Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis pažadėjo ištaisyti visus demokratijos trūkumus šalyje. Tai yra gražūs žodžiai, duodama interviu „Spiegel Online“, pareiškė Gruzijos opozicijos lyderė Nino Burdžanadzė. Tačiau, jos teigimu, šaliai reikia esminių pokyčių.
Spiegel Online: Ponia Burdžanadze, nuo Rusijos ir Gruzijos karo pradžios jau prabėgo 3 mėnesiai. Kokie karo atgarsiai juntami jūsų šalyje?
N. Burdžanadzė: Nepaisant JAV ir Europos Sąjungos pagalbos, už kurią mes esame dėkingi, Gruzija yra labai sunkioje situacijoje. Pažeidžiant ugnies nutraukimo susitarimą, suderėtą Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, Rusijos kariai vis dar yra dislokuoti Gruzijos teritorijoje, taip pat ir už Pietų Osetijos ir Abchazijos ribų. Šių vietovių Rusija nekontroliavo prieš tai.
Spiegel Online: Ar jūs esate patenkinta tuo darbu, kurį ES atlieka prižiūrėdama ugnies nutraukimo susitarimą?
N. Burdžanadzė: Mes esame dėkingi. Tačiau pastebime, kad Rusija nesilaikė svarbios susitarimo dalies, reikalaujančios, kad visi kariai sugrįžtų į tas pozicijas, kurias užėmė prieš prasidedant karui. Vietoje to Rusija kuria dideles karines bazes Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Spiegel Online: Kokios yra šio 5 dienų karo pamokos Rusijai, Gruzijai ir ES?
N. Burdžanadzė: Aš nesu tikra, kad Rusija apskritai yra pajėgi mokytis. Jei šalis vis dar jaučiasi kaip nugalėtoja, tai ji tik apgaudinėja save. Šalies įvaizdžiui visame pasaulyje buvo smarkiai pakenkta. Be to, pačioje Rusijos kontroliuojamoje Kaukazo dalyje auga įtampa. Kyla separatistinės nuotaikos.
Spiegel Online: O kaip dėl pamokų Gruzijai ir ES?
N. Burdžanadzė: Mes taip pat turime persvarstyti savo santykius su Rusija. Rusija yra mūsų kaimynė, patinka mums tai ar ne. Tačiau dėl mūsų valstybės teritorinio integralumo negalima daryti jokių kompromisų. Europa padarė didelę klaidą neįsitraukdama į visa tai anksčiau. Yra neteisinga galvoti, kad dėl to, jog Gruzija yra labai toli, tai Europa gali dėl jos nesirūpinti. Briuselis turi suintensyvinti savo kaimynystės politiką su Gruzija bei su mūsų Kaukazo kaimynėmis – Armėnija ir Azerbaidžanu. Jūs imate interviu iš manęs per bendrą konferenciją, kurią remia Heinricho Bollio ir Bartelsmanno fondai. Šioje konferencijoje svarbiausi regiono politikai su Europos diplomatais ir ekspertais diskutuoja apie tolimesnę regioninę strategiją. Tokie įvykiai yra labai svarbūs.
Spiegel Online: Šią savaitę Nicoje vyks ES valstybių narių ir Rusijos susitikimas. Ką norėtumėte išgirsti iš tokių ES lyderių kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ar Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas?
N. Burdžanadzė: Gruzija turi išlikti aukštai globalinių prioritetų sąraše. Europa turi spausti Rusiją, kad ši pasitrauktų iš Pietų Osetijos ir Abchazijos. Tam mums reikia vieningos Europos, kuri kalba vienu balsu. Priešingu atveju Rusija įgyvendins savo siekius. Mes norime, kad Gruzijos piliečiams būtų lengviau suteikiamos vizos keliauti po ES valstybes nares. Kodėl Rusijai tokios nuolaidos suteiktos, o mums ne?
Spiegel Online: Ar ES turi atnaujinti kalbas dėl politinio ir ekonominio pakto pasirašymo su Rusija? Šios kalbos buvo nutrauktos po to, kai prasidėjo Gruzijos karas.
N. Burdžanadzė: ES turi atsargiai nuspręsti, kaip ji nori plėtoti savo santykius su Rusija. ES turi diversifikuoti savo energetinių išteklių tiekėjus, kad nebūtų taip akivaizdžiai priklausoma nuo Rusijos.
Spiegel Online: Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis neseniai kalbėjo apie naujų „demokratinių reformų bangą“. Apie tai jis kalbėjo ir per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį Niujorke. Ar tikite juo?
