ar es

Nors Europos Tarybos prezidento pareigos dar neegzistuoja, jau svarstomi galimi kandidatai, o pirmenybė teikiama buvusiam britų premjerui Tony Blairui. Tačiau jei savo postą išsaugos Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Europai tai neišeis į gera. Siekiant Europos Sąjungos (ES) prezidento posto Londonas parems buvusį premjerą Tony Blairą. Apie jį, kaip galimą kandidatą, kalbama jau seniai, bet pirmą kartą savo paramą oficialiai pareiškė šalies vyriausybė.

Europos Sąjunga (ES) tvirtai pasiryžusi padėti Moldovai atkurti stabilumą ir tęsti demokratines reformas, sako ES specialusis įgaliotinis Moldovos Respublikoje Kálmán Mizsei. Kaip vertinate politinę ir ekonominę padėtį Moldovoje?  Po balandžio 5 d. rinkimų jauna Moldovos demokratija patiria labai sunkų laikotarpį. Akivaizdu, kad ES tai kelia didžiulį susirūpinimą. Po balandžio 7 d. smurtinių protestų Moldovos visuomenė smarkiai susiskaldė.

Balandžio 27 dieną Liuksemburge vyksta Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdis, kuriame tradiciškai dalyvauja ES šalių užsienio reikalų ministrai. Susitikime numatoma aptarti situaciją Ukrainoje ir Moldovoje, pasirengimą aukščiausiojo lygio susitikimams dėl Pietų koridoriaus (ES bendradarbiavimas energetikos ir transporto srityje su Kaspijos jūros regiono ir Artimųjų Rytų valstybėmis), Rytų partnerystės iniciatyvą ir Europos kaimynystės politiką.

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Dešiniosios pakraipos Pilietinės demokratijos partijai pirmininkaujantis 52 m. politikas ES Tarybos vairą perima po aktyvaus N. Sarkozy pirmininkavimo pusmečio.

Europos vartotojus ir pramonę ištikusi dujų krizė, Rusijai nutraukus dujų tiekimą tranzitu per Ukrainą, skatina Europą ieškoti vidinių rezervų viduje. „Rusijos veiksmai rodo, kad ši šalis neturi pakankamai dujų ir Šiaurės dujotiekis „NORDSTREAM“, kurio taip laukia Vokietija, iš viso gali būti neįgyvendintas“, – kalbėjo europarlamentarė Danutė Budreikaitė Briuselyje vykusiame pirmajame šiais metais Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos posėdyje.

Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis pažadėjo ištaisyti visus demokratijos trūkumus šalyje. Tai yra gražūs žodžiai, duodama interviu „Spiegel Online“, pareiškė Gruzijos opozicijos lyderė Nino Burdžanadzė. Tačiau, jos teigimu, šaliai reikia esminių pokyčių. Spiegel Online: Ponia Burdžanadze, nuo Rusijos ir Gruzijos karo pradžios jau prabėgo 3 mėnesiai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, laukdamas antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų, kurie gali ryškiai sustiprinti partijos pozicijas Seime, dar nepuola dėlioti galimų koalicijų. Tikras yra tik tuo, kad vadovaus naujajai Vyriausybei. Kaip ir 1999-aisiais, vienais sunkiausių šaliai metų.

Prezidentas Valdas Adamkus, grįžęs iš ES viršūnių pasitarimo Briuselyje, džiaugėsi: derybos buvo sunkios, nuomonės įvairavo, tačiau išvados pasigėrėtinos – Miuncheno pakartojimas išvengtas.

Richardas Holbrooke‘as – 67 metų JAV diplomatas, derėjęsis dėl Daytono taikos susitarimų, atnešusių taiką į Balkanus. Su „Spiegel Online“ jis diskutuoja apie vieno iš labiausiai ieškotų karo nusikaltėlių Radovano Karadžičiaus sulaikymą. SPIEGEL: Jūs vadinote R. Karadžičių Europos Osama bin Ladenu. Kaip Daytono taikos susitarimų derybininkas, jūs sėdėjote visiškai greta jo. Ką jums reiškia R. Karadžičiaus areštas? R. Holbrooke‘as: Aš buvau neišpasakytai laimingas.

