eksportui. Maisto įmonių darbas su Rusijos įmonėmis jau dabar praktiškai nutrūkęs.
„Bendradarbiaujančių su Rusija likę labai nedaug, tačiau rublio kurso kritimas situaciją dar pablogins“ – teigia ji. Pašnekovės teigimu, Lietuvos įmonėms atsiras didesnis poreikis ieškoti kitų rinkų. „Pienininkai ir mėsininkai buvo pradininkai – jiems pirmiesiems užsidarė Rusijos rinka. Tačiau ieškoti kitų rinkų bus priverstos ir daugiau įmonių. Visų pirmą bus dairomasi Europoje, tačiau viskas priklausys nuo produktų“, – teigė I. Pilipienė.
Pasak ekonomisto, Lietuvos perspektyvos – Vakarų bei Šiaurės Europoje. Europos Sąjunga yra antra pasaulinio vartojimo rinka. Tad prioritetas turėtų būti ne Kinija, Afrika ar Artimieji Rytai, kur rizika dar didesnė, bet Skandinavija. Lietuvai derėtų per vakarų Europą įsitraukti į bendrus eksporto projektus, tuomet lengviau būtų įeiti ir į kitų šalių rinkas.
Ar Lietuvoje padaugės pigių rusiškų prekių?
Ilgalaikėje perspektyvoje ekonomistas numato ir dar vieną galimą grėsmę: į Lietuvą ims plūsti pigios rusiškos prekės. Jei Rusijoje ir toliau tęsis recesija, tai atsilieps ir Baltarusijos ekonomikai. Šios šalys taps labai pigios, atpigs darbo jėga ir gali įvykti toks fenomenas, kad mūsų prekybininkai pradės pirkti tam tikras prekes Rusijoje ir Baltarusijoje.
„Tai ypač galioja žaliavinėms prekėms: kruopos, trąšoms, baziniams maisto produktams. Kol kas Rusijoje nebuvo tokio įpročio, kad prekes reiktų eksportuoti, tačiau tęsiantis tokiai ekonominei situacijai, viskas gali pasikeisti. Prieš kelis metus jau esame patyrė pigaus alaus invaziją iš Baltarusijos, o ir dabar jau galime pamatyti pieno produktų. Ši papildoma konkurencija yra grėsmė Lietuvai“, – tikina Ž. Mauricas.
Jis pripažįsta, kad konkurencija yra gerai, tačiau jei konkurencinis pranašumas įgaunamas dėl dirbtinai nuvertintos valiutos, tai automatiškai kils nepasitenkinimas tų valstybių, į kurias bus eksportuojama tokia pigi produkcija. „Kyla klausimas kokia būtų Europos Sąjungos reakcija. Galbūt ji pradėtų ginti savo rinką. Apskritai, toks valiutos susilpnėjimas lemia tarpvalstybinį barjerų statymą“, – svarsto ekonomistas.
Kitas scenarijus – Rusija neišvengs tikrosios recesijos bangos ir dar labiau užsidarys į abi puses. Tuomet apskritai ryšiai nutrūks. Tai tik įrodo, kad Lietuvai reikia daugiau galvoti apie Vakarus ir kokybiškus produktus. Tačiau ekonomistas tikisi geriausio scenarijaus – stabilios naftos kainos, kuri siektų bent 50 dolerių už barelį. Tuomet atsirastų balansas ir Lietuva neprarastų Rusijos rinkos.
Sankcijų panaikinimas nepadės
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis taip pat stebi šią situaciją ir pritaria ekonomistams, kad Rusija specialiai įveda sankcijas įvežamoms prekėms bei stabdo turistų srautus iš Rusijos. Taip siekiama išsaugoti valiutą šalies viduje. „Matome, kad net didžiausios Rusijos įmonės „Gazpromo“ rinkos vertė per 8 metus yra nukritusi apie 10 kartų. Rusija pati pas save nieko negamindavo, o sustojus valiutos srautui, reikia padaryti taip, kad gyventojai nebeleistų pinigų“, – komentuoja A. Bačiulis.
Politikos apžvalgininkas numato liūdnesnį scenarijų. Pasak jo, sankcijų panaikinimas ir spaudimo atlaisvinimas niekada nevesdavo į santykių pagerėjimą. Jis kelia klausimą, ką Rusija darys tuomet, kai visiškai pasibaigs visi pinigai iš rezervo fondų.
„Ką darysim, kai Rusija pagrasins atominiu ginklu ir lieps iš jos pirkti naftą ir dujas jos kainomis? Ir tai nėra vien teorinis klausimas. Nepamirškime, kad realiai Rusiją valdo mafija. Net jei ir banditas užsideda kostiumą ir padeda automatą į spintelę, jis vis tiek lieka banditu. O ką banditas daro kai pinigai baigiasi? Nusivelka kostiumą, pasiima automatą ir eina pas kasininką. Tik paprastas banditas nueis į turgelį su automatu, o Rusija gali išsitraukti atominį ginklą ir sakyti, na ką, duodat pinigų, mums valgyti reikia“, – palyginimą pateikia A. Bačiulis.
Pasak pašnekovo, daug priklauso ir nuo JAV pozicijos, tačiau šiuo metu prezidentas Barackas Obama susirūpinęs ginklų draudimais, o ne globalia situacija. Didžiosios Europos šalys – Vokietija, Italija ir Prancūzija pasisako už sankcijų nutraukimą. Tokią situaciją A. Bačiulis įvertina kaip nevykusią.
