Ramunė Dambrauskaitė
Vyriausybė patvirtino valstybinį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 metams.
Tad Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje vyko papildomas Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo plano ir taisyklių pristatymas Tarybos nariams. Į pristatymą buvo pakviesta ir miesto visuomenė, kurios šis pristatymas visiškai nesudomino, nors atliekų plano tvarkymo ir taisyklių projekto rengėja Inga Silvestravičiūtė dar prieš pristatydama planą tikino, kad žmonės susipažinti su projektu nenorėjo nei Savivaldybėje, nei susitikimo metu vasario 28 dieną, o ir raštu iš jų negauta jokių pastabų.
Šiukšlių tonažai sąvartynuose bus mažinami
Parengtą naujos redakcijos Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių projektą tvirtinti miesto Taryboje planuojama dar šį mėnesį, nes jau nuo 2016 metų Lietuvoje bus pradėtas taikyti valstybinis mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas, kuris turėtų daryti įtaką ir komunalinių atliekų susidarymo mažėjimui.
„Nuo 2016 metų norima valstybiniais mokesčiais apmokestinti kiekvieną toną šalinamų atliekų. Sąvartyno operatorius Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras už kiekvieną pašalintą toną valstybei mokės po 75 litus. Kasmet mokestis didės 20 litų už toną, tad 2020 metais suma išaugs iki 155 litų už toną. Jeigu tvarkymo būdai nebus pakeisti – viskas važiuos į sąvartyną ir tai turės tapti labai brangu“, - sakė I. Silvestravičiūtė. Šiaulių miesto savivaldybė turės užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusio kiekio, 2014-2015 m. jų turėtų likti 13 737 tonos, o nuo 2020 m. – 9 616 tonų.
Iki 2016 metų turėtų būti perdirbama ar kitaip panaudojama ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų, iki 2020-ųjų - ne mažiau kaip 65 proc. tokių atliekų. Be to, reikės užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. jų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti.
Žaliosios ir maisto atliekos
Iki 2016 m. teks susitvarkyti su žaliosiomis atliekomis: arba surinkti atskirai, arba įdiegti namudinį kompostavimą. Žaliosios atliekos turi būti tvarkomos taip, kad jų minimaliai patektų į mišrias atliekas. Pasak I. Silvestravičiūtės, naujiena Lietuvai bus maisto atliekų surinkimas: iki 2019 metų privaloma pasirengti surinkinėti gyventojų maisto atliekas, kurioms kiekybė nenustatyta.
„Savaime suprantama kad atskirai surinkti visų maisto atliekų, biologiškai skaidžių atliekų negalima – tikrai nemaža dalis liks mišriose atliekose, todėl įgyvendinamas projektas, kad būtų galima mechaniškai atskirti biologiškai skaidžias atliekas iš mišraus srauto ir kompostuoti biologinio apdorojimo įrenginyje“, - sakė projektų vadovė.
Atliekų tvarkymas brangs
Atliekų tvarkymas regione brangs – reikės sutvarkyti šiukšlių mišinius, kažkur padėti jame biologiškai apdorotą atliekų dalį. Todėl vienos tonos sutvarkymo kaina su PVM blogiausiu atveju gali išaugti net iki 340 litų.
„Šiandien rinkliava gyventojams yra 56 litai už toną, kai vienos tonos sutvarkymo kaina yra 188 litai. Ir ji gali išaugti iki 340 litų. Jeigu nieko nekeisime, jeigu žmonės nerūšiuos, generuos tiek pat mišrių atliekų, jiems rinkliava dėl MBA įrenginio turėtų didėti 51 proc.“, - sakė I. Silvestravičiūtė. Jeigu bus įdiegtos visos priemonės, numatytos plane, o su užduotimis idealiai susitvarkyta, teoriškai rinkliava neturėtų didėti.
„Jei visos priemonės neužtikrins absoliutaus efektyvumo, tai rinkliava gali didėti 20-30 proc.“, - tikino specialistė.
