Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį pirmadienį išteisino ATC vadovą Eriką Janą Volosevičių ir jo pavaduotoją Audrių Puškorių bei bendrovę „Biosistema“, kuriai anksčiau vadovavo A. Puškorius.
Abu asmenys ir „Biosistema“ kaltinti tuo, jog apgaule įgijo didelės vertės turtą, klastojo dokumentus ir vykdė kitus nusikaltimus.
ATC teigimu, Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo tyrimą, kai į 2012 metais į jį kreipėsi Giedriaus Mikulsko tuomet vadovauta Elektronikos platintojų asociacija (EEPA), o vėliau – ir Nacionalinė atliekų tvarkytojų konfederacija (NATK), kuriai vadovavo vienos didžiausių šalyje pavojingų atliekų tvarkytojos – Kauno atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ akcininkas Marius Kalėda.
Pasak ATC, skundą teisėsaugai pateikęs G. Mikulskas vėliau įsidarbino „Žalvaryje“, o dabar yra Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius.
Pasak A. Puškoriaus, kaltinimais buvo siekiama sukurti monopoliją pavojingų atliekų tvarkymo sektoriuje.
„Proceso metu atsiskleidė priežastys, kodėl tokia maža konkurencija tarp pavojingų atliekų tvarkytojų Lietuvoje, kodėl kainos yra tam tikrais atvejais daug didesnės nei kaimyninėse šalyse“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Puškorius.
„Biosistemos“ vadovo Povilo Baltusevičiaus teigimu, pavojingų atliekų tvarkymo kaina Lietuvoje yra gana didelė dėl to, kad rinkoje maža konkurencija, nėra nė vieno pasaulinio žaidėjo. Jo teigimu, įtakos turi ir pertekliniai reikalavimai, administracinė našta, nes gauti leidimą užtrunka daugiau nei vienerius metus.
„Jeigu jau vietiniam verslui, žinančiam vietinius niuansus, subtilybes, interesus, visus užkulisinius žaidimus, tenka atlaikyti tokią konkurencinę kovą, tai žaidėjui, atėjusiam iš užsienio, nežinančiam tų niuansų, rinka tiesiog nepatraukli“, – sakė P. Baltusevičius.
Anot jo, registre yra daug įmonių, kurios gali tvarkyti pavojingas atliekas, tačiau didžiausius srautus tvarko ir kainoms įtakos turi „Žalvaris“ ir Atliekų tvarkymo centras.
