Šiandien prie Vyriausybės vyks protesto akcija, kurią siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas lenkiškose mokyklose. Lietuvos lenkams ypač nerimą kelia naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Prie protesto prisideda ir Švietimo profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.
Kai kurie politikai bandė užkirsti kelią tokios protesto akcijos organizavimui: Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas išplatino viešą kreipimąsi į šalies vadovus, kuriame prašė imtis priemonių, kad „provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys“ nebūtų rengiamas. Tiesa, patys akcijos autoriai teigia, kad ši data pasirinkta dėl to, kad prieš metus būtent kovo 17 d. buvo priimtas prieštaringai vertinamas naujasis Švietimo įstatymas.
Paklaustas apie tai, kaip vertina informaciją, kad palaikyti protestuotojų iš Lenkijos atvyksta vienos radikalios organizacijos atstovai, politologas ir visuomenininkas Alvydas Medalinskas sakė: „Tai ne gandas. Varšuvoje buvo mitingas, kurio metu buvo paskelbta apie šitą akciją. Tame mitinge dalyvavo ir radikalių organizacijų atstovai, kurie atsiliepė į kvietimą „eiti į Vilnių ir ginti brolių lenkų“. Sakoma, kad atvažiuos šeimos ir pan. – viskas yra gerai, tegul važiuoja prie Aušros vartų ir kitų šventų vietų lankyti, bet svarbu, kad patys akcijos organizatoriai, kaip kad mes elgėmės Sąjūdžio metais, atsiribotų nuo radikalų. Lietuvos lenkai yra ne mažiau svarbu nei Lietuvos rusai ar kiti žmonės. Tik lieka klausimas, ar kitų valstybių chuliganai, kurie kelia riaušes yra laukiami tokiuose renginiuose.“
Apie tai, kaip vertina prieštaringas diskusijas dėl pačios protesto akcijos datos, kuomet Lietuvos politikai ir visuomenininkai teigia, jog sutapimas su 1938-ųjų kovo 17-ąja neatsitiktinis, o bandymas priminti skausminus istorinius įvykius, o akcijos rengėjai atkerta, kad data pasirinkta dėl to, jog būtent šią dieną buvo priimtas naujasis Švietimo įstatymas, A. Medalinskas sakė: „Lietuvos Seimas matyt suklydo priimdamas įstatymą būtent tą dieną“, - ironizavo pašnekovas ir teigė, kad buvo teikiami pasiūlymai perkelti protesto akcijos dieną. „Keista, kad net Vilniaus savivaldybė nesuvokė jautrių situacijos niuansų ir išdavė leidimą protesto akcijai. Teko diskutuoti su lenkų atstovais ir paklausiau, kokia būtų reakcija, jei į Varšuvoje rengiamą akcija Vakarų Lenkijoje gyvenantys vokiečiai prisikviestų vokiečių iš Vokietijos rugsėjo pirmąją, kuomet prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tai klausimas, ar gali būti pakankamai jautrus tų žmonių jausmams, rengdamas savo akciją?“
A. Medalinkso teigimu, jei akcijos organizatoriams tikrai svarbiausias klausimas Švietimo įstatymas, tai protesto datą tikrai buvo galima perkelti: „Juk galima tai paminti ir po dienos ar savaitės ir taip būtų tolerantiškas sprendimas. Įdomus ir dar vienas klausimas: sostinės valdžia tokią dieną leidžia ne šiaip protesto akciją, o eiseną Gedimino prospektu. Jei eisena su bus su lietuviškomis vėliavomis, kaip kad patvirtino V. Tomaševskis, tai viena, bet žinom, kokia simbolika kartais puošia Rasų kapines ar Želigovskio paminklą. Jei tokia eisena būtų su lenkiškomis vėliavomis – kovo 17-ąja, prisimenant istorinius įvykius... Per daug jautrių klausimų Lietuvai ir lietuviams. Juos reikėjo suprasti tiek akcijos organizatoriams, tiek sostinės savivaldybei.“