N. Burdžanadzė: Tai yra gražūs žodžiai, tačiau, kaip atsitiko jau ne kartą, šių žodžių nelydi praktiniai veiksmai. Vienintelė tokių kalbų nauda yra ta, kad mes pripažįstame, jog mūsų šalyje yra demokratijos deficitas. Priemonės, kurių buvo imtasi, savo prigimtimi yra tik kosmetinės. Jis nori sukonstruoti patrauklų fasadą.
Spiegel Online: Ar sutinkate su M. Saakašvilio teiginiais, kad Gruzija pasistūmėjo toliausiai iš visų buvusių Sovietų Sąjungos dalių?
N. Burdžanadzė: Tai nėra netiesa. Tačiau mes turime lyginti save su tokiomis Rytų Europos valstybėmis kaip Lenkija, Čekija arba Baltijos šalimis.
Spiegel Online: Prieš metus prezidentas M. Saakašvilis panaudojo prievartą išvaikydamas opozicijos demonstraciją ir uždarė jo atžvilgiu kritišką televizijos stotį. Nuo to laiko jis, duodamas interviu Vakarų žiniasklaidai, dažnai teigė, kad žiniasklaidos laisvė Gruzijoje yra gyva ir kad šalyje egzistuoja 3 opoziciniai televizijos kanalai? Ar tai tiesa?
N. Burdžanadzė: Kiekvienas, kas pažįsta Gruziją, žino, kad tai netiesa. Aš negaliu leisti, kad mano vyriausybė meluotų pasauliui. Iki šios dienos mūsų liaudis nežino tiesos apie pastarąjį karą. Būtent dėl to aš prezidentui M. Saakašviliui ir jo vyriausybei nusiunčiau 43 klausimų paketą.
Spiegel Online: Ką jūs norėtumėte sužinoti?
N. Burdžanadzė: Kodėl mes leidome sau pakliūti į Rusijos paspęstus spąstus; kas davė įsakymą karinei operacijai; kodėl mūsų armija pralaimėjo taip greitai. Kokiu mastu mano įpėdinis parlamento pirmininko poste ragino liaudį įsitraukti į partizaninį karą su Rusija, o armijai buvo įsakyta pasitraukti. Pažvelkite į visą sąrašą. Vyriausybė meluoja Gruzijos žmonėms apie šį karą ir yra pakankamai ciniška, kad pasakytų, jog Gruzija laimėjo šį karą, nes susilaukė daugiau pasaulio dėmesio. Tai yra ta priežastis, dėl kurios žuvo mūsų piliečiai ir kariai.
Spiegel Online: Ar sulaukėte atsakymų, kurių laukiate?
N. Burdžanadzė: Iki šiol dar ne. Vietoje to prezidentas įvykdė kosmetinį postų perdalijimą vyriausybėje. Jūs galite juoktis, tačiau vieninteliai, kurie atsistatydino, buvo kultūros ir aplinkos apsaugos ministrai. Gynybos ministras ir kiti, atsakingi už karą ir katastrofišką pralaimėjimą, išliko poste. Kurioje kitoje demokratijoje tai yra įmanoma?
Spiegel Online: Turint omenyje demokratijos trūkumus, kuriuos išvardijote, kaip ES turėtų elgtis su prezidento M. Saakašvilio vyriausybe? Ar ES turi nustoti mokėti milijardų vertą paramą?
N. Burdžanadzė: Ne. Parama neturi sustoti. Mums reikia šių pinigų. Tačiau tų pinigų paskirstymas turi būti pagal griežtas taisykles, ir Europa turi atidžiai stebėti, kur tie pinigai yra išleidžiami. Jie privalo padėti žmonėms, o ne vyriausybei. Pinigai turi atitekti pabėgėliams, kuriuos labiausiai palietė karas. Ir jie turi būti skiriami demokratijai stiprinti.
Spiegel Online: Jūs ką tik įkūrėte partiją, kuri stengsis nuversti M. Saakašvilį. Tačiau šalies opozicija atrodo labai susiskaldžiusi ir jūsų perspektyvos neatrodo labai gerai.
N. Burdžanadzė: Nenoriu, kad tai skambėtų bergždžiai, tačiau aš vis dar esu labai populiari. Mes reikalaujame, kad kitų metų pavasarį būtų surengti parlamento rinkimai.
N. Burdžanadzė nuo 2001 iki 2008 metų vadovavo Gruzijos parlamentui ir dukart trumpai ėjo valstybės vadovės pareigas: paskutinį kartą, kai 2007 metų pabaigoje M. Saakašvilis atsistatydino, kad galėtų siekti dar vienos prezidento kadencijos. 2007 metų spalį ji pareiškė įkurianti opizicinę partiją „Demokratinis judėjimas – Vieninga Gruzija“.
