alvydas medalinskas

Lietuvoje lankosi Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili. Pernai Europos Sąjungai suteikus kandidatės statusą Moldovai ir Ukrainai, Sakartvelas liko už brūkšnio. Prezidentė tikisi, kad artimiausiu metu ir Sakartvelas gaus galimybę tapti Europos dalimi. Politologai abejoja, kad narystė jau ranka pasiekiama.

Prieš kiek daugiau nei metus nusprendusi atsiskirti Didžioji Britanija Europos Sąjungą paliko ne tik nežinioje, bet ir davė peno kitų valstybių apmąstymams. Senąjį žemyną kamuojanti pabėgėlių krizė bei kai kurių valstybių vairą perėmusios populistinės jėgos kelia grėsmę, jog dešimtmečius gyvavusi vienybė ims aižėti. „Eurobarometro“ duomenimis, ES narių pasitikėjimas Sąjunga siekia 41 proc., 18 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES.

Teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje atskleidžia ne tik imigracijos problemas, bet ir vidinį Europos silpnumą. Taip LRT Radijo laidai „LRT Aktualijų studija“ sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas. „Islamo požiūris į šeimos, kitas tradicines vertybes yra panašus į krikščioniškąjį, tačiau Europa kartais atmeta tas tradicines vertybes, todėl islamo idėjos tampa populiarios“, – apie poreikį Europai grįžti prie ištakų kalba politologas.

Žinių radijas   Ukrainos parlamentui antradienį panaikinus nuostatą, kad šalis negali jungtis prie užsienio karinių blokų, tokiu būdu atveriant kelią šaliai siekti narystės NATO, Rusija dėl to akivaizdžiai sunerimo, „Žinių radijui“ antradienį sakė politologas Alvydas Medalinskas.

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Taip mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą. „[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t. y. apie pusę parlamento) turėtų daugiau nei 50 proc. vietų.

Šie debatai buvo vieni įdomiausių ir labiausiai priartėjo prie to, kokie ir turėtų būti kandidatų į prezidentus televizijos debatai, naujienų portalui balsas.lt sakė politologas Alvydas Medalinskas. Tačiau jis pabrėžė negalintis sutikti su kai kurių kandidatų požiūriu vertinant vienus ar kitus įvykius ar reiškinius. Kandidatai įsidrąsino „Po truputį įsivažiavo (kandidatai) ir jau išdrįsta kritikuoti vienas kitą.

Trečiadienį tiesioginėje „BTV“ laidoje „Sąmokslo teorija“ buvo svarstoma, ko imsis naujai išrinkti valdantieji, kad sustiprintų savo valdžią ir atkovotų iš dešiniųjų įtakos zonas. Laidos vedėjas Arnas Klivečka priminė, kad į valdžią atėjus konservatoriams, keitėsi daugelio institucijų, taip pat ir teisėsaugos vadovai. Žurnalistė Rūta Janutienė, laikraščio „Lietuvos žinios“ apžvalgininkė Jurga Tvaskienė, Balsas.

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

Buvusių FNTT vadovų gynėjai,  surengę mitingą prie Seimo rūmų ne paskirtu laiku, nebus baudžiami. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nutraukė administracinę bylą, kurioje vadinamieji „signatarai“ – Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas – kaltinami pažeidę Susirinkimų įstatymo nuostatas.

Penktadienį Vilniaus 2-asis apylinkės teismas turėtų paskelbti nuosprendį vadinamojoje „signatarų“ Alvydo Medalinsko, Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio, rengusių kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, byloje. Bylą nagrinėti teismas baigė birželio 19 d. Mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams A. Medalinskui, R. Ozolui ir B. Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

„Niekada nemaniau, kad turėsiu teisintis dėl mitingo“, – taip Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas apibūdino teismo procesą, kuriame keli Nepriklausomybės akto signatarai ir visuomenininkai turi aiškintis dėl kovo 17 dieną prie Seimo surengto mitingo organizavimo. Kaip žinoma, leidimas  tą dieną vykusiai akcijai buvo duotas, bet ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kaip  prašė organizatoriai.

„Juodasis scenarijus – tai ir demografinė  krizė, ir nepasitikėjimo valstybės institucijomis didėjimas, visuomenės, tautos gyvenimo sąlygų blogėjimas, socialinės diferenciacijos didėjimas. (...) Pavojus mūsų valstybės ir tautos ateičiai“, – teigė Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas  Gintaras Songaila.

