„Praeidamas pro Alksnynės gatvėje esančia Maximą, matydavau, jog mėtosi švirkštas ar adata, bet ką pamačiau šiandien tai jau virš visko... Juolab, kad šiltom dienom čia būna daug vaikų“, - sunerimo švirkštų krūvą radęs klaipėdietis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis sako, jog panaudoti švirkštai priskiriami prie pavojingų atliekų. Tad gavę gyventojų pranešimą, specialistai nuvyko į nurodytą vietą, tačiau švirkštų jau neberado. Aiškinamasi ne tik, kas šias pavojingas atliekas išmetė, bet ir kas bei kaip jas pašalino.
Kas ir kaip surinko
„Nuvykome, pasižiūrėjome, visi tie švirkštai surinkti, teritorija sutvarkyta, tad dabar aiškinamės, kas ir kaip tai sutvarkė. Švirkštai priskiriami prie pavojingų atliekų ir paprasčiausiai dėti į komunalinėms atliekoms skirtą konteinerį negalima“, - tv3.lt teigė M. Poimanskis.
Anot specialisto, tikėtina, kad švirkštus rado teritoriją prižiūrintis ir tvarkantis asmuo.
„Ten šalia nėra konteinerio. Kaip spėjame, švirkštus galėjo surinkti tas žmogus, kuris tvarko teritoriją, ją prižiūri, o gal pati Maxima juos surinko. Neaišku, kol kas tiriame“, - sakė M. Poimanskis.
Pasak jo, išsiaiškinti kas išmetė šiuos švirkštus vargu ar pavyks, tačiau radus kaltininką, šiam grėstų piniginė bauda.
„Mes jau pamatėme post factum, tad neaišku, kas juos išmetė. Bet kokiu atveju, tai yra šiukšlinimas ir už tai gresia baudos. Kas juos išmetė – aiškinsimės, bet maža tikimybė, kad išsiaiškinsime. Juk ant švirkštų neparašyta, kas juos naudojo“, - teigė M. Poimanskis.
Tuo metu, Alksnynės gatvės seniūnaitė Rita Borta sako, kad tokie radiniai rajone nėra dažni, tačiau besimėtantys švirkštai – ne naujiena.
Kur dėti panaudotus švirkštus?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai sako, kad aptikus panaudotų vienkartinių švirkštų, gyventojai turėtų nedelsdami informuoti Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių, kuris organizuos tinkamą švirkštų surinkimą ir utilizavimą.
Medicininių atliekų tvarkymas gydymo įstaigose – reglamentuotas teisės aktais. Tačiau kur dėti gydymuisi namuose panaudotus vienkartinius švirkštus neaišku.
„Panaudoti vienkartiniai švirkštai yra priskiriami infekuotų medicininių atliekų grupei ir priskiriami pavojingoms atliekoms. Gydymo įstaigose susidariusių medicininių atliekų tvarkymas yra reglamentuotas teisės aktais, vykdoma nuolatinė šių įstaigų kontrolė.
Buityje susidarančių medicininių atliekų tvarkymas nėra reglamentuotas. Tačiau, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo, vienkartinius švirkštus iš karto po jų panaudojimo reikėtų rinkti į sandarias, nepraduriamas, uždaras talpyklas (švirkštus geriausia šalinti kartu su adata). Pripildžius talpyklą, reikėtų ją sandariai uždaryti ir tik tada mesti į mišrių atliekų konteinerį”, - tv3.lt teigė Laura Mėlynė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė.
Platina infekcijas
Anot jos, jeigu asmuo tik palies švirkštą, grėsmės užsikrėsti nėra, tačiau, jei švirkštu įsidurs ar kitaip susižalos, kyla grėsmė sveikatai, nes infekcijos yra perduodamos per kraują ar gleivines.
„Pagrindinės infekcijos, kuriomis galima užsikrėsti neatsargiai elgiantis su švirkštais: hepatito B, C ir Žmogaus imunodeficito virusai (toliau – ŽIV).
Hepatito B ir C virusai sukelia kepenų uždegimą, kuris gali komplikuotis kepenų ciroze ar kepenų vėžiu, o ŽIV naikina baltuosius kraujo kūnelius, kurie imuninėje sistemoje kontroliuoja infekcijas, dėl ko bet kokia infekcija žmogui gali tapti mirtina.
Užsikrėsti hepatitu B pakanka nedidelės infekcijos dozės, patekusios į kraują, todėl šios ligos rizika yra didžiausia. Hepatito C ar ŽIV pavojus yra palyginti nedidelis, nes turi būti didesnis sąlytis su infekuotu krauju ar ilgesnė sąlyčio trukmė.
Susižalojus švirkštu būtina sužeistą vietą gausiai nuplauti po tekančiu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei informuoti apie turėtą kontaktą su švirkštu”, - teigė L. Mėlynė.
