achemos

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achemos“ vadovybei pirmadienį pažadėjus 3,5 proc. padidinti gamybos darbuotojų atlyginimus, tai nestabdo profsąjungos planų surengti streiką. Profesinės sąjungos atstovai tvirtina, kad gamykla saugumo sumetimais turės būti stabdoma, tačiau išlieka tikimybė, kad streikas bus atšauktas, jei būtų sutarta pasirašyti kolektyvinę sutartį.

„Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ pareiškė, kad dėl netikėto gamybos sustabdymo praėjusią savaitę yra atsakinga valstybės valdoma elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pastaroji kol kas nekomentuoja incidento ir laukia įmonės bei nepriklausomo tyrimo išvadų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako gavęs Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio patikinimą, kad Ukraina pavasarį baigs trąšų rinkos tyrimus, kurie kelia nerimą Lietuvos trąšų gamintojams.  Bendroje prezidentų spaudos konferencijoje po susitikimo Vilniuje G. Nausėda sakė tikįs, kad Lietuvos bendrovės galės laisvai patekti į Ukrainos trąšų rinką.

Europos Sąjungos teismui ketvirtadienį atmetus koncerno „Achemos grupės“ valdomos Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ skundą dėl valstybės pagalbos Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui, bendrovė ketina bylinėtis toliau. ES Bendrasis Teismas patvirtino, kad visa pagalbos derinimo su Europos Komisija (EK) procedūra prieš 6-7 metus vyko teisėtai, įskaitant pasirinktą SGD terminalo dydį ir projekto įgyvendinimo bei finansavimo modelį, pranešė Energetikos ministerija.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ – gamtines dujas perka ne tik iš Rusijos koncerno „Gazprom“, bet ir iš didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“. Iš jos gamykla perka suskystintas gamtines dujas (SGD), jas importuoja per Klaipėdos SGD terminalą. Neoficialiomis BNS žiniomis, balandį „Achema“ atsigabeno du nedidelius krovinius su „Novatek“ dujomis. Abu laivai atplaukė iš Rusijos Vysocko uosto, esančio Baltijos jūroje.

Į Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų protestą prieš mažus atlyginimus ir neįgyvendintus vadovybės pažadus susirinko apie 200 žmonių, sako „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. „Darbuotojai susirinko ir išsakė savo nuomonę. Vadovybė bandė atsakyti į klausimus, be abejo, nelabai kas norėjo klausyti, bet diskusija vyko“, – BNS sakė profsąjungos vadovė Birutė Daškevičienė.

 Vyriausybėje dėl taršos Klaipėdoje rengiamas pasitarimas – penktadienį į Vilnių iškviestas Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras liberalas Artūras Šulcas. Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, priešpiet surengtame pasitarime dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Birželio pradžioje tarp Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ir įmonės darbuotojų kilęs ginčas dėl neišmokamų priedų bei kitų klausimų keliasi į Darbo ginčų komisiją. „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė BNS teigė, kad birželį po susitikimų su įmonės vadovybe buvo sutarta dėl dalies premijų išmokėjimo, tačiau dar liko neišspręsti atostogų premijų bei prastovų klausimai.

Dėl nuo birželio nemokamų priedų Jonavoje pirmadienį piketuos koncerno „Achemos grupė“ trąšų gamintojos bendrovės „Achema“ darbuotojai. Bendrovės darbuotojų profesinė sąjunga pranešė, kad piketas prie įmonės vyks nuo 8 val. iki 10 val. ryto. „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė BNS anksčiau teigė, kad laikantis įstatymų vienu metu galės piketuoti iki 15 įmonės darbuotojų.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį Jonavoje susitikęs su vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ ir jos valdomos trąšų gamintojos „Achema“ vadovais, pažadėjo Vyriausybės pagalbą, sprendžiant grupei svarbias problemas. Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad S. Skvernelis pažadėjo „Achemos grupei“ padėti spręsti jai aktualias problemas.

Politikų kišimasis į įmonių veiklą yra nereikalingas ir žalingas. Atrodo, dėl to sutaria visų ideologijų politikai. Atrodo, šia kryptimi politika vystosi jau ne pirmą kadenciją. Valstybinėse įmonių valdybose atsiranda nepriklausomi valdybos nariai. O stojant į EBPO Lietuva yra įsipareigojusi atlikti ir daugiau reformų šioje srityje. Jei dar kas ir turėjo iliuzijų, kiek politikams reikia leisti kištis į įmonių veiklą, tos iliuzijos turėjo išsisklaidyti per urėdogeitą, t. y. urėdijų reformą.

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas dujovežis, kuris atgabeno Norvegijos „Statoil“ dujas. Iki šiol norvegiškas dujas pirko tik Lietuvos dujų prekybos bendrovė „Litgas“, tačiau šįkart krovinys bus skirtas valstybės valdomai dujų importo bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) bei Jonavos trąšų gamintojai „Achema“. „Galiu patvirtinti, kad laivas yra bemaž prisišvartavęs prie laivo-saugyklos „Independence“, uosto kapitono leidimu jis įplaukė šiek tiek p...

Viena didžiausių Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikytojų Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ turi atskirą sutartį su Norvegijos bendrove „Statoil“, o jos išsiderėtos sąlygos yra geros, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Galiu pasakyti, kad „Achema“ turi atskirą sutartį su „Statoil“. Jie yra įsipareigoję dalį dujų nupirkti dar šio ketvirčio pabaigoje“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ sakė Vyriausybės vadovas.

Seimui antradienį pradedant svarstyti naują dujų pajėgumų modelį, kuriam priešinasi dalis valdančiųjų ir opozicija, premjeras teigia, kad jo nepriėmus, brangtų šildymas. „Galiu pasakyti, kad šilumos vartotojai, kurie naudