Žiedinės ekonomikos koncepcija susiformavo dėl gamybos ir vartojimo didėjančio spaudimo pasaulio ištekliams ir aplinkai. Atsirado būtinybė siekti tvaraus augimo, kuriuo ilgiau išlaikytume produktų pridėtinę vertę ir padidintume galimybę pakartotinai panaudoti jų sudedamąsias dalis. Tokiu būdu ne tik mažėtų sąvartynai, bet ir poveikis aplinkai.
Antras gyvenimas atliekoms
Žiedinė ekonomika lengviausia įsivaizduoti kaip rato uždarymą verslo ir visuomenės pagalba, kuri šiam tikslui organizuojama gyvosios sistemos pavyzdžiu ir šiuo atveju produktų galiojimas tampa nebe vienkartiniu.
Pagrindinis naujosios ekonomikos požymis – dėmesys pakartotiniam produktų naudojimui, remontui, atnaujinimui ir perdirbimui. Todėl kas pagal linijinę ekonomiką jau būtų laikoma „atliekomis“, dabar tampa ištekliais ir gali būti panaudota dar kartą.
„Iš tiesų, nėra nepakankamų išteklių, tiesiog mes padarėme juos menkais. Per naują tiekimo grandinę, technologijas ir politiką, mes galime užtikrinti ateitį būsimoms kartoms“, - teigia Feike Sijbesma, garsios pasaulinės bendrovės, veikiančios sveikatos, mitybos ir medžiagų sektoriuje, vadovas.
Ir visgi pagrindinis dėmesys žiedinėje ekonomikoje atsakomybė tenka verslui. Norėdama išlikti konkurencinga, įmonė dabar turi kurti ilgo naudojimo produktus, galvodama apie tvarumą, kaip būtų galima produktą remontuoti, atnaujinti, o pasibaigus galiojimui perdirbti. Ir tai turėtų būti taikoma visose srityse, pradedant nuo prekių pakavimo, buitinės technikos iki automobilių sektoriaus.
Tačiau žiedinės ekonomikos tikslas – ne tik produktų atkūrimas gyvenimui, bet ir mažesnės suvartojamos energijos sąnaudos, o tuo pačiu ir klimato kaitos stabdymas.
Nauji vartotojų įpročiai
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas įsitikinęs, kad pereitume prie žiedinės ekonomikos modelio reikia iš esmės pakeisti gamintojų, darbuotojų, vartotojų ir piliečių požiūrį į išteklių ir žaliavų naudojimą, produktų projektavimą, rinkos ir verslo modelius ir į naujų būdų, kaip atliekas paversti ištekliais, kūrimą.
Žmonėms turi tapti patogiau, pigiau ir tiesiog patraukliau naudoti tvarius produktus. Reikia veikti kryptingai ir darniai, nes būtent visa supanti aplinka: politika, darbdaviai, visuomenės informavimo priemonės, geresnės sąlygos tvarių produktų naudojimui, sukuria naujus vartotojų poreikius ir formuoja žmonių įpročius.
Žiedinės idėjos
Žiedinę ekonomiką atitinkančių idėjų yra ir dabar. Vis dažniau moderniuose bendrovių ofisuose galima išvysti žaliąsias erdves, kurios skatina ekologišką aplinką. Kuriama patogi infrastruktūra skatinanti automobilius iškeisti į dviračius.
Didmiesčiuose taikomos privilegijos – elektra varomais automobiliais leidžiama važiuoti autobusų juosta. Ta pati išimtis galioja ir automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau nei 4 asmenys, tai itin patogu spūsčių metu ir skatina žmones kooperuotis, o ne naudoti atskirus automobilius.
Žiedinę ekonomiką propaguoja ir garsios pasaulinės kompanijos. Viena didžiausių automobilių gamintojų parduoda restauruotas dalis net per pus mažesne kaina, lyginant su naujomis originaliomis dalimis, o klientai ne tik žymiai sutaupo, bet ir gauna tą pačią kokybę bei 2 metų garantiją.
Žiedinės ekonomikos idėjų jau dabar galima aptikti įvairiuose sektoriuose. Pasaulyje populiari kavos kompanija, tūkstančius tonų atliekų iš išmetamų kavos tirščių ir maisto siekia perdirbti į kasdienius produktus, pasitelkiant bakteriją, generuojančią gintaro rūgštį, kuri vėliau naudojama daugybės produktų gamyboje nuo ploviklių iki bioplastiko ar vaistų.
Tiesa, tai tik maža dalis priemonių, siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos. Tačiau tai puikus pavyzdys kad verslo atstovai, miestų valdžia, o taip pat ir vartotojai gali permąstyti ir pakeisti produktų vartojimą bei gamybą į tvarius būdus, o taip pat ir prisidėti prie švaresnio rytojaus ir kovos su klimato kaita.
