„Mums iš karto tapo aišku, kad ta „Vijūnėlė“ yra visiška priedanga ir nieko daugiau. Šaknys kyšo šitoj vietoj, tai yra atliekų tvarkymo sektoriuje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime teigė aplinkos viceministras, minėdamas vadinamąją Vijūnėlės dvaro Druskininkuose istoriją ir opozicijos inicijuojamą interpeliaciją ministrui „tvarkiečiui“ Kęstučiui Trečiokui.
„Interpeliacija ministrui prasidėjo nuo tada, kai mes iškėlėme tą klausimą į viešumą ir pradėjome aktyvius veiksmus, tikrinant tas organizacijas, jų nusikalstamus veiksmus, nusavinant pinigus“, – kalbėjo A.Genevičius.
Patikrinta EPA veikla
Jo duomenimis, nuo 2012 metų Lietuvoje nesutvarkyta apie 11 tūkst. elektronikos atliekų, o vien per metus nusavinta 13,9 mln. eurų.
„Mes tik fragmentiškai patikrinome EPA veiklą, kitų organizacijų veiklą ir nustatėme 13,9 mln. eurų nusavintų pinigų ir nesutvarkytų atliekų. Klausimas, kur tos atliekos atsiranda. Manome, arba jos išslapstomos arba jų išvis niekas nerenka“, – kalbėjo aplinkos viceministras.
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius Vytautas Eidikonis spaudos konferencijoje pranešė, kad aplinkosaugininkai pernai vienu metu patikrino visas įmones, turinčias teisę tvarkyti elektronines atliekas - jų yra 34, su filialais – 75.
Anot jo, kruopščiai palyginus surinktus duomenis, nustatytas, kad dokumentai dažnai neatitiko faktinės padėties.
„(...) padarytos išvados, kad kai kurie atliekų surinkėjai deklaravo, kad nesurinko, neperdavė atliekų, bet tos įmonės, kurios turi teisę išrašyti (pažymas), deklaravo, kad iš jų gavo. Daromos prielaidos, kad tų atliekų išvis nebuvo surinkta, tiesiog jos buvo popieriuje įrašytos, kad buvo surinktos, tikėtina, kad už tai išrašomos tos pažymos“, – tvirtino V.Eidikonis.
„Taip pat nustatyta, kad surinktos atliekos ne tose savivaldybėse, kuriose jie turi teisę (rinkti - BNS), taip pat nustatyta, kad surinktos atliekos ne iš to srauto, iš kurio turi teisę surinkti“, – sakė jis.
Po patikrinimo nustatyta, kad maždaug už 4 tūkst. tonų elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą negalėjo būti išrašyti dokumentai.
Nustatyti nusižengimai
Anot pareigūno, kartais vienuose dokumentuose tas pats krovinys įvardijamas kaip metalo laužas, o kituose – jau kaip metalo pakuotė, už kurią galima gauti atlygį.
Bendradarbiaujant su Latvijos, Lenkijos aplinkosaugos institucijomis, nustatyta melagingai apie eksportuotas atliekas deklaruotų atvejų.
„Nustatėme, kad įmonė deklaruoja, jog išrašo pažymas už eksportą, tai galima pagal įstatymą, bet gauname informaciją iš kaimyninės valstybės, kad jie negavo tų atliekų. Niekas ten nepriėmė tų atliekų. Tikėtina, kad tos atliekos apskaitytos tik popieriuje kaip išvežtos“, – pasakojo Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius.
A.Genevičiaus teigimu, apie pažeidimus seniai pranešta prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, tačiau jų tyrimai dar nebaigti.
Pasak jo, nesąžiningiems surinkėjams naikinami veiklos leidimai, bet teismai juos grąžina.
„Noriu atkreipti visuomenės dėmesį, ar šioje ministerijoje būtų Trečiokas, ar čia būtų Genevičius, žinokite, atgal į maišą nepavyks sukišti to dalyko. (...) Manau, kad mes atidarėme džino butelį ir parodėme visiems tas negeroves“, – kalbėjo aplinkos viceministras.
Tuo metu elektronines atliekas Lietuvoje tvarkanti Elektronikos platintojų asociacija (EPA) kreipėsi į teismą dėl Aplinkos ministerijos vadovų teiginių apie netinkamą atliekų tvarkymą ir pinigų nusavinimą.
Aplinkos ministerija pernai panaikino EPA pažymą, kaip ir dar kelių atliekų tvarkytojų pažymas, apie tinkamai sutvarkytas atliekas Skaičiuota, kad tvarkytojai valstybei padarė 7 mln. eurų žalos.
Pernai rugsėjį EPA neteko licencijos tvarkyti atliekas, tačiau šiemet sausį ją vėl gavo.
Tuo metu EPA tikina, kad ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra galbūt proteguoja vieną rinkos bendrovių ir, siekdama perdalyti elektronikos atliekų rinką, daro spaudimą asociacijai.
Dešimt metų veikianti EPA vienija 400 narių, ji turi daugiau nei 6 tūkst. vietų seniems galvaniniams elementams ir daugiau nei 100 vietų - elektronikos atliekoms rinkti.
