ES šiandien, galima sakyti, yra atsidūrus krizėje, kurią sukėlė Sutarties dėl ES Konstitucijos ratifikavimo fiasko, ES valstybių narių nesutarimai dėl naujos 2007 - 2013 m. perspektyvos, 2006 m. ES biudžeto projektas, teroristų išpuoliai krečiantys prezidentavimą ES perėmusią valstybę.
Galima teigti, kad ES po neseniai vykusios ES plėtros euforijos dabar išties turi gerą progą apmąstyti savo politikos gaires, prioritetines sritis. Išskyrus prioritetines sritis galimos greitesnės šių sričių reformos, kurias vertėtų pasistengti įgyvendinti iki euro įvedimo naujose šalyse narėse, nes pats faktas sukels pakankamą sumaištį ir nusmukdys euroentuziazmo reitingus.
Prieš kelias savaites buvo pradėtos diskusijos dėl 2006 m. ES biudžeto projekto tarp šiuo metu Europos Sąjungoje prezidentaujančios Didžiosios Britanijos ir Europos Komisijos. Didžioji Britanija Europos Komisijai pateikė valstybių narių pasiūlymą 112.6 milijardų eurų ES biudžetą sumažinti 1.2 milijardu eurų. Europos Komisija tokį siūlymą atmetė teigdama, kad biudžeto sumažinimas gali turėti neigiamą įtaką jau vykdomiems valstybėse narėse projektams, kurie nukreipti šalių ekonominio augimo skatinimui bei negatyvų poveikį vykdomajai valdžiai.
Neigiamą ES biudžeto projekto pristatymo foną paskatino ir aršios diskusijos dėl Naujos 2007-2013 ES finansinės perspektyvos, vykusios Birželį bei konfliktas tarp didžiųjų ES valstybių narių, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, paskatinęs iš naujo peržiūrėti Bendrosios žemės ūkio politikos prioritetinį vaidmenį. Svarbu pastebėti, kad didžiausios Bendrosios žemės ūkio politikos išmokos atitenka Prancūzijai.
Palyginimui: 2003 m. duomenimis Prancūzija iš ES biudžeto yra gavusi 10 milijardų eurų, o tuo tarpu Didžioji Britanija suteiktos 4,5 milijardo eurų išmokos žemės ūkiui. Išmokos žemės ūkiui ir tapo pagrindine konflikto priežastimi tarp minėtų valstybių narių. Didžiosios Britanijos inicijuota Bendrosios žemės ūkio politikos, kaip prioritetinės ES politikos peržiūra, yra pagrįsta, nes akivaizdu, kad nuo ES įkūrimo pradžios pasikeitė Bendrosios žemės ūkio politikos vaidmuo. Tačiau, yra akivaizdu, kad Prancūzija visokeriopais būdais stengsis neprarasti gaunamų iš ES biudžeto lėšų žemės ūkiui. Pažymėtina, kad 80 proc. ES biudžeto išmokų yra skiriama Bendrajai žemės ūkio politikai bei struktūriniams fondams. Apie 40 proc. ES finansinės pagalbos yra skiriama menkiau ekonomiškai išsivysčiusiems ES regionams ir yra paskirstoma per sanglaudos fondą bei struktūrinius fondus. Iki 2004 m. plėtros pagrindinėmis ES finansinės paramos gavėjomis buvo Portugalija, Ispanija, Graikija ir Airija.
Kitos valstybės narės taip pat gaudavo išmokas iš ES biudžeto savo menkiau išsivysčiusiems regionams remti. Ekonomistai teigia, kad po plėtros, didžioji dalis ES finansinės paramos programų turėtų būti nukreipta į naująsias valstybes nares. Europos Komisija, pristatydama Naują finansinę perspektyvą siūlė, kad pusė struktūrinių fondų išmokų turėtų atitekti senosiom ES valstybėm. Liuksemburgo prezidentavimo laikotarpiu, buvo teigiama, kad struktūrinių fondų finansinė parama turėtų būti kreipiama naujoms ES valstybėms narėms, o senosioms turėtų likti apie 40 proc. išmokų. Jei Naujoje finansinėje perspektyvoje bus nuspręsta finansinę paramą nukreipti naujoms narėms, anksčiau solidžią paramą gaudavusios Ispanija, Portugalija, Graikija bei Airija liks be ženklios finansinės injekcijos.
Galima teigti, kad yra šiokia tokia trintis tarp Europos Komisijos ir Didžiosios Britanijos. Didžioji Britanija stengsis išlaikyti savo pozicijas dėl Naujos finansinės perspektyvos iki prezidentavimo pabaigos gruodžio mėnesį. Analitikų nuomone diskusijos dėl Naujos finansinės perspektyvos gali nusitęsti iki ateinančių metų birželio. Tačiau didžiausia problema, tiek tvirtinant Naują ES finansinę perspektyvą, tiek ir 2006 m. ES biudžeto projektą - tai balanso pokyčiai tarp mokėtojų į ES biudžetą ir išmokų gavėjų. Mokėtojų skaičius į ES biudžetą mažėja, o gavėjų skaičius didėja. Pažymėtina, kad ES tęsiasi ekonominė krizė, ekonomika nesivysto taip sparčiai tose šalyse, kurios yra pagrindinės mokėtojos į ES biudžetą, todėl norima sumažinti biudžetines įmokas iki 1.01 nuo šalies BVP.
Gruodį Europos Parlamente bus balsuojama dėl ES biudžeto 2006 m. Dabar valstybės narės turi derėtis su Europos Parlamentu dėl galutinio finansinių išmokų paskirstymo.
ES vasarą yra lydi ES politikos reformų vėjai, sukelti Didžiosios Britanijos prezidentavimo laikotarpio. Ar ES reformų projektai bus pradėti įgyvendinti, pamatysim rudenį.
Sigita Bagdonienė, ES viešojo administravimo ekspertėDarius Varanavičius, ES politikos ir eurolobizmo ekspertas
