Dėl ženkliai didinamos minimalios mėnesinės algos ir augančios paklausos didesnius atlyginimus gaunantiems specialistams, tokios tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais.
Atlyginimų augimas dar spartės
2015 m. užfiksuotas atlyginimų augimo tempas buvo sparčiausias nuo ikikrizinio laikotarpio, kuomet atlyginimai didėjo net po 20 proc. kasmet. Artimiausiu metu tokio augimo tikėtis neturėtume, o ir nereikėtų: dažniausiai toks atlyginimų augimo tempas yra viso labo besiformuojančio burbulo ženklas. Vis dėlto, nedarbui mažėjant ir tolstant nuo natūralaus nedarbo lygio, atlyginimų augimas spartės. Šiais metais atlyginimai turėtų augti 5,8 proc., o kitais metais – 6,3 proc.
Nors atlyginimai pastaruoju metu auga visoms pagrindinėms socialinėms grupėms, tai vyksta nevienodu tempu. Kelis kartus greičiau nei šalies vidurkis atlyginimai augo aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose ūkio šakose, tokiose kaip vaistų, kompiuterinių ir optinių gaminių gamyba, informacinių technologijų sektoriuje, taip pat menine, pramogine veikla užsiimantiems gyventojams, kurių atlyginimai yra tarp žemiausių. Mažiausias, vos kelis procentus siekęs, augimas užfiksuotas švietimo srityje, energetikos sektoriuje, taip pat žemesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, tokiuose kaip odos apdirbimas, žemės ūkis, miškininkystė.
Statistinio dirbančiojo pajamos auga lėčiau
Įdomu tai, kad apatiniame kvantilyje (tarp 20 proc. mažiausiai uždirbančiųjų) atlyginimai 2015 m. vidutiniškai augo 6,3 proc., o viršutiniame kvantilyje (tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančiųjų) augimas siekė 5,7 proc. Kitaip tariant, tiek mažiausiai, tiek daugiausiai uždirbančiųjų pajamos augo greičiau nei statistinio darbuotojo, gaunančio vidutinį atlyginimą. Tendencija, kai mažiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimai auga greičiau nei daugiausiai uždirbančių, matoma jau ne vienerius metus. Palyginti su 2010 m., apatinio kvantilio pajamos iš viso paaugo 35 proc., tuo tarpu aukščiausio kvantilio – 22 proc.
Pagrindinė priežastis, pastaruoju metu lėmusi mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų didėjimą, buvo minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas. Tiesa, kaip ir kiekvieną kartą mažiausi atlyginimai augo lėčiau nei MMA. Taip nutinka dėl to, kad didelė dalis mažus atlyginimus mokančių darbdavių paprasčiausiai sumažina oficialų darbo krūvį, t.y., mažina etatą.
Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
