Balandžio 27 dieną Liuksemburge vyksta Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdis, kuriame tradiciškai dalyvauja ES šalių užsienio reikalų ministrai.
Susitikime numatoma aptarti situaciją Ukrainoje ir Moldovoje, pasirengimą aukščiausiojo lygio susitikimams dėl Pietų koridoriaus (ES bendradarbiavimas energetikos ir transporto srityje su Kaspijos jūros regiono ir Artimųjų Rytų valstybėmis), Rytų partnerystės iniciatyvą ir Europos kaimynystės politiką.
Ministrai diskutuos, kaip stiprinti ES bendradarbiavimą su Moldova ir Ukraina, aptariamas politinių ir ekonominių reformų, kurios būtinos siekiant užtikrinti stabilumą regione, įgyvendinimas šiose šalyse. Taip pat aptars pasirengimą gegužės 7 dieną Prahoje vyksiančiam ES ir Rytų šalių Vadovų susitikimui, kuriame planuojama oficialiai pradėti Rytų partnerystės iniciatyvą.
Taryboje Komisarė Benita Ferrero-Waldner pristatys Europos Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos ir 12 šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Egipto, Gruzijos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Moldovos, Palestinos, Sirijos, Tuniso ir Ukrainos) veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitas, kuriose apžvelgiamos šalių partnerių vykdomos reformos, padaryta pažanga ir egzistuojančios problemos per 2008 metus.
ES diplomatijos vadovai taip pat svarstys stojimo derybų su Kroatija, Artimųjų Rytų taikos proceso, situacijos Mianmare klausimus ir aptars pasirengimą Socialinių klausimų trejeto aukščiausiojo lygio susitikimui dėl užimtumo. Aptars aktualius Europos saugumo ir energetinio saugumo, santykių su Rusija, Artimųjų Rytų taikos proceso bei konkretaus bendradarbiavimo šiame formate klausimus.
Strigusios Kroatijos derybos
ES valstybių narių užsienio reikalų ministrams ko gero ir toliau teks ieškoti išeitį iš padėties, kurioje šiuo metu atsidūrė Kroatija.
Praėjusį penktadienį turėjo būti surengtas naujas narystės derybų turas tarp Kroatijos ir ES. Tačiau jos buvo atšauktos aiškinant, kad "šalies pasienio ginčas su Slovėnija dar neišspręstas".
Nesutarimai dėl jūros demarkacijos linijos stato į pavojų Kroatijos narystės ES planus. Zagrebas yra užsibrėžęs tikslus narystės derybas užbaigti iki šių metų pabaigos, o 2011 metais prisijungti prie bendrijos.
Šiuo metu Kroatijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrai svarsto ginčo sprendimo kompromisinį pasiūlymą, kurį trečiadienį pateikė ES plėtros komisaras Olli Rehnas.
Siekiančių narystės šalių skaičius didėja
Šio susitikimo metu gali dar labiau paaiškėti narystės siekiančių šalių likimas. Ar ES toliau tęs Bendrijos plėtrą, ar sustos po Kroatijos įstojimo, kaip tą siūlo kelios didžiosios valstybės narės.
ES narystės siekiančių šalių skaičius šiuo metu tik didėja.
Bosnija ir Hercegovina tikisi, kad jai pavyks prie ES prisijungti iki 2015 m., apie tai užsiminė šalies užsienio reikalų ministras Svenas Alkalajas.
Albanijos vyriausybės vadovas Salis Beriša pareiškė, kad Albanija oficialią paraišką dėl narystės ES pateiks balandžio 28 d., oficialaus vizito Čekijoje metu.
Kazachstano ambasadorius Rusijoje Adilbekas Džaksibekovas pranešė, kad Kazachstanas taip pat planuota tapti ES nare.
„Ateityje mes norėtume įstoti į ES, bet ne kaip Estija ir Latvija, o kaip lygiateisis partneris“,- teigė diplomatas.
Tačiau vargu ar kuri nors iš šių trijų šalių turės realesnes galimybes prisijungti prie ES ne anščiau, kaip po 2020 m.
