atliekos

Ramučių bendruomenė pakraupusi – 2 kilometrus nuo miestelio įsikūrusi šiukšlių perdirbimo įmonė neleidžia gyventojams ne tik išeiti iš namų, bet ir mėgautis savo daržuose užaugintomis daržovėmis. Žmonės tikina, kad nuo nepakeliamos smarvės juos net ėmė berti ir kamuoti alergija. Tuo metu įmonės atstovai teigia suprantantys, kad nuo šiukšlių perdirbimo įrenginių sklindantys kvapai nėra patys maloniausi, tačiau atkerta, jog jie nėra pavojingi sveikatai.

Nuo liepos įsigaliosiantis privalomas konteinerių svėrimas padidins konteinerių terminalų saugumą, tačiau krovinių siuntėjams ir ekspeditoriams garantuos didesnius kaštus, rašo „Verslo žinios“. „Kai kas iš to uždirbs, o mes patirsime papildomų išlaidų. Sudrausminti kai kuriuos ekspeditorius gal ir reikėtų, bet mes ir anksčiau sverdavome įtartinus konteinerius, mums tai jokia naujiena.

Vakar Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas ir UAB „Algoritmų sistemos“ direktorė Elena Vengrienė pasirašė Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kūrimo ir diegimo paslaugų pirkimo sutartį. Vadovaujantis šia sutartimi, bus kuriama ir diegiama informacinė sistema, skirta gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos duomenų surinkimui, analizei ir kontrolei.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas. Tačiau didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyva, pasitelkiant atliekų tvarkytojų pagalbą, buvo sukurtos universalios atliekų rūšiavimo taisyklės, kurias labai pravartu žinoti kiekvienam.

Klaipėdos pašonėje su augintiniu vaikštinėjęs klaipėdietis aptiko užkrato šaltinį – kelias tonas dvokiančios pūvančios žuvies. Išties tokia žuvis – užkrato šaltinis. Ją išnešioja paukščiai ir laukiniai gyvūnai. Tačiau rasti, kas šitaip atsikratė atliekomis, lengva nebus. Aplinkosaugininkai laukia liudininkų pranešimų, galbūt atsiras mačiusių, kas šitaip išvertė pasenusią žuvį. Greičiausiai tokie žuvies kiekiai priklausė kažkokiai bendrovei.

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pareiškė, kad po aplinkos ministrui inicijuojama interpeliacija slypi ministerijos atskleista nusikalstama schema, imituojant elektronikos atliekų tvarkymą. „Mums iš karto tapo aišku, kad ta „Vijūnėlė“ yra visiška priedanga ir nieko daugiau.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame matoma, kaip patalpų valymo įmonė „Švaros garantas“ išmeta šiukšles tiesiog pamiškėje. Moteris, pasidalinusi įrašu, rašo: „Švaros Garantas...vienur tvarko, kitus šiukšlina...tiesiai po namų langais...visos ribos peržengtos.

Pasikeitus situacijai atliekų tvarkymo rinkoje, specialistai šiemet prognozuoja elektronikos, buitinės technikos atliekų tvarkymo kainų augimą. Atliekų tvarkytojai neslepia, jog pastaruoju metu situacija rinkoje keičiasi, todėl elektronikos gamintojams ir importuotojams gali išaugti atliekų tvarkymo kainos. Kainas išaugins ne tik pasaulio rinkos pasikeitimai, bet ir vieno iš rinkos žaidėjų neįvykdyti įsipareigojimai.

Pavasarį pradeda veikti Vilniaus regioninė atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kur apdoroti bus suvežamos visos komunalinės atliekos iš sostinės ir gretimų savivaldybių. Kol nėra galimybės apdorotas atliekas sudeginti, jos greičiausiai bus saugomos, tačiau atliekas tvarkyti vilniečiams vis tiek brangs apie 30 procentų, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas neturime deginimo pajėgumų, todėl MBA gamykla atliekas tik atskirs į kelias atskiras krūvas.

Artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybai turėtų būti teikiamas pasiūlymas gerokai didinti vadinamąjį sąvartyno vartų mokestį - jis, „Lietuvos žinių“ duomenimis, gali didėti nuo 33 eurų iki 70 eurų. Valdantieji sostinės politikai mokesčio augimą sieja su netrukus pradėsiančia veikti atliekų rūšiavimo gamykla. Jos operatoriai tvirtina, kad savivaldybė taip pridengia savo interesus.

Viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos. Taip nurodė patys respondentai, dalyvavę bendrovės „Spinter tyrimai” apklausoje. „Tai tikrai nereiškia, jog finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti.

Faktą, kad į Klaipėdos atliekų deginimo bendrovę „Fortum Klaipėda“ galėjo būti neteisėtai vežamos atliekos iš Airijos, aplinkos ministras vadina skandalu. Kęstutis Trečiokas taip pat pranešė, kad Airijoje buvo sustabdyta ir antra atliekų siunta į Lietuvą. „Skandalingu jis tapo todėl, kad atliekų tvarkytojai pasielgė skandalingai ir neatsakingai“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo, kad atliekas tvarkyti galėtų ir smulkesnės organizacijos. Anot STT, tokiu atveju būtų mažinama korupcija atliekų sektoriuje. „STT pareigūnų nuomone, įstatymuose nepagrįstai leidžiama organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą tik toms organizacijoms, kurios atstovauja ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų“, - teigiama STT pranešime.

Kauno rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija penktadienį nusprendė skelbti ekstremalią situaciją Domeikavos seniūnijoje dėl atliekų keliamo pavojaus. Ekstremali situacija paskelbta dėl Eigirgalos kaime įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Jukneda“ patalpose sandėliuojamų atliekų keliamo pavojaus.

Kauno aplinkosaugininkai nustatė, kad Kauno rajone esančioje fermoje į aplinką pateko pavojingų atliekų, kurios užteršė dirvožemį ir galbūt aplinkinius gruntinius vandenis. Kaip rašo „Kauno diena“, pavojingomis atliekomis užteršta atliekų tvarkymo įmonei „Jukneda" priklausanti buvusių kiaulių fermų teritorija Domeikavos seniūnijoje, Eigirgaloje - įtariama, kad dalis medžiagų galėjo būti išpiltos tyčia.

Kauno rajone aptikta grėsmingai tiksinti ekologinė bomba. Atliekų verslą vykdanti bendrovė neseniai įsigytas apleistas fermas pavertė pavojingų teršalų sandėliu. Galimą nusikaltimą aiškinasi aplinkosaugininkai ir prokurorai. Kauno rajono Eigirgalos kaime apleistas fermas patikrinę pareigūnai rado didžiulę netvarką. Be leidimų čia saugoma keli šimtai tonų teršalų, tarp kurių ir pavojingos atliekos.

Atliekų tvarkymo bendrovė „Metrail“ falsifikavo dokumentus ir valstybei padarė 7 mln. eurų žalos - aplinkosaugininkai dėl jos veiklos kreipėsi į prokuratūrą. Teisėsaugininkai aiškinasi, ar nesąžiningai atliekas galėjo tvarkyti ir daugiau bendrovių. Tačiau aplinkos ministras visų galbūt neteisėtoje veikloje dalyvavusių įmonių kol kas nekaltina ir teigia, kad jos galėjo ir nedalyvauti fiktyviame atliekų tvarkyme, tiesiog nežinojo apie neteisėtą veiklą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, Lietuva išlieka tarp daugiausiai atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. Atliekos mūsų šalyje vis dar yra opi ne tik sveikos gyvenamosios aplinkos problema, bet ir ekonominių nuostolių bei klimato kaitos priežastis. Kaip sumažinti išmetamas atliekas ir paversti jas energetiniais ištekliais? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr.

Tik didžiausi snobai paneigs elektronikos prietaisų progresą, tobulėjimą ir plėtrą. Technologijos sumažino pasaulį, palengvino kasdienybę ir leidžia kurti naujus dalykus. Visgi už šio proceso yra tamsioji pusė. Nauji elektronikos produktai keičia senuosius, o šie tampa atliekomis, kurių mastai vis didėja.

