Pasak Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Lietuvoje Colino Robertso, britai supranta Lietuvos problemas ir remia mūsų šalį, supranta problemas, kylančias santykiuose su Rusija.
Interviu spausdinamas laikraštyje „Lietuvos žinios“.
- Neseniai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, įžvelgęs net Rusijos siekius atgaivinti šaltojo karo praktiką, paragino neskubėti pasirašyti naujos Europos Sąjungos strateginės partnerystės sutarties su Rusija. Ką manote apie šio dokumento pasirašymą? Kaip jūsų poziciją dėl minėtų dalykų lemia pastarųjų metų įvykiai - A.Litvinenkos nunuodijimas, Britų tarybos darbuotojų situacija Rusijoje?
- Jokia paslaptis, kad Jungtinės Karalystės ir Rusijos dvišaliai santykiai dabar itin sudėtingi. Esame nusivylę dėl Rusijos atsisakymo bendradarbiauti tiriant A.Litvinenkos, Didžiosios Britanijos piliečio, nužudymą Londone ir nuliūdinti gėdingo Britų tarybos ir jos darbuotojų persekiojimo Rusijoje. Tokie veiksmai neverti didžios šalies, kokia yra Rusija. Mes taip pat suprantame ir remiame Lietuvą, nes jos santykiai su Rusija patiria panašaus pobūdžio iššūkius. Turiu omenyje tiek neatsakingą naftotiekio "Družba" uždarymą, tiek menką bendradarbiavimą tiriant Lietuvos verslininko dingimą Kaliningrado srityje.
Mes puikiai suvokiame, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai dėl istorinių bei geografinių aplinkybių kur kas plačiau ir emocingiau suvokiami, nei tai yra Jungtinėje Karalystėje. Bet dvišalių santykių problemos savaime nėra priežastis atsisakyti derėtis dėl svarbios naujos ES ir Rusijos sutarties.
Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, apibrėžianti bendrus veiksmus įvairiose srityse, kuriose ES ir Rusija siekia bendradarbiauti, labai svarbi visai ES ir visoms šalims narėms. Tačiau nereikia skubiai griebtis šių, kaip ir bet kokių kitų, tarptautinių derybų, kol Rusijoje nesubręs politinė valia ir Maskva nepradės konstruktyviai elgtis su ES ir jos valstybėmis narėmis.
- Ar ES pakankamai efektyviai veikia spręsdama energetinio saugumo klausimus? Ar jie nėra jau tapę esmine kliūtimi principingai laikysenai Rusijos atžvilgiu?
- ES aukščiausiu lygiu yra pareiškusi savo politinę valią kalbėti su Rusija "vienu balsu". Dabar mes privalome tai įgyvendinti. Ir niekur kitur tai nėra taip svarbu ir aišku, kaip energetinės politikos srityje.
Vienas efektyviausių būdų pradėti kalbėti vienu balsu - taikyti bendros rinkos disciplinas Europos energetiniam sektoriui. Būtina tikrai liberalizuoti energetinę rinką ES, kaip tai pasiūlė Europos Komisija. Tai ne tik eliminuos galimybes atskiroms ES narėms tartis su energijos tiekėjais, bet ir leis tiekti Bendrijos vartotojams pigesnę energiją. Tai bene svarbiausias žingsnis užtikrinant energetinį ES saugumą, ir jis priklauso nuo mūsų pačių.
- V.Adamkus neseniai pareiškė, jog vis dėlto esama galimybių įtikinti ES partnerius leisti uždaryti Ignalinos AE kiek vėliau nei 2009-ųjų sausio 1 dieną. Lietuvoje šiuo klausimu mėginama inicijuoti referendumą. Ką mano JK vyriausybė ir išvis ar jau mėginta su ja dėl to derėtis?
- Visos ES narės pripažįsta, kad Baltijos valstybių iššūkiai, patiriami dėl izoliacijos nuo Europos energetinių tinklų, yra išskirtiniai. Tai problema, kurią būtina skubiai spręsti. Jei Lietuvai pavyktų pasistatyti naują branduolinę jėgainę, galinčią pakeisti dabar veikiančią Ignalinoje, ji taptų svarbia energijos tiekėja regione. Lietuvai (ir jos Baltijos kaimynėms) taip pat svarbu persitvarkyti iš "energetinės salos" į energijos skirstytoją, pasinaudoti savo strategine pozicija - trijų regiono energetinių tinklų centru. Tam prireiks ir vizijos, ir politinio vadovavimo. Juk Lietuvos Vyriausybė ir Seimas laiko šį klausimą prioritetiniu.
JK puikiai supranta Lietuvos vadovų nuogąstavimus dėl veikiančios Ignalinos AE uždarymo kitais metais padarinių. Drauge esame priversti pabrėžti, kad visos šalys privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ypač svarbu, jog būtų vykdomi įsipareigojimai, susiję su stojimo į ES derybomis. Tolesnė ES plėtra, kuriai pritaria ir JK, ir Lietuva, taps problemiškesnė, jei kils įtarimų, kad įsipareigojimų galima nevykdyti.
Tomas Čyvas
