Europos Sąjunga (ES) tvirtai pasiryžusi padėti Moldovai atkurti stabilumą ir tęsti demokratines reformas, sako ES specialusis įgaliotinis Moldovos Respublikoje Kálmán Mizsei.
Kaip vertinate politinę ir ekonominę padėtį Moldovoje?
Po balandžio 5 d. rinkimų jauna Moldovos demokratija patiria labai sunkų laikotarpį. Akivaizdu, kad ES tai kelia didžiulį susirūpinimą. Po balandžio 7 d. smurtinių protestų Moldovos visuomenė smarkiai susiskaldė. Daugelio asmenų žmogaus teisės buvo pažeistos, žiniasklaidos laisvė ir kokybė pablogėjo. Nepaisant ES aktyvių pastangų sudaryti palankesnes sąlygas šalių dialogui ir paskatinti tarpusavio pagarbą bei susitaikymą, Moldova šiuo metu rengiasi pakartotiniams rinkimams tvyrant įnirtingų tarpusavio kaltinimų atmosferai. ES padėjo sutelkti platų tarptautinių atstovų dalyvavimą ir paramą siekdama užtikrinti, kad birželio 29 d. rinkimai vyktų demokratiškai, ir išsklaidyti susirūpinimą, kilusį po balandžio mėn. rinkimų. ES taip pat pareiškė apie savo tvirtą pasiryžimą gilinti santykius su Moldova, kad padėtų šaliai atkurti stabilumą, tęsti demokratines reformas, siekti nacionalinio susitaikymo ir kurti klestintį gyvenimą jos žmonėms. Per pastaruosius penkerius metus mes gerokai išplėtojome savo santykius su šia šalimi ir toliau taikysime šį dinamišką metodą.
Susirūpinimą dėl politinės krizės dar labiau didina vis blogėjanti ekonominė padėtis. Dėl politinės krizės vilkinamos antikrizinės priemonės. Šioje srityje padidinta ES ir tarptautinių institucijų, kuriose ES turi didelę įtaką, parama taip pat bus labai svarbi siekiant padėti Moldovai įveikti sunkumus. Remiama tarptautinės bendruomenės, Moldova turi parengti išsamią vidutinės trukmės antikrizinę programą, kurią tarptautinė bendruomenė galėtų aktyviai remti.
Mes tikime, kad po demokratiškų rinkimų valstybė jauna Moldovos įveiks šiuos sunkumus ir kad taip pat galėsime įžengti į naują mūsų santykių etapą. Puikiai suprantame savo atsakomybę, kadangi didelė dauguma Moldovos, kuri yra artima mūsų kaimynė, žmonių mato savo ateitį glaudžiai susietą su Europos Sąjunga.
Kokios yra Padnestrės konflikto sureguliavimo perspektyvos?
Padnestrė taip pat patiria labai gilią krizę, tiek ekonominę, tiek politinę. Jos jau ir taip labai pažeidžiama ekonomika susilpnėjo iki praktiškai precedento neturinčio lygio. Remiantis oficialiais duomenimis, gamybos apimtis pirmąjį 2009 m. pusmetį sumažėjo nuo 500 milijonų iki 238 milijonų JAV dolerių palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Tačiau tebėra akivaizdu, kad Padnestrės konfliktą yra palyginti lengviau išspręsti nei daugelį kitų panašių konfliktų. Nėra etninio susiskaldymo ar rimtos karinio konflikto grėsmės. Viliamės, kad derybos dėl konflikto sureguliavimo bus atnaujintos, kai Moldovoje bus suformuota nauja vyriausybė – o tai, tikimės, bus padaryta rudens pradžioje. Išsprendus Padnestrės konfliktą apskritai labai pagerėtų Europos saugumo padėtis; šiuo klausimu pritariame Rusijai, kuri, be abejo, yra viena pagrindinių konflikto sureguliavimo proceso dalyvių.
Ar ES pasienio pagalbos misija Moldovos Respublikoje ir Ukrainoje (EUBAM) pagerino sienų kontrolę ir šių dviejų šalių bendradarbiavimą?
EUBAM yra labai sėkminga. Abiejose šalyse ji padėjo reformuoti sienų kontrolę ir muitinės tarnybas, kad jos labiau atitiktų europinius standartus. Misija padėjo ne tik sienų srityje – ji prisidėjo stiprinant teisinę valstybę, kovojant su korupcija, didinant valstybės struktūrų skaidrumą. Tuo pat metu buvo sudarytos geresnės sąlygos Padnestrės konfliktui išspręsti. Labai dėkoju savo kolegoms, dirbantiems EUBAM, su kuriais puikiai bendradarbiaujame. Misijos naudingumą įrodo tai, kad ir Moldova, ir Ukraina paprašė pratęsti dabartinius EUBAM įgaliojimus, kurie baigiasi 2009 m. lapkričio mėn.