 Kitąmet antrines žaliavas iš atliekų vežėjų surenkamų buitinių atliekų rūšiuos ir perdirbėjams pardavinės atliekų rūšiavimo gamyklų operatoriai. Ši paslauga bus įskaičiuojama į atliekų tvarkymo kainą, nors lig šiol verslas tai daro nemokamai. Atliekų vežėjai žada orientuotis į antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą, rašo „Verslo žinios“. „Mums bus uždrausta patiems rūšiuoti komunalines atliekas, visas srautas nukreipiamas į mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginius.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Konteinerinių aikštelių įrengimui taikomi detalūs reikalavimai, tačiau jie galioja tik nuo 2004 metų statytiems namams. Taip sako Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. LRT Radijo klausytojas domisi, kokios taisyklės taikomos įrengiant atliekų surinkimo aikšteles. „Esu Kauno miesto gyventojas. Prašau išsiaiškinti, pagal kokius dokumentus ar nuostatas įrenginėjamos atliekų surinkimo aikštelės daugiabučių kiemuose.

Europos Sąjungoje vienas gyventojas per metus sunaudoja beveik 15 tonų medžiagų ir išmeta apie 4,5 tonos atliekų. Net pusė jų patenka į sąvartynus. Ir tai yra linijinės ekonomikos modelio rezultatas „imk – gamink – naudok – išmesk“. Šiais skaičiais ne itin galime didžiuotis, ypač kai vis garsiau įspėjama apie kritinę klimato kaitos situaciją Žemėje. Visgi išeitis yra – žiedinė ekonomika.

 Balandžio 15 d. Dvidešimtmetį mininčios didžiausios Lietuvoje ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas teigia, kad žmonių ir įmonių požiūris į atliekų rūšiavimą per praėjusį dvidešimtmetį pasikeitė vienareikšmiškai į gerąją pusę.

Išgirdus meistro verdiktą, jog už sugedusio prietaiso tvarkymą teks pakloti nemenką sumą, savininkui belieka pasverti – tvarkyti ar, kiek pridėjus prie remonto kainos, nusipirkti naują? Pasak kompiuterinės ir buitinės technikos meistrų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientui tiesiog patariama nusipirkti naują prietaisą.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba rytdienos posėdyje svarstys požeminių atliekų surinkimo konteinerių išdėstymo 21 sostinės seniūnijoje schemą. Sostinėje planuojama įkasti daugiau nei 3600 požeminių konteinerių, skirtų rūšiavimui: stiklo, popieriaus, plastiko ir mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti.

 Nuo rugsėjo iki vasario „Mes rūšiuojam“ projekto dalyviai sukaupė prizų už apytiksliai 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų). Ši suma sukaupta renkant elektronikos ir buitinės technikos, senų baterijų bei akumuliatorių atliekas bei jas priduodant projekto organizatoriams.

 Lietuvoje kasmet perdirbama arba panaudojama energijai gauti vis daugiau komunalinių atliekų, kurių per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš tokio kiekio buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o 2013 m. – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.

Gyventojai gali išvengti mokesčių už pakelėse ar pamiškėse besivoliojančių išardytų automobilių atliekų tvarkymą, jei savivaldybės teritorijoje veikiantys senų automobilių ardytojai prisijungs prie efektyvios senų automobilių tvarkymo sistemos, kuri finansuoja nevertingų atliekų sutvarkymą. Tokia informacija perduota visoms Lietuvos savivaldybėms.

Sausio 7 d. Viena didžiausių aplinkos tvarkymo įmonių Lietuvoje „Ecoservice“ antradienį mašinų parką papildė dar trim moderniomis „Scania“ šiukšliavežėmis. Jose įmontuoti inovatyvūs bunkeriai su pertvaromis, leidžiantys vienu metu surinkti trijų rūšių išrūšiuotas atliekas: buitines ir antriniam perdirbimui skirtas stiklo, popieriaus, plastiko atliekas. Ši investicija į šiukšliavežių parko atnaujinimą bendrovei kainavo beveik 0,5 mln. eurų.

