atliekos

„Grigeo Klaipėda“ galimai pildama nevalytas atliekas į Kuršių marias, neva galėjo sutaupyti po 50 000 eurų per mėnesį už jų išvalymą. Po skandalu virtusio prokuroro tyrimo išvadų šios įmonės produkcijai Lietuvos giventojai ragina skelbti boikotą, o vienas prekybos centras net atsisako bendrovės gaminiais prekiauti. vienaip ar kitaip su įmone susijusiose bendrovėse ar institucijose pradėti vidniai tyrimai. Aiškėja, ir kuo galėjo būti teršiamos Kuršių marios.

Šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, uostamiesčio pareigūnai nustatė, kad įmonė tyčia ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas, nors valymo įrenginius yra susimontavę. Žala gamtai siekia milijonus eurų, be to įmonės laukia 5 000 000 siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti net šešerius metus.

Vilniuje viso yra apie 3000 daugiabučių, kuriuose yra įrengtos šachtinės atliekų šalinimo sistemos. Visgi, jau nuo 2020-ųjų sausio 1-osios įsigalioja naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias atliekų šalinimo šachtos turės būti užsandarintos, o konteineriai po jomis jau nuo vasario 1 dienos bus išvežami.  Tiesa, savivaldybės atstovai teigia, kad tokie pokyčiai nuo naujųjų laukia tų daugiabučių, šalia kurių jau yra įrengti požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Nors valdžia džiūgauja, kad kitais metais didės atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos, tačiau dalis gyventojų to gali ir nepajusti dėl augančių kainų. Primename, kad jau žinoma, kiek kai kurios prekės ir paslaugos 2020 m. brangs dėl patvirtintų didesnių įkainių ir mokesčių. Kitos kainos gali didėti dėl augančios minimalios algos ir kitų priežasčių.

Per dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja 2 kilogramus atliekų, tarp jų – nemaža dalis maisto likučių. Pasaulyje vis labiau plintant judėjimo be atliekų (angl. zero waste) idėjoms ir susidomėjimui aplinkosaugos temomis, Lietuva taip pat nelieka nuošalyje. Zero waste šalininkai ir aktyvistai pastebi, kad renkantis tvaresnius vartojimo įpročius, kiekvieno indėlis į švaresnę ir sveikesnę aplinką yra svarbus. Be to, toks gyvenimo būdas gali padėti ir nemažai sutaupyti.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį pranešė, kad pavojingos atliekos iš neseniai degusios Alytaus padangų perdirbimo įmonės bus pradėtos išvežti šią savaitę. Pasak jo, tuo užsiims valstybės valdoma pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“, tačiau išvežimo sąskaitas galiausiai turės padengti perdirbimo įmonė „Ekologistika“. „Dar šią savaitę bus pradėtos vežti atliekos“, – BNS sakė K. Mažeika.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Pavojingas atliekas superkančiam uteniškiui pateikti kaltinimai dėl mokesčių slėpimo, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įtariama, kad bendrovės direktoriui M. V. apgaulingai tvarkant apskaitą ir teikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, jo vadovaujama įmonė išvengė daugiau kaip 70 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių. Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Vietoj naminių gyvūnėlių šiukšliadėžėje besirangantys ir gerą darbą atliekantys sliekai. Ir tai ne koks apsileidimas, bet žingsnis švaresnės planetos link. Gyvą šiukšliadėžę namuose turinti vilnietė neslepia – maistu ji dalijasi su jau šeimos nariais tapusiais sliekais. Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje.

Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai. „Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.

Lietuvos atliekų tvarkytojai paskaičiavo, kaip mes – lietuviai – saugome gamtą ir rūšiuojame atliekas. Paaiškėjo, kad per penkerius metus lietuvių rūšiavimo įpročiai pasikeitė drastiškai: į rūšiavimo konteinerius surenkame kone dvigubai daugiau atliekų. Tiesa, labiausiai prie gamtos saugojimo prisideda individualių namų gyventojai, daugiabučių kiemuose statistika vis dar liūdna. Per pernai metus į rūšiavimo konteinerius surinkome 46 tūkst. tonų pakuočių atliekų.

