„Tai tikrai nereiškia, jog finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti. Apklausa siekiama sužinoti, kokia yra reali atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje, kodėl žmonės rūšiuoja arba nerūšiuoja, kokių priemonių ar informacijos visuomenei trūksta, kad būtų galima pagerinti atliekų rūšiavimo rodiklius”, - trečius metus iš eilės atliekamų tyrimų rezultatus pakomentavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” (PTO) atstovė švietimo bei informavimo klausimais Audronė Viliūtė.
Jos teigimu, šių metų tyrimo, kuriame apklausti 1005 respondentai iš visos Lietuvos, rezultatai labai panašūs kaip ir prieš tai buvusių dviejų metų. Vis dar reguliariai rūšiuojančių atliekas žmonių skaičius lieka ties 35 proc. riba. Daugiausiai rūšiuojamos pakuočių atliekos. Dažniausiai tai – plastikiniai buteliai, stiklo tara, kartonas bei popierius. Kiek rečiau rūšiuojamos elektros lemputės, elektros ir elektronikos prietaisai, maisto ir žaliosios atliekos, rečiausiai - tekstilė.
Absoliuti dauguma (95 proc.) atliekas rūšiuoja namuose. 21 proc. darbe ir tik 2 proc. rūšiuoja mokymo įstaigose arba renginių metu.
„Žmonės nurodo, kad masinio susibūrimo vietose jie neturi galimybės rūšiuoti, nes nėra tam skirtų konteinerių. Mano nuomone, organizatoriams turėtų būti privaloma sudaryti sąlygas rūšiuoti jų organizuojamų renginių metu. Nes būtent masinių švenčių, koncertų, festivalių metu susidaro ypatingai dideli tinkamų perdirbti atliekų kiekiai“, - sako pašnekovė.
Pagrindinai veiksniai skatinantys rūšiuoti yra teigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai (65 proc.). Taip pat labai svarbu, kad antrinių žaliavų konteineriai būtų arti gyventojų (49 proc.), o daugiau nei trečdaliui respondentų (38 proc.) aktualu, kad būtų perdirbtas didesnis atliekų kiekis ir taupomi gamtiniai ištekliai.
A. Viliūtės teigimu, tyrimo metu išsiaiškintos ir pagrindinės priežastys, lemiančios visuomenės pasyvumą. Jos teigimu, žmonės tvirtina atliekų nerūšiuojantys, nes tam namuose neturi tinkamų sąlygų (36 proc.). Net 28 proc. apklaustųjų pripažino, kad jiems paprasčiausiai trūksta laiko bei noro. Dar tiek pat respondentų atliekų nerūšiuoja, nes mano, jog jų išrūšiuotos atliekos vis tiek keliaus į sąvartyną.
Tyrimo metu buvo užduotas klausimas „Kas jus paskatintų rūšiuoti?“. 39 proc. nurodė ekonominę naudą. 33 proc. apklaustųjų įtikintų praktiniai pavyzdžiai apie tai, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis. 25 proc. asmenų veikti paskatintų baudos.
„Liūdna, kad kaip pagrindinius svertus žmonės nurodo ekonominę naudą bei baudas. Mano įsitikinimu, sąmoningas, atsakingas ir savaime suprantamas elgesys neturėtų būti skatinamas finansiškai. Priešingu atveju, remiantis tokia logika, turėčiau būti skatinama ir už kelių eismo taisyklių laikymąsi, kad laiku moku mokesčius, nešiukšlinu, nepažeidinėju viešosios tvarkos taisyklių ir t.t., - sakė pašnekovė, - Manau, kad žmones labiausiai skatina veikti tinkamos sąlygos: pakankamas rūšiavimo konteinerių kiekis, patogus jų išdėstymas bei tvarkingas aptarnavimas. Taip pat labai svarbu, kad visuomenei pateikiama informacija apie atliekų tvarkymą būtų nuosekli, vieninga, kad daugiau parodytume praktinių pavyzdžių, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis, kokia yra perdirbimo nauda. Kad būtų kuriama skaidri, atvira ir gyventojui lengvai pasiekiama ir suprantama informacija apie atliekų tvarkymą bei atliekų tvarkymo sistemos dalyvius, o baudos būtų taikomos tik kraštutiniu atveju”.
Šiuo metu Lietuva yra tarp daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių ES šalių. Vienam šalies gyventojui per metus susidaro apie 500 kg atliekų, iš kurių apie 63 kg yra pakuočių atliekos, įsigyjamos kartu su perkamais produktais ir prekėmis. Šiuo metu apie 60 proc. namų ūkiuose susidarančių pakuočių atliekų nukeliauja į sąvartyną, kai tuo tarpu kitose ES šalyse šis skaičius tesiekia vos 2 proc.
