Gyventojų nepasitikėjimą bei kone dešimtmečius trunkančias chaotiškas problemas Lietuvoje, anot Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Manto Varaškos, kelia ir galimai korupciniais ryšiais su kontroliuojančiomis institucijomis susijusios buvusių „valstybininkų“ sukurtos verslo struktūros, vykdančios tik imitacinį atliekų surinkimą. Yra teisė, bet nėra pareigos tvarkyti atliekų
Šiuo metu Lietuvoje atliekų tvarkymas vis dar yra teisė, o ne pareiga. Atliekų tvarkymo įmonės veikia kaip privačios ir pelno siekiančios bendrovės, todėl renkasi tvarkyti tik pelningiausias ir lengviausiai renkamas atliekas. Tuo tarpu pareigos atsakomybė tenka gamintojų ir importuotojų asociacijoms, kurios neturi teisės nei pačios užsiimti atliekų tvarkymu, nei kontroliuoti privačias atliekų tvarkymo įmones. Tai sudaro situaciją, kai dėl komercinių bendrovių nenoro vargti su sunkiai surenkamomis atliekomis, asociacijoms gresia realios baudos.
Didžiausių Lietuvoje veikiančių gamintojų ir importuotojų atstovai, daugiau kaip 60 konferencijos dalyvių ragino LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius ir Aplinkos ministerijos atstovus imtis neatidėliotinų veiksmų keičiant Atliekų tvarkymo teisės aktus. Gamintojai ir importuotojai turi apsispręsti: ar prisiima atsakomybę, ar baigia žaisti ir moka mokestį valstybei Pasak ekspertės Linos Šleinotaitės – Budrienės, bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovės, didžiausios problemos dėl atliekų tvarkymo Lietuvoje kyla dėl valstybės požiūrio į Gamintojų ir importuotojų organizacijas ir gamintojų bei importuotojų požiūrio į savo atsakomybę. „Šiuo metu gamintojų ir importuotojų organizacijos nėra laikomos valstybės partneriu, o greičiau įrankiu vykdyti užduotis bei elementariu teršėju”, - sakė L.Šleinotaitė-Budrienė.
Konferencijoje dalyvavusių įmonių savininkai bei organizacijos, esamą situaciją Lietuvoje apibūdino neslėpdami ironijos. „Neretai gamintojai ir importuotojai laikomi „pinigų maišu“, finansuojančiu perdirbėjus,“ – kalbėjo padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė.
Valstybė privalo apsispręsti dėl atsakomybės ir kontrolės paskirstymo
Konferencijoje buvo priimta vieninga pozicija dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto. Diskusijos metu buvo pateikti esminiai siūlymai, padėsiantys apibrėžti gamintojų bei importuotojų ir tvarkytojų įtakos ribas. Projekte numatyta suteikti išskirtines teises gamintojams bei importuotojams surinkti savo produkcijos atliekas bei realiai atstovauti įstatymo nustatytą rinkos dalyvių kiekį (25 proc.). Tuo tarpu Atliekų tvarkytojai privalo užtikrinti viešąjį interesą bei prisiimti atsakomybę už tinkamą atliekų tvarkymą.
„Organizacijos sutarė imtis aktyvių veiksmų, nes dabartinė situacija kenkia visai atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemai, iškreipia rinką ir daro realią žalą ne tik teisėtai veikiančioms organizacijoms, bet diskredituoja aplinkosauginę veiklą gyventojų akyse,“ – pagrindines diskusijos problemas įvardijo M. Varaška. Anot jo, neteisingą vaidmens pasiskirstymą lemia įstatymo spragos, kurios leidžia registruotis ir veikti tokioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kurios realiai neatstovauja jų interesų ir neužtikrina narių/pavedimo davėjų savivaldos. Aukštas atliekų tvarkymo sektoriaus rizikos faktorius
Itin daug atliekų tvarkymo rizikos faktorių, kurie prieštarauja teisės aktams bei kertasi su socialine atsakomybe, įžvelgė Lietuvos atsakingo verslo asociacijos Tarybos narys, „Ernst&YoungBaltic“ neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus darbo grupės vadovas Liudas Jurkonis. Anot jo, kompanijos atliktame tyrime išaiškėjo net 10 rizikos faktorių.
Svarbiausi iš jų, anot socialinės atsakomybės eksperto, yra atliekų tvarkymo industrijos „oligopolizavimas” (per licencijavimą, sąmoningą žaidėjų „išstūmimą” iš rinkos, susitarimus dėl kainų, pan.), pažymų „piešimas”, tinkamas tik pelningų atliekų apdorojimas. Taip pat nelegalus ar reikalavimų neatitinkantis „brangių atliekų” apdorojimas (pvz., pavojingos atliekos), susitarimai su kontroliuojančiomis arba jas prižiūrinčiomis institucijomis.