Kandidatai įsidrąsino
„Po truputį įsivažiavo (kandidatai) ir jau išdrįsta kritikuoti vienas kitą. Daugiausia kritikos teko dabartinei prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet ir vienas kitam kandidatai jau nevengė sakyti pastabų“, – dalindamasis įspūdžiais apie ketvirtadienį vykusius kandidatų į prezidentus televizijos debatus naujienų portalui balsas.lt sakė politologas, Mykolo Riomerio universiteto lektorius Alvydas Medalinskas.
Jis išskyrė įvadinius kandidatų į prezidentus Artūro Paulausko, Zigmanto Balčyčio ir Naglio Puteikio pasisakymus.
„Jie buvo gana tikslūs, reikšmingi. Ir Z. Balčytis, ir A. Paulauskas labai teisingai atkreipė dėmesį į pagrindines užsienio politikos problemas – prastą koordinaciją tarp žinybų, mūsų užsienio politikos prieštaringumą. Pirmieji keleri baigiančios kadenciją prezidentės metai buvo labai prieštaringi ir į tai atkreipė dėmesį A. Paulauskas. Iš pradžių artimas ryšys su A. Lukašenka, išdavimas Baltarusijos valdžiai opozicijos lyderių. Į tai atkreipė dėmesį N. Puteikis. Paskui vos ne kritika NATO dėl Libijos operacijos. Z. Balčytis akcentavo nuoseklumo ir tęstinumo stoką, ypatingai kalbant apie ankstesnių prezidentų (darbus) ir santykius su arčiausiais mūsų kaimynais ir partneriais – Baltijos valstybes ir Lenkiją“, – sakė A. Medalinskas.
Politologo teigimu, debatų metu atsiskleidė net kai kurios kandidatų charakterio savybės. „Tai stipriai atsiskleidė, kai D. Grybauskaitė nepaaiškino, kodėl buvo atleistas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Demokratinėse valstybėse valstybės vadovas reikšdamas nepasitikėjimą kokiam nors pareigūnui, o juo labiau ministrui, ambasadoriui, pasako, už ką žmogus yra atleidžiamas. Nutylimi tokie dalykai nedemokratinėse valstybėse“, – akcentavo A. Medalinskas.
A. Zuokas taikosi į V. Tomaševskio elektoratą?
Politologo teigimu, silpniausiai debatuose apie užsienio politiką pasirodė Ignalinos meras Bronis Ropė, o Vilniaus meras Artūras Zuokas nusitaikė į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio V. Tomaševskio elektoratą.
„B. Ropė galėjo kalbėti apie energetiką, biokuro klausimus, apie tautinių mažumų klausimus, kurie netiesiogiai siejasi su užsienio politika, bet kalbėdamas apie užsienio politiką atrodė silpniausiai. Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas pasirodė neįtikėtinai panašūs. V. Tomaševskis aiškiai orientavo savo kalbą į rusakalbius gyventojus, ypač tuos, kurie gyvena Sovietų Sąjungos nostalgija. Bet nustebau, kad panašių gaidų išgirdau ir A. Zuoko kalboje. Kaltinti, kad dėl prezidentės D. Grybauskaitės politikos V. Putinas pasiėmė Krymą, visiška netiesa. A. Zuokas kartais gana taikliai replikavo, bet kai jis kalbėjo apie Rusijos politiką ir padėtį Ukrainoje susidarė įspūdis, kad jis orientuojasi į V. Tomaševskio elektoratą“, – pagrįsdamas savo požiūrį aiškino A. Medalinskas.
„Labai svarbų aspektą paminėjo Z. Balčytis – Valstybės gynybos taryba praktiškai buvo beveik neveikiantis instrumentas esant dabartinei vadovei“, – pridūrė jis.
A. Medalinsko teigimu, diskusijoje jis pasigedo pozicijos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių atžvilgiu. Esą buvo užsiminta apie santykius su Baltijos šalimis, Lenkija, Švedija, bet „europinė politika buvo praleista“. „Gal kai kas mano, kad esame ES nariai, ir tai nėra užsienio politika, bet mano nuomone, kadangi esame nepriklausomos valstybės, užsienio politika šių šalių atžvilgiu yra svarbi. Tai svarbu ir dėl Ukrainos, ir dėl mūsų energetinės nepriklausomybės – tai yra santykiai būtent su ES valstybėmis“, – sakė A. Medalinskas.
Pasigedo platesnio požiūrio į energetinį saugumą
„Energetinės nepriklausomybės klausimas nukrypo į korupcinius aspektus – lyg tai būtų tąsa praėjusios diskusijos – kalbant apie dujų terminalą, A. Skardžiaus komisijos išvadas. Buvo kalbama ir apie dujas, tačiau tai buvo labiau populistiniai pamąstymai tema „reikėtų, kad dujos būtų pigesnės““, – sakė A. Medalinskas.
Politologas pripažino, kad visiems dalyviams buvo sudėtinga komentuoti naujai susiklosčiusią situaciją, kadangi apie susitarimą su „Gazmprom‘u“ buvo paskelbta likus vos kelioms valandoms iki debatų, ir niekas nežinojo to susitarimo detalių.
„Bet kalbant apie energetinį saugumą aš vis tiek pasigedau vizijos. Kadangi tai diskusija apie užsienio politiką, pasigedau santykio su kitomis valstybėmis būtent apie energetinį saugumą. Reikėtų kalbėti ne tik apie suskystintų dujų terminalą, bet apie visą suskystintų dujų politiką, skalūnų politiką, atominės energetikos politiką. Tiesa, iš praktinių pozicijų B. Ropė labai gerai pasakė apie biokuro panaudojimą – kiek kainuoja Ignalinos rajone. Jautėsi, kad žmogus ūkininkas, žino situaciją rajone ir gal būt kitose savivaldybėse“, – komentavo A. Medalinskas.
Dešimtuko nenusipelnė nė vienas
Pasak politologo, diskusijai einant į pabaigą kai kuriems kandidatams ėmė trūkti argumentų. „Pavyzdžiui, N. Puteikis, debatų pradžioje atkreipęs dėmesį į Budapešto memorandumą, kitus atvejus, pabaigoje ėmė kalbėti taip, kad patiktų tam tikrai visuomenės daliai“, – sakė A. Medalinskas. Būtent dėl silpnesnės pabaigos už pastarąją diskusiją N. Puteikiui jis parašytų ne 8-etą, o 7-etą.
„D. Grybauskaitei tai buvo išbandymas, ir ji jo neatlaikė. Siūlyčiau jai rašyti 6-etą. A. Paulauskui rašyčiau 9-etą, Z. Balčyčiui 8-etą. Kalbant apie užsienio politiką skirtingai negu kalbant kitomis temomis, atsiranda požiūrio aspektai. Todėl B.Ropei parašyčiau 4-ertą. O A. Zuokui ir V. Tomaševskiui – gal aš neobjektyvus, bet aš matau Rusijoje imperinės politikos atgimimo momentus – parašyčiau po 3-etą“, – sakė A. Medalisnkas.