Utenos rajone atliekų tvarkymo įmonė ir jos vadovai kaltinami padarę didelę žalą gamtai ir aplinkai, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje remiantis FNTT surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, bankrutavusi atliekų tvarkymo bendrovė ir jos vadovai kaltinami tuo, kad netinkamai tvarkė žmonių sveikatai ir gamtai pavojingas atliekas.

Pavojingas atliekas tvarkantis Atliekų tvarkymo centras (ATC) ir aplinkos apsaugos konsultacijų bendrovė „Biosistema“ tinkamai tvarkė atliekas, po 7 metų tyrimų ir bylinėjimosi nutarė teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį pirmadienį išteisino ATC vadovą Eriką Janą Volosevičių ir jo pavaduotoją Audrių Puškorių bei bendrovę „Biosistema“, kuriai anksčiau vadovavo A. Puškorius.

Anglijos pietvakariuose buvo aptiktas kanalizacijos sistemą užkimšęs didžiulis „riebalų ledkalnis“ – 64 m ilgio darinys iš sukietėjusių riebalų, aliejaus ir kūdikių servetėlių, antradienį pranešė pareigūnai. Andrew Roantree iš komunalinių paslaugų įmonės „South West Water“ sakė, kad kompanijos komandai „prireiks maždaug aštuonių savaičių šiam monstrui susmulkinti itin sunkiomis darbo sąlygomis“. Jis paragino visuomenę nepilti į kanalizaciją riebalų ir nemesti į klozetus kūdikių servetėlių.

Didžiosioms Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėms paskelbus norą trauktis iš sostinės dėl patiriamų nuostolių, miesto meras Remigijus Šimašius ramina vilniečius – šiukšlių išvežimo kaina keistis neturėtų. Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ ketina trauktis iš sostinės, nes jų veikla po įgyvendintos atliekų tvarkymo reformos tapo nuostolinga.

Klaipėdoje, Alksnynės gatvės gyventojai pamatė šokiruojantį vaizdą – daugybę išmestų, galimai jau panaudotų švirkštų. Pastarieji priskiriami pavojingoms atliekoms, tad mesti juos į šiukšlių konteinerius negalima. Tačiau kaip atsikratyti panaudotais švirkštais neaišku. Tam numatytos tvarkos  nėra, bet baudos už netinkamai išmestus švirkštus gresia.

  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) su Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl fiktyviai tvarkytų metalinių ir kitų pakuočių. Įtariama, kad valstybei galėjo būti padaryta 6 mln. eurų žala.   Teisėsauga pranešime bendrovės neįvardija, bet, BNS žiniomis, tyrimas baigtas dėl jau bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“. Dėl jos veiksmų dabar mėgina taikiai susitarti aplinkosaugininkai ir metalo pakuočių gamintojai bei importuotojai.

 Lietuvoje gali brangti šiukšlių išvežimas. Aplinkos ministerija keičia komunalinių atliekų surinkimo rinkliavos taisykles. Vyriausybė mano, kad ydinga šiukšlių išvežimo kainą sieti su būsto plotu, ir rekomenduoja sąskaitas išrašinėti pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių. Nors ministerija aiškina, kad tai tėra rekomendacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai piktinasi. Esą tokie siūlymai gali iškreipti ir pabranginti atliekų tvarkymą.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Buityje susidarančios atliekos gali būti greitai yrančios, kuriose dauginasi įvairūs mikroorganizmai, jos skleidžia nemalonų kvapą ir pritraukia įvairių vabzdžių bei graužikų. Norint išvengti šių kenkėjų platinamų ligų bei nemalonių pojūčių, buitinės atliekos turi būti reguliariai šalinamos. Sutrikus atliekų šalinimui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja: 1. Mažinti į buitinių atliekų konteinerius išmetamų atliekų kiekį.

Nepaisant to, kaip Vilniaus meras Remigijus Šimašius didžiavosi naująja sostinės atliekų išvežimo tvarka, ši netruko jam užtarnauti „Šiukšlių mero“ etiketės. Gyventojų skundai plūsta į už atliekų tvarkymą atsakingą įmonę, tačiau jau kelias dienas situacija nesikeičia – vilniečiai po savo langais mato tikrus šiukšlynus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Dovilė, prie kurios namų šiukšlės kaupiasi jau keturias dienas, bet niekas nesivargina jų išvežti.

Vilniaus Verkių miške tarp žibučių galima rasti ir... baldų. Sostinės parke – krūvos šiukšlių net su veikiausiai jas išmetusių žmonių asmens duomenimis. Vienas pažeidėjų, nepraėjus nė savaitei nuo pasirodžiusios informacijos, pakliuvo Vilniaus viešosios tvarkos sargams. Ir išsisukti nuo baudos jam nepavyks. O štai Pavilnių ir Verkių parko direktorė teigia, kad žala gamtai padaryta gerokai didesnė, nei pažeidėjams gresianti bauda.

Lietuvoje antradienį įsigalioja reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – įsirengti autonominius dūmų detektorius. Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ėmėsi griežtų priemonių prieš pažeidėjus. Bendro naudojimo konteinerių aikštelės nuo praėjusių metų stebimos vaizdo kameromis, o aikštelėse netinkamai atliekų atsikratantys žmonės identifikuojami ir kviečiami rimto pokalbio.

Seimui siūloma uždrausti deginti skirtų atliekų gabenimą į Lietuvą ir apriboti sudeginamų atliekų kiekį. Dabar jis nėra reguliuojamas. Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės teigimu, tai paskatintų aktyvesnes diskusijas dėl kogeneracinių jėgainių likimo ir valstybės investicijų į jas efektyvumo. Seimas yra priėmęs svarstyti jos parengtas tokius sugriežtinimus numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurių toliau Seimas imsis birželį.

 Pakuočių atliekų sutvarkymą liudijantį dokumentą pripažinti neteisėtu būtų galima tada, kai atliekų tvarkymo įmonės nepateiks įrodymų apie atliktus darbus, siūlo parlamentarai Kęstutis Mažeika ir Virginija Vingrienė. Jie Seime užregistravo tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios leistų aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms patikrinti, ar atliekos tikrai sutvarkytos – perdirbtos arba sudegintos, o ne pristatytos į sąvartynus ar išverstos miške.

Viena pora iš Naujojo Džersio padavė statybų kompaniją į teismą už tai, kad savo naujo prabangaus buto, įsigyto už 2 mln. dolerių (1,7 mln. eurų), sienose aptiko butelių su šlapimu, graužikų ir supuvusio maisto. Portalas NJ.com pranešė, kad tos poros kompanija „Shiloh Holding“ praėjusią savaitę kreipėsi į teismą po to, kai per remontą savo prabangiame būste Vihokeno mieste aptiko sienose butelių su šlapimu ir maisto.

Tarp medžių – šimtai kilogramų duonos, vaisių ir daržovių. Toks atsikratyto maisto vaizdas sukrėtė Pavilnių ir Verkių parko teritorijos gyventojus. Pasivaikščioti į pamiškę išėję vilniečiai prarado amą – išmesti, pasirodo, net ir vartoti dar tinkami maisto produktai. Etiketėse nurodoma, kad maisto produktai yra iš vieno didelio prekybos tinklo. Jo atstovai ginasi, kad miške prekėmis atsikratė ne jie. Tyrimo ėmėsi pareigūnai. Kalnai duonos, salotų, bananų, kitų egzotiškų vaisių.

 Sostinės savivaldybė turi gerų žinių vilniečiams – nuo šiol mieste gerės atliekų tvarkymas, o mokestis už jį bus net 20-30 proc. mažesnis. Savivaldybės konkursą mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti ir išvežti laimėjo trys įmonės – UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ekonovus“ bei UAB „Ecoservice“. „Pasirašius šias sutartis, tikimės, kad atliekų tvarkymo sistemos administravimas taps skaidresnis, efektyvesnis ir racionalesnis.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja jungtinius patikrinimus, kurių metu tikrina atliekas pervežantį transportą. Taip siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir nelegaliems atliekų vežimams bei stiprinama nelegalių atliekų vežimų prevencija. Aplinkosaugininkams talkina Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai.