Atliekos deginamos ne tam , kad jas sudegintume, bet tam, kad jos teiktų šilumą, teigia diskusijos apie atliekų tvarkymą ir jų panaudojimą energijai gauti dalyviai. Kitas klausimas – kaip padaryti, kad energija iš atliekų – atsinaujinančių energijos išteklių, duotų kuo dagiau naudos.

Seimo narys Aplinkos apsaugos komieto pirmininkas Algimantas Salamakinas, ketvirtadiednį kalbėdamas XI-ojoje konferencijoje-diskusijų forume ,,Atliekų tvarkymas 2014“, pareiškė, kad pasitaręs ,,su savimi“ nusprendė atmesti pavasario parlamento sesijoje nepriimtą teisės aktą, kuris reglamentuotų atliekų tvarkymą. ,,Praėjusią savaitę aš pasitaręs pats su savim ir su komiteto darbuotojais, nutariau tą įstatymą atmesti.

Rugsėjo 25–26 dienomis Druskininkuose vienuoliktus metus iš eilės organizuojama konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2014“ prie bendro stalo vėl sukvies gamintojus, importuotojus, savivaldybes, atliekų tvarkytojus, valstybinių institucijų atstovus, nepriklausomus ekspertus ir aktyvius visuomenės veikėjus.

 Pastaruoju metu atliekų rūšiavimo skatinimas remiasi ne patogių sąlygų sudarymu ir įpročių diegimu, o akcijų ir dovanų ieškotojų viliojimu. O į ką seną elektroniką sutiktumėte iškeisti Jūs – saldainių dėžutę, filmą po atviru dangumi, o gal dovanų kuponą apsipirkimui? Reikia pripažinti, kad tokios akcijos skamba patraukliau nei nuoseklus darbas, tačiau atliekų tvarkytojai kerta šaką, ant kurios sėdi.

Didžiosios Britanijos gyventojams ateinančiais metais gali tekti apsirūpinti dar keliomis šiukšliadėžėmis, kad jų turėtų šešias, ketvirtadienį perspėjo didžiausia šalyje atliekų tvarkymo įmonė. To gali prireikti tam, kad būtų laikomasi naujų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo taisyklių.

Aplinkos ministerija parengė Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo projektą. Jis pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Projekte detalizuojamas reikalavimas statybvietėje rūšiuoti atliekas. „Jei ir toliau bus tokia situacija, ilgainiui visi gyvensime viename dideliame įvairių atliekų, tarp jų ir pavojingų, sąvartyne. Pirmiausia skatiname atliekas rūšiuoti tuos žmones, dėl kurių veiklos jos susidaro.

  Rugpjūčio 5 d. apsilankęs UAB „Bionovus“ atliekų tvarkymo aikštelėje, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas nusprendė kreiptis į Vilniaus regiono plėtros tarybą, ragindamas skubiai imtis veiksmų sprendžiant saugaus statybos ir griovimo atliekų tvarkymo klausimus. „Padėtis, kai nerūšiuotos statybos ir griovimo atliekos kaupiamos, užuot jas išrūšiavus ir tinkamai, kaip numato teisės aktai, tvarkius, negali tęstis.

Lietuvoje atiduoti perdirbti neveikiančias elektronikos atliekas tampa vis patogiau, tad vis daugiau žmonių noriai ugdo aplinkai draugiškus įgūdžius. Tai rodo ir smulkių elektros ir elektroninės įrangos atliekų rūšiavimo įmonės „EMP recycling“ visoje šalyje organizuotos „Gerumo akcijos“, skatinusios įmonių, įstaigų, mokyklų ir kitas bendruomenes surinktas atliekas keisti į smagius prizus, rezultatai. Akcijos metu – nuo 2013 m. spalio iki šių metų liepos pabaigos – buvo surinkta 974 tonų atliekų.

Ar žinojote, kad vidutiniškai vienam šalies gyventojui per metus tenka per 300 kg atliekų? Šis skaičius neatrodytų toks bauginančiai didelis, jeigu visi žinotume ir suprastume, kad atliekas reikia rūšiuoti ir tai daryti tinkamai. 2011 m. sausio mėn.

 Ramunė Dambrauskaitė Vyriausybė patvirtino valstybinį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 metams. Tad Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje vyko papildomas Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo plano ir taisyklių pristatymas Tarybos nariams.

Žinių radijas Atliekų tvarkymo situacija skirtingose savivaldybėse skiriasi. Vienose komunalinių paslaugų teikimas užtikrinamas beveik visiems gyventojams, kitose nemaža dalis gyventojų vis dar neturi galimybių šiukšlių išmesti legaliai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė sako, kad tai lemia savivaldybių organizuotumo stoka, nors vertinant bendrai pokyčiai yra teigiami. „Per 10 metų pokyčių yra, ir ta komunalinių paslaugų tvarkymo paslauga gyventojams vis gerėja.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt LRT radijo klausytojas Gertautas iš Joniškio nori sužinoti, ar galima nemokėti už išrūšiuotų atliekų tvarkymą. „Norėčiau paklausti dėl atliekų rūšiavimo. Jeigu žmonės rūšiuoja atliekas ir sukuria žaliavą, tai įmonės, gaminančios produktą, gauna pelną, ar nebūtų galima to pelno paskirti šiukšlynų priežiūrai, o ne užkrauti šių išlaidų gyventojams ant pečių?“ – teiraujasi klausytojas.

Paskutinės mados tendencijos vis dažniau siejamos su ekologišku gyvenimo būdu. Iš perdirbtų medžiagų pagaminti drabužiai ir aksesuarai – svarbi ekologiško dizaino filosofija. Įvairios medžiagos, nebereikalingos naudojimui, vietoje šiukšlių konteinerio patenka į dizainerių rankas ir pasitarnauja gaminant naujus kūrinius. Viena iš šios filosofijos atstovų britų dizainerė Emma Ware. Emma Ware nuėjo ilgą kelią.

Šiauliuose atliekas veš viena įmonė. Pagal savivaldybės pasirašytą sutartį su viešojo konkurso laimėtoju, nuo rytojaus Šiaulių miesto teritorijoje komunalines atliekas surinks ir į Šiaulių regioninį sąvartyną veš akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“. Minėta bendrovė buvo pripažinta Šiaulių miesto savivaldybės paskelbto konkurso nugalėtoja. Sutartis pasirašyta trejiems metams su galimybe pratęsti dar dvejus metus.

Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai. Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione artimiausiu metu brangs atliekų tvarkymas. Tarifas bus keliamas dėl įvedamo sąvartyno mokesčio, be to savartyne kyla mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Dalis Alytaus miesto tarybos narių prieštarauja kainų kilimui ir įžvelgia, kad regiono atliekų tvarkymo centro įvestas solidarumo mokestis – neteisėtas.

Bendrovė „Reenergy“, valstybės eliminuota iš atliekų deginimo rinkos, vakar kreipėsi į Europos Komisijos Generalinį sekretoriatą. „Reenergy“ pateikė skundą dėl ES teisės aktų pažeidimų, užfiksuotų LR Vyriausybei priimant atliekų deginimą reglamentuojančius teisės aktus. „Atliekų deginimo rinką monopolizavusi valstybė neteisėtai įtvirtino valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ ir jos partnerio „Fortum“ monopolį.

 Vyriausybė šiandien patvirtino Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planą, kuriuo nustatė šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis. 2014-2020 metais bus tęsiama 2000-aisiais pradėta atliekų tvarkymo politika ir atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra.

Antrinis elektronikos atliekų panaudojimas, vis dar galiojantys leidimai supirkti pakuočių ir elektronikos atliekas, taikomi skirtingi veiklos standartai, kai kurių savivaldybių vangumas, didelė administracinė našta – šios problemos sąlygoja atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje stagnaciją. Tai trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje pabrėžė Ema Būtėnienė, advokatų kontoros LAWIN Turto ir aplinkosaugos praktikos grupės advokatė.