Pasak Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Lietuvoje Colino Robertso, britai supranta Lietuvos problemas ir remia mūsų šalį, supranta problemas, kylančias santykiuose su Rusija. Interviu spausdinamas laikraštyje „Lietuvos žinios“. - Neseniai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, įžvelgęs net Rusijos siekius atgaivinti šaltojo karo praktiką, paragino neskubėti pasirašyti naujos Europos Sąjungos strateginės partnerystės sutarties su Rusija.

Ar Lietuva skelbs karą ES dėl Ignalinos atominės elektrinės? Ekspertai ir politikai nesutaria, kokios sankcijos grėstų Lietuvai, jeigu ji mestų tokį iššūkį ES. Tačiau pripažįstama, kad problemos sprendimą galėtų pateikti referendumas ir išreikšta tautos valia, kurią ES turėtų pripažinti.

Praeitą savaitę EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto organizuotuose svarstymuose nagrinėta minimalaus atlyginimo reikšmė socialinei sanglaudai Europoje. Minimali alga Europoje svyruoja nuo 92 eurų Bulgarijoje iki 1570 eurų Liuksemburge, tuo tarpu trečdalis ES šalių minimalaus atlyginimo ribos apskritai nenustato.

Jau keli mėnesiai didžiausia Europos Sąjungos problema yra sutarties dėl Konstitucijos Europai, dažniau vadinamos tiesiog ES Konstitucija, likimas. To gal nebūtų atsitikę, jei neseniai įvykusių referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje rezultatai būtų kitokie. Šių šalių piliečiai aiškiai pasisakė prieš ES Konstituciją. Komentatoriai teigia, kad balsuota ne tiek prieš pačią Konstituciją, kiek prieš savo vyriausybių vykdomą politiką, ES plėtrą, imigraciją ir kitus dalykus.

ES šiandien, galima sakyti, yra atsidūrus krizėje, kurią sukėlė Sutarties dėl ES Konstitucijos ratifikavimo fiasko, ES valstybių narių nesutarimai dėl naujos 2007 - 2013 m. perspektyvos, 2006 m. ES biudžeto projektas, teroristų išpuoliai krečiantys prezidentavimą ES perėmusią valstybę. Galima teigti, kad ES po neseniai vykusios ES plėtros euforijos dabar išties turi gerą progą apmąstyti savo politikos gaires, prioritetines sritis.

Europos Parlamento rinkimų vajuje vyravo vidaus ir vietos politikos reikalai. Net apžvalgininkai ir įvairiausių leidinių bei laidų redaktoriai mano, kad Europos temomis Lietuvoje niekas nesidomi. Susidaro įspūdis, kad tomis temomis gali kalbėtis tik grupelė išrinktųjų. Būtent taip buvo iki šiol - sistemingos viešos bei populiarios informacijos ir suprantamų diskusijų apie Europos Sąjungos (ES) institucijų veiklą nebuvo ir nėra. Išimtį tesudarė jau nutilęs “Laisvosios Europos” radijas.

Esu autsaideris. Nustumtas į 9 proc. marginalų paribį. Beje, pažvelgus į statistiką toje marginalijoje atsidūriau kartu su Vilniaus krašto “tuteišais” ir Suvalkijos runkelių augintojais. O esu žemaitis. Lietuva pasakė TAIP. Ir tai didelėmis raidėmis. Aš į šį didžiumos balso tvaną neįsitraukiau. Referendumo biuletenyje balsavau NE. Dabar jau kita diena (rašau poreferendinę gegužės 12-ąją), bet savo balso nekeisčiau. Kaip bus ateityje, lems tolesnė įvykių raida.