Balandžio 28 d. Šiauliuose įvyko  mitingas už teisingumą.  Saulės miesto aktyvių gyventojų organizuotame mitinge dalyvavo  ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo, Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus nariai, pranešama pranešime spaudai. Mitingo organizatoriai, buvę aktyvūs  1988-1990 Šiaulių  sąjūdžio žmonės. Mitingo vieta , lauko amfiteatras miesto centre Vilniaus gatvėje, dar vadinama Haid parkas.

Šiandien prie Vyriausybės vyks protesto akcija, kurią siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas lenkiškose mokyklose. Lietuvos lenkams ypač nerimą kelia naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Prie protesto prisideda ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pertvarką būtina išsaugoti nagrinėjamas bylas, nes jose gali būti informacija, atskleidžianti „nešvarius“ politinių partijų ryšius, mano visuomenininkas Alvydas Medalinskas. „Informacija, kurią paskelbė Vyriausybė, kad gali būti reorganizacija (FNTT – ELTA), man kelia visų pirma šitą klausimą.

(Papildyta 13:27 val.) Visuomeninės organizacijos šeštadienį rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios paviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius bei „apvalyti“ teisėsaugą. Pilietinėje akcijoje „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ gali dalyvauti net 5–7 tūkst. žmonių, mano vienas rengėjų – Alvydas Medalinskas. „Mes pirminėje paraiškoje rašėme, kad nuo 5 iki 7 tūkst.

Kovo 11-ąją sostinėje rengtose pilietiško jaunimo eitynėse netrūko incidentų, o po šio renginio visuomenėje vėl kilo diskusija apie tai, kur pasibaigia patriotizmas ir prasideda nacionalizmas.

Vasario 22 dieną Vilniaus Simono Daukanto aikštėje rengiama pilietinė akcija prieš neteisybės įšalą Lietuvoje. Jos organizatoriai tikisi, kad iki Kovo 11-osios šventės Lietuvoje įvyks reikšmingi pokyčiai teisėtvarkoje ir bus patenkintas jų reikalavimas kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, bei atskleisti visų politinių ir teisėtvarkos struktūrų ryšius su nusikalstamomis šešėlinėmis grupuotėmis.

Lietuva ieško didelių tikslų, bet jų neranda. Visur integravusis ir nespėjus į euro zoną, pradedama nesveikai fantazuoti. Ispanų filosofas Chose Ortega y Gassetas veikale „Masių sukilimas“ rašė, kad nacijos kuriasi apeliuodamos į didingą praeitį. Iš tiesų į valstybes susitelkiančias bendruomenes suburia bendri projektai ir siekis ką nors nuveikti kartu.

Už tvarką ir teisingumą kovojančią partiją skaldo vidiniai prieštaravimai. Po gruodžio vidurį vykusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) kongreso, kai partijos narių ir pirmininko pavaduotojų padaugėjo ko ne dvigubai, kilo diskusijų dėl postų vadovybėje. Gretos gausėja TTP pirmininkas Rolandas Paksas prasitarė, kad į partiją ateina ne visada to verti žmonės: „Būna, kad vienas kitas ne visiškai vertas ateina, tai mes ir atsirinkinėjam“, – portalui balsas.lt sakė R. Paksas.

Lietuvos viešosios erdvės susiskaldymas į nesiklausančias, bet transliuojančias stovyklas išryškėjo po to, kai Baltarusijoje mįslingai žuvo Valstybės saugumo departamento (VSD)  pareigūnas V. Pociūnas, o po jo mirties pasklidusios versijos bei šmeižtai pakibo ore.

Šiandien, jeigu tik išsakoma kritika, kad nepriklausomoje Lietuvos valstybėje per 20 metų piliečiai ir tauta vis dar neturi jokios įtakos valdžiai, juo labiau tokios, kokią savo laiku turėjo Sąjūdis, tuoj matai, kaip nudžiunga dabartinė opozicija bei jos šalininkai ir pradedar reikšti nepasitenkinimą dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai ir jų rėmėjai.

Pasitinkant šiais metais Kovo 11-osios, mūsų Valstybės Nepriklausomybės atstatymo 20-ąsias metines apima dvejopas jausmas. Iš vienos pusės tai džiaugsmas, kad gyvename savo, nepriklausomojoje Valstybėje jau pora dešimtmečių, juo labiau žinant, kaip nelengvai tai buvo pasiekta, kai pavyko išlįsti pro adatos skylutę tarp didžiųjų kitų valstybių interesų, bijojusių ir nenorėjusių mūsų laisvės, galėjusios sugriauti šių valstybių jėgų balansą.

