Nors Europos Tarybos prezidento pareigos dar neegzistuoja, jau svarstomi galimi kandidatai, o pirmenybė teikiama buvusiam britų premjerui Tony Blairui. Tačiau jei savo postą išsaugos Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Europai tai neišeis į gera.
Siekiant Europos Sąjungos (ES) prezidento posto Londonas parems buvusį premjerą Tony Blairą. Apie jį, kaip galimą kandidatą, kalbama jau seniai, bet pirmą kartą savo paramą oficialiai pareiškė šalies vyriausybė. Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministrė ledi Glenys Kinnock sakė, kad T.Blairas tinkamas tokioms pareigoms, nes turi charakterio stiprybę ir deramą statusą. "Žmonės jį pažįsta. Pradėjęs eiti šias naujas pareigas T.Blairas sulauktų daug pagarbos ir bendro pritarimo", - aiškino ministrė.
T.Blairas buvo Didžiosios Britanijos premjeras 10 metų, o dabar dirba tarptautiniu taikos pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose ir yra Ciuricho draudimo firmos bei investicijų banko "JP Morgan" konsultantas.
T.Blairo atstovas teigia, jog kol kas anksti kalbėti apie kandidatavimą, nes paties posto dar nėra. Viską lems spalio 2 dieną Airijoje vyksiantis antrasis referendumas dėl Lisabonos sutarties. Naujausios apklausos rodo, kad šalis, stipriai paveikta pasaulinės finansų krizės, gali pritarti naujai ES sutarčiai. Joje numatytos ir ES prezidento, kurio kadencija truks 2,5 metų ir kuris iš dalies pakeis dabar kas pusmetį rotacijos principu pirmininkaujančias valstybes, pareigos.
Vis dėlto Europos Tarybos prezidento, kaip oficialiai vadinamas šis postas, uždaviniai ir atsakomybė nėra iki galo aiškūs. Šias pareigas einantis asmuo iš esmės pirmininkaus valstybių vadovų viršūnių susitikimams ir glaudžiai bendradarbiaus su ES užsienio reikalų ministru - tai dar vienas naujas postas, kurį numato Lisabonos sutartis.
Ar ES prezidento vaidmuo bus tik administracinis, ar turės daugiau įtakos, daug priklausys nuo žmogaus, kuris pirmasis gaus tą postą.
T.Blairas - gana prieštaringai vertinamas kandidatas, nes parėmė Irako karą. Anksčiau buvusį britų premjerą viešai palaikė Paryžius,
bet, manoma, jam priešiška yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel. T.Blairo, kaip ES prezidento, nenori ir Švedijos bei Ispanijos premjerai Fredrikas Reinfeldtas ir Jose Rodriguezas Zapatero. Švedija šiuo metu pirmininkauja ES, o po pusmečio vairą iš jos perims Ispanija.
Britai abejoja T.Blairo tinkamumu
Net pačioje Jungtinėje Karalystėje yra nepritariančiųjų tam, jog Europos prezidentu taptų T.Blairas. Dienraštis "The Financial Times" klausia, "koks sveikai mąstantis žmogus gali norėti, kad vienu metu ES vadovautų antrai kadencijai išrinktas EK primininkas J.M.Barroso ir pirmuoju Europos Tarybos prezidentu tapęs T.Blairas?"
Šių dviejų politikų buvimas vienu metu aukščiausiuose ES postuose būtų labai "išskirtinis", bent jau dėl to, kad 2003-iaisiais abu itin aktyviai rėmė amerikiečių invaziją į Iraką, panašiai kaip ir buvęs Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas, kuris netrukus perims NATO generalinio sekretoriaus postą.
Kai rašo dienraštis, "juokinga sakyti, jog šių dviejų Europos politikų tandemas atspindės įvairiapuses europiečių nuomones". Be to, "T.Blairo jokiu būdu negalima laikyti atsvara J.M.Barroso, kuriam nepavyko užpildyti tuštumos, susidariusios vadovaujant EK. Europos Taryba, susidedanti iš 27 valstybių ir vyriausybių vadovų, yra labai jau sudėtinga politinė konstrukcija. Ji sukeltų daug sunkumų net Klemensui Metternichui ir kunigaikščiui Talleyrand'ui. Paprastai be priekaištų veikiantis T.Blairas krizės sąlygomis nesugebėtų suvaldyti Europos Tarybos".
Žinoma, niekas neneigia, kad T.Blairas pasižymi puikiais komunikavimo gebėjimais ir kad jo politinis populiarumas labai vertinamas. Tačiau didžiosios ES problemos neturi nieko bendra nei su komunikavimu, nei su įvaizdžiu. O ir Europos prezidento darbas gali būti ne visai toks, kokio tikisi pats T.Blairas. Kaip jau minėta, Lisabonos sutartis nekonkretizuoja prezidento veiklos ir net neapibrėžia, ką jis turėtų daryti.
Be to, pritarimas T.Blairo kandidatūrai gali apsunkinti J.M.Barroso perrinkimą EK pirmininku. Šiuo metu jo ateitis yra Europos Parlamento rankose, o čia centro dešiniosios partijos, remiančios J.M.Barroso, neturi daugumos, todėl siekia užsitikrinti socialistų ir liberalų paramą.
"Praėjusio amžiaus 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmečius ES institucijose sklandė anekdotas apie hipotetinį Europos pragarą. Jame vokiečiai ir britai būtų buvę atsakingi už virtuvę, o italai - už policiją. Dabar jį reikėtų papildyti: jei Europai kartu vadovautų T.Blairas ir J.M.Barroso, būtų galima tvirtinti, kad šis duetas atėjo iš paties pragaro", - daro išvadą britų dienraštis.
Kiti kandidatai
Jei į tokią nuomonę bus atsižvelgta, dar liks laiko susitarti ir dėl kito galimo kandidato į Europos Tarybos prezidento postą. Berlynas ir Paryžius džiaugsmingai remia Liuksemburgo premjerą ir ES politikos scenos veteraną Jeaną Claude'ą Junckerą. Tačiau prancūzų spauda praneša, kad prezidentas Nicolas Sarkozy pastaruoju metu labiau linkęs palaikyti buvusį Ispanijos socialistų premjerą 67-erių Felipe Gonzalezą, kuris dabar vadovauja vadinamajai ES Išminčių grupei, diskutuojančiai apie ES ateitį.
