Jau keli mėnesiai didžiausia Europos Sąjungos problema yra sutarties dėl Konstitucijos Europai, dažniau vadinamos tiesiog ES Konstitucija, likimas. To gal nebūtų atsitikę, jei neseniai įvykusių referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje rezultatai būtų kitokie. Šių šalių piliečiai aiškiai pasisakė prieš ES Konstituciją. Komentatoriai teigia, kad balsuota ne tiek prieš pačią Konstituciją, kiek prieš savo vyriausybių vykdomą politiką, ES plėtrą, imigraciją ir kitus dalykus. Šiaip ar taip, šie du referendumai sukėlė sumaištį ir netgi krizę Europos Sąjungoje.
Koks gi likimas laukia ES Konstitucijos? Ar ji vis dėlto kada nors įsigalios? Ar bus rengiama nauja sutartis? Ar ES ir toliau gyvens pagal dabartines taisykles? Birželio viduryje susitikę ES valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė, kad prasideda “apmąstymų laikotarpis”, t.y. kiekviena valstybė narė pati turi nuspręsti, ką jai daryti su ES Konstitucijos ratifikavimu. Realybėje tai reiškia, kad šis procesas užsitęs ir nėra jokių garantijų, kad visos valstybės pritars Konstitucijai. Jau dabar net penkios – Didžioji Britanija, Danija, Portugalija, Lenkija ir Airija – atidėjo referendumus ateičiai. Yra ir besielgiančių priešingai bei tikinčių ES Konstitucijos ateitimi – ką tik jai pritarė Maltos parlamentas bei Liuksemburgo piliečiai.
O kol kas ES Konstitucijos likimas miglotas – sunku numatyti, kiek užsitęs jau minėtas “apmąstymų” laikotarpis, kada referendumus surengs juos atidėjusios valstybės, keblu nuspėti šių referendumų baigtį, neaišku, kokių priemonių imsis referendumus pralaimėjusios Prancūzijos ir Olandijos vyriausybės.
Galima būtų prognozuoti kelis ES Konstitucijos likimo variantus. Viena vertus, galima tikėtis “laimingos pabaigos”, kai po “apmąstymų” laikotarpio valstybės narės sėkmingai užbaigs ratifikavimo procesą ir ES Konstitucija įsigalios. Tiesa, keleriais metais vėliau negu planuota. Kita vertus, įmanomas ir pesimistinis variantas: anksčiau ar vėliau ratifikavimo procesas bus visiškai nutrauktas ir ES Konstitucija nukeliaus į “istorijos šiukšlyną”. ES gali pasirinkti ir kitą alternatyvą - parengti visiškai naują sutartį. Tačiau vien jos rengimas užtruktų kelerius metus, o ratifikavimo baigtis vėlgi sunkiai nuspėjama. Pagaliau gali atsitikti taip, kad ES Konstitucija neįsigalios, bet kai kurios joje surašytos naujovės, pavyzdžiui, ES užsienio reikalų ministro postas, sprendimų priėmimo procedūrų supaprastinimas, bus įgyvendintos priimant nutarimus ES vadovų susitikimuose.
Nepaisant to, koks likimas laukia ES Konstitucijos, krizė jau dabar daro įtaką ir kitiems klausimams. Štai ES vyriausybėms niekaip nepavyksta susitarti dėl naujo ilgalaikio ES biudžeto, kuris numato, kaip bus finansuojama ES veikla 2007-2013 metais. Jei nepavyks susitarti dar šiemet, o panašu, kad taip ir atsitiks, tai turės neigiamų pasekmių visoms iš ES biudžeto daugiau lėšų gaunančioms nei į jį mokančioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai. Mat ES išmokos, numatytos 2007 metams, tiesiog vėluos.
Kartais manoma, kad ES Konstitucijos neratifikavimas reiškia nepritarimą tolesnei ES plėtrai. Vis dažniau pasigirsta šnekų, kad gali tekti atidėti Bulgarijos ir Rumunijos narystę ES (iki šiol planuota, kad jos taptų ES narėmis 2007 metais). Taip pat gali iš viso neprasidėti šių metų spalio mėnesiui numatytos derybos dėl Turkijos narystės ES.
Šiuo metu vyraujanti politinė sumaištis Europos Sąjungoje kelia ir kur kas rimtesnių klausimų. Koks likimas apskritai laukia ES? Ar ši krizė dar labiau gilės ir galiausiai ES iš viso sugrius? Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad ES Konstitucija niekada nebus ratifikuota, o dabartinė krizė taps dar didesnė. Spėjama, kad kai kurios ES narės, pasiilgusios “senosios gerosios Europos” tiesiog sukurs naują uždarą sąjungą, vadinamąjį “branduolį”, o tai galų gale sužlugdys dabartinę ES.
Tokie niūrūs svarstymai turi tam tikro pagrindo – ES iš tiesų yra sumaištyje. Ir nors Konstitucijos likimas neaiškus, ES ir toliau sėkmingai veikia – institucijos dirba, žemdirbiai gauna išmokas, ir toliau laisvai keliaujame po visą ES ir galime ten dirbti, euras išlieka bene stabiliausia valiuta pasaulyje.
ES istorija nėra labai ilga, tačiau krizių jau būta daug, ir iš visų jų pavykdavo rasti išeitį. Dar 1965 m. Prancūzija buvo atšaukusi savo atstovus iš tuometinės Europos Bendrijos institucijų. Tačiau jau po pusės metų kompromisas buvo surastas. Kitas pavyzdys – Europos susiskaldymas į “senąją” ir “naująją” dėl karo Irake. Tačiau dėl šių nesutarimų ES vėlgi nesugriuvo.
Todėl kalbos apie ES žlugimą viso labo tėra mitas. Net ir neratifikavus ES Konstitucijos, ES ir toliau gyvuos. Europos Sąjunga visada buvo “kompromisų Sąjunga”. Nors išsiplėtusioje ES siekti kompromisų tampa sudėtingiau, būti sąjungoje vis tiek naudingiau negu iš jos pasitraukti. Dabar ES yra kur kas įvairesnė, ne tokia vientisa ar vieninga, tačiau vis tiek – tai Europos Sąjunga. Kitokia ES, bet ES.
Autorius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas
2005-07-15