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, Europos kaimynystės programos dalyvis Alvydas Medalinskas teigia, jog Lietuvos diplomatija ne visada rėmė Ukrainos oranžinę revoliuciją. Pasak jo, prezidentas Valdas Adamkus į 2004 metų įvykius buvo įtrauktas tik paskutinę akimirką. Nuoroda į video pokalbį - teksto pabaigoje. A.Medalinskas teigia, jog nėra pagrindo pasiduoti supaprastintam Lietuvos užsienio politikos vaizdui, kuris pateikiamas žiniasklaidoje.

Vienas svarbiausių šio Seimo nuveiktų darbų buvo tyrimas, atskleidęs didžiulio masto Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų pareigūnų savivalę. Tai antras parlamentinis tyrimas dėl VSD per keletą pastarųjų metų. Tyrimai į viešumą iškėlė vadinamųjų "valstybininkų" darbus bei jų įtaką Lietuvoje.

Europa kūrėsi ant krikščioniškų vertybių, kultūros ir tikėjimo pamato, bet šiandien tos šaknys vis mažiau pripažįstamos ir gerbiamos. Lietuvių ir kitas krikščioniškas tautas sujaudino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, reikalaujantis Italijos mokyklose nukabinti Nukryžiuotąjį.

Nepaisydamas žmonių lūkesčių, Seimas iki Kalėdų nepradėjo svarstyti antikorupcinių priemonių paketo, o siūlymai dėl senaties termino sustabdymo ir išplėstinės turto konfiskacijos neteisėtai praturtėjus Seimo dar nepasiekė. Dabar premjeras Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ragindamas svarstyti įstatymus, susijusius su požiūriu į valstybės tarnybą, ir valdininkų padarytą žalą.

Savivalė renčiant nelegalius statinius Lietuvoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau ją pažaboti imamasi tik dabar, kai statybų bumas baigėsi. Ko galima tikėtis? Ką daryti su nelegaliais pastatais? Kokia kitų valstybių praktika ir kas darytina Lietuvoje? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti aplinkos ministras Gediminas KAZLAUSKAS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas ŠIMĖNAS, buvę aplinkos ministrai Henrikas ŽU...

Kauno pedofilijos bylą tyrusiems prokurorams skirtos nuobaudos parodė: Generalinės prokuratūros vadovai pripažįsta, kad jų pavaldiniai deramai neatliko savo pareigų.

Įvairios tautos turi savo nacionalinį panteoną, kur amžino poilsio atgulė daug nusipelniusieji istorijai bei kultūrai, o valdžia ir žmonės atiduoda šioms asmenybėms deramą pagarbą.

Pastaruoju metu girdime daug pranešimų, kad vienas ar kitas savivaldybės pareigūnas, politikas įkliuvo, vykdydamas korupcinę veiklą. Tačiau paskui lieka neaišku, kas tam pareigūnui nutinka, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bylą perduoda prokuratūrai, o ši - teismui. Juo labiau, kas nutiko ministrui ar parlamento nariams, kurie kol kas labai retai pakliūdavo į STT tinklus.

Po kelių savaičių sueis senaties terminas ir nuo atsakomybės už padarytą žalą galės išsisukti dar vienas aukšto rango pareigūnas - buvęs Valstybės turto fondo direktorius Povilas Milašauskas. Žmonėms dar kartą bus leista suprasti, kad Lietuvoje vienas teisingumas yra tam, kas pavogė vištą, - toks pilietis gali ir už grotų patekti. Kitas teisingumas - kelių dešimčių milijonų litų žalą padariusiam žmogui iš valdžios viršūnėlės.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Šią savaitę Lietuvoje daug kalbėta apie demokratiją. Apie demokratiją kituose kraštuose. Lietuva ėmė pirmininkauti Pasaulio demokratijų bendrijai ir paminėjo Tarptautinę demokratijos dieną. Vilniuje lankėsi kaimyninės nedemokratinės Baltarusijos prezidentas, kurio vizito išvakarėse spėliota, ar Lietuvos valdžia, pasikvietusi Aleksandrą Lukašenką, visų pirma dėl verslo interesų, prabils ir apie demokratijos situaciją Baltarusijoje.

Rugsėjo 8-oji Lietuvoje minima kaip Vytauto karūnavimo diena, nors pati karūnacija ir neįvyko. Vis dėlto Vytauto laikų Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) lietuviai didžiuojasi ne mažiau nei karalyste valdant Mindaugui, o pats Vytautas neretai Lietuvoje vaizduojamas su karūna. Vytauto laikais LDK išsiplėtė nuo marių iki marių, įjungdama į savo teritoriją ir daug slavų žemių.