Marijampolėje bręsta ekologinė katastrofa – susipliekė Marijampolės atliekų tvarkymo centras ir vos prieš metus už 10 milijonų eurų pastatytos atliekų rūšiavimo gamyklos vadovai. Dvi įstaigos niekaip nesusitaria, kuri turi išvežti deginti perdirbti netinkamas atliekas. Konfliktas peraugo į tai, kad penkių savivaldybių šiukšlės, o tai yra po 140 tonų kasdien, šiuo metu visai nerūšiuojamos, o pilamos tiesiai į sąvartyną.

1977-ųjų rugpjūčio 29 dieną, ji, sverdama tik 1,3 kg, naujagimių skyriuje gulėjo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Tačiau šalia nesimatė nė vieno nerimaujančio tėvo ar motinos, galinčių palaikyti jos mažą rankytę, meldžiančių, jog ji išgyventų. Jos vardas – Melissa Ohden (40 m.). Mergaitę ligoninėje vieną paliko jos motina, kuri tikėjo, jog nuodingas skystis, kurį ji, būdama 8 mėnesius nėščia, vartojo 5 dienas, sukėlė abortą.

Panaudoto aliejaus negalima pilti į buitinių atliekų konteinerius ar kanalizaciją – jį būtina priduoti atliekų tvarkytojams, kurie juo tinkamai pasirūpins. Nors kasmet aliejaus priduodama vis daugiau, kai kurios įmonės vis dar siekia apeiti šią tvarką ir rizikuoja patirti papildomas išlaidas keičiant vamzdžius ar mokant baudas. Kodėl svarbu tinkamai pasirūpinti panaudotu aliejumi ir kur jis keliauja? Lietuvoje surenkama daugiau nei 100 tonų Kasmet aliejaus suvartojama vis daugiau.

Po miesto grindiniu esančiuose kanalizacijos vamzdžiuose galima aptikti tikrai daug nemalonių dalykėlių. Tačiau tai, kas buvo aptikta Londono kanalizacijos sistemoje, pribloškė net visko mačiusius jos prižiūrėtojus. Radinys ne tik nemalonus, bet ir grasina potvyniu visam rytiniam Londonui. Tai ne uola ar akmuo, bet masė to, ką žmonės nuleidžia iš savo namų.

Aplinkosaugininkai įtūžę – Vilniuje ir aplink jį klesti nelegalus šiukšlių vežimo verslas. Stambiagabaričių atliekų vežėjais apsimetę asmenys už pusę kainos iš žmonių surenka senas lovas, padangas ar statybines šiukšles ir išmeta artimiausiuose miškuose. Ir nors baudos tokiems vežėjams gresia didelės, tai jų „versliuko“ nestabdo. O štai savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis linkėdami žmonėms sąmoningumo. Kito problemos sprendimo šiandien tiesiog nėra.

Aplinkosaugininkai Vilniaus pakraštyje išaiškino pogrindinį fabriką, kuriame buvo gaminamas skystas kuras šildymui. Aplinkosaugininkus pribloškė radinys: nuošaliame angare buvo maišomi neaiškūs skysčiai, skystam kurui gaminti veikiausiai buvo naudojamos ir pavojingos bei nuodingos medžiagos, taip pat ir neaišku, iš kur gautas viskis. Penktadienį ryte į Vilniaus pakraštyje esantį angarą atvažiavę aplinkosaugininkai aptiko didelį kiekį neaiškių degių medžiagų.

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dviejų naujų jėgainių atsiradimas gali neskatinti rūšiuoti atliekų. „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Sostinės Kazokiškių sąvartyne auga krūvos degių atliekų. Kaupti jos ten pradėtos pernai paaiškėjus, kad degių šiukšlių Lietuvoje nėra kur sudeginti. Aplinkos ministerija užsipuolė sąvartyną, kad jis per kelis mėnesius nesugebėjo nei paruošti tokioms atliekoms skirtos aikštelė. Sąvartynas keikia ministeriją, kad ji ir pati nežino, ką su šiukšlėmis daryti. O netylant ginčams šiukšlių krūva tik auga.

Viliuje kaupiantis išrūšiuotoms ir deginimui skirtoms atliekoms, o energetikos holdingui „Lietuvos energija“ jų deginimo gamyklą Vilniuje planuojant pastatyti tik 2019 metais, Aplinkos ministerija siūlo atliekas laidoti Kazokiškių sąvartyne. Kitu atveju sostinėje gali pasikartoti šiukšlių krizė, kai jų nebebus kur dėti ir sutriks atliekų rūšiavimo gamyklos veikla.

Didžioji dalis Vilniaus daugiabučių gyventojų nuo liepos kitaip mokės už atliekų tvarkymą - mokestis bus skaičiuojamas pagal naudojamų konteinerių kiekį arba grynąjį atliekų svorį. Teigiama, atliekų tvarkymas jiems atpigs, tačiau su sąlyga, jei žmonės rūšiuos atliekas.

Atsikratyti per šventes džiuginusiomis puošmenomis irgi reikia mokėti. Baigėsi laikas, kada nupuoštą eglutę buvo galima mesti į konteinerius. Dabar už ne vietoje besimėtantį Kalėdų medį gresia baudos. O jos ne tokios ir mažos – už šiukšle paverstą eglę gali tekti pakloti ir 300 eurų. Štai taip kartu su šiukšlėmis prie konteinerių besimėtančios panevėžiečių Kalėdų puošmenos nei aplinką puošia, nei praeivių akis džiugina.

Tyrimai atskleidė, jog miego poza iš tiesų daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Tiesa, poilsis ant kairio šono – naudingas žmogaus organams. Brightside.me pateikia priežastis, kurios įrodo, kad miegas ant kairės pusės yra kur kas geriau nei kita poilsio poza, rašo brightside.me. 1. Limfinė sistema Limfinė sistema formuoja imunitetą, atlieka gynybinę organizmo funkciją, su limfa ląstelės pašalina įvairius medžiagų apykaitos produktus, atliekas.

Dalis Vilniuje komunalines atliekas tvarkančių bendrovių yra nepatenkintos jų tvarkymo sistemos reforma, kuri pakeistų gyventojų ir įmonių mokesčio už atliekas mokėjimo tvarką. Dvi iš 4-ių dabar Vilniuje atliekas tvarkančių bendrovių - „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ - kritikuoja svarbią sistemos reformos dalį - penkerių metų trukmės atliekų surinkimo konkursą.

Pareigingam šiauliečiui užfiksavus šiukšlintoją, aplinkosaugininkai išsiaiškino pažeidėją. Vyrui teks susimokėti baudą, atlyginti gamtai padarytą žalą ir sutvarkyti išmestas šiukšles.  Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (ŠRAAD) gavo pranešimą iš vieno šiauliečio, kuris matė, kaip du vyrai mikroautobusu atvyko į Statybininkų gatvę, Šiauliuose ir ėmė krauti prie medžio senus baldus.

Seimas spręs, ar sumažinti mokestį už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis pavojingomis atliekomis - suvienodinti jį su tarifais, taikomais už nepavojingų atliekų šalinimą. Seimas antradienį priėmė svarstyti atitinkamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo kitų metų už atliekų toną mokesčio tarifą sumažinti iki 3 eurų (nuo 53,58 euro). 2018 metais jis siektų 5 eurus, o ne numatytus 59,37 euro.

Tai patvirtina Visagino pavyzdys. Su Aplinkos ministerijos palaiminimu į miestą iš sostinės nuvežta 200-ai tonų deginimui paruoštų atliekų. Tačiau paaiškėjo, kad kalnas šiukšlių į Visaginą atkeliavo pažeidus teisės aktus – tai tvarko įmonė, neturinti leidimo sandėliuoti tokių atliekų. Sostinės šiukšlėmis užversti visaginiečiai piktinasi prie Aplinkos ministerijos.

  Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) leido Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorei bendrovei „Energesman“ deginimui skirtas atliekas vežti saugoti į Kazokiškių sąvartyną - tikimasi, kad tai laikinai baigs atliekų krizę Vilniuje. Atliekos į sąvartyną turėtų būti pradėtos pervežti trečiadienį po pietų.