Požiūris į knygas ir bibliotekas geriau nei skambūs žodžiai atspindi, kaip valdžia ir visuomenė vertina žinias ir išsilavinusią asmenybę. Mokslo ir žinių dieną - rugsėjo 1-ąją - skambių žodžių apie išsilavinusią visuomenę ir tautą buvo daug, bet kokia vieta knygai ir bibliotekoms, žmonėms, dirbantiems su knygomis, skirta šiandieninėje Lietuvoje? Kodėl valdžia reformas pradėjo nuo mokestinio kirčio knygų leidėjams ir rašytojams? Ką reiškia norai iš naujo spręsti Mokslų akademijos (MA) bibliotek...

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

Šį sekmadienį sueis dvidešimt metų, kai Lietuvos žmonės Baltijos kelyje susikabino rankomis kovodami dėl savo nepriklausomybės. Tas pats įvyko ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelias, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, parodė visam pasauliui, kad šių kraštų žmonės labiau už viską brangina savo laisvę.

Šį sekmadienį švęsime Žolinę - katalikams tai yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Ne mažesnė vasaros šventė - Joninės, dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, kurias vis daugiau lietuvių mini kaip saulėgrąžos metą ir sveikindami Jonus bei Janinas renkasi ne užstalės dainas, o senas lietuvių apeigas: kupoliavimą - žolelių rinkimą, apsivalymą šuoliu per degantį laužą arba maudynes ryto rasoje.

Toji šaka yra verslas. Kuo daugiau įmonių aprobos savo veiklą ar net bankrutuos krizės metais, tuo mažiau mokesčių jos sumokės valstybei, tuo daugiau žmonių neteks pajamų. Ne tik dirbantys verslo bendrovėse, bet ir biudžetinių įstaigų darbuotojai. Mažės pinigų net valdžiai išlaikyti ir darbo užmokesčiui.

Seimui prieš pusę metų pakėlus degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus, teigta, kad tai papildys valstybės biudžetą. Praėjus pusmečiui jau aišku, kad išaugę akcizai stipriai maitina visų pirma kontrabandą.

Kaip naudojamas valstybės turtas valdžios sistemoje? Kokio dydžio biudžeto lėšos mokamos valdžios pareigūnams su priemokomis ir priedais, kurie iki šiol neretai buvo slepiami nuo visuomenės? Ar žinoma, kokį turtą valstybės institucijos ir savivaldybės perdavė naudoti viešosioms įstaigoms? Ar valstybė kontroliuoja, kaip skirstomi pinigai valstybės įmonėse bei akcinėse bendrovėse su valstybiniu kapitalu, įskaitant atlyginimus jų vadovams? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijo...

Per keletą pastarųjų savaičių Valstybės kontrolės pavadinimas skambėjo ne kartą. Lietuvos piliečiai sužinojo, kad valstybės pareigūnai ne pagal paskirtį leido valstybės lėšas, padarė daug stambių pažeidimų, o gal net ir nusikaltimų, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Lietuvių tauta per šį tūkstantmetį ne kartą balansavo ties išnykimo riba, tačiau sugebėjo išlikti. Atsilaikė per šimtmečius trukusius karus su kryžiuočiais ir po svetimšalių invazijų bei okupacijų. Tauta ir fiziškai išliko, ir nenutautėjo. Prisikėlė, nors elitas buvo jau atsisakęs lietuvių kalbos.

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

Valdžios nebaudžiamumo atmosferai vis labiau įsigalint Lietuvoje, kyla klausimas, kokia atsakomybė tenka politikams ir valdininkams, priėmusiems visuomenei ir valstybei žalingus sprendimus.

Kai visuomenė girdi apie neskaidrius valdžios darbus, vis dažniau kyla klausimas, ar prokuratūra gina viešąjį interesą. Ar ji stabdo neskaidrius valdžios veiksmus ir patraukia atsakomybėn nusižengusiuosius? Ar Lietuvoje nėra ribojamos visuomenės teisės ginti viešąjį interesą? Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje diskutuoja generalinis prokuroras Algimantas VALANTINAS, Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja...

Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, svarbu pažvelgti į tas gyvenimo sferas, kurios garsina mūsų valstybę pasaulyje. Dažnai sakoma, kad tai kultūros ir sporto pasiekimai, tačiau išsivysčiusi, civilizuota yra tokia valstybė, kurioje rūpinamasi ir mokslo plėtra. Mokslininkų darbai ne tik stumia pažangą valstybėje, bet ir garsina jos vardą pasaulyje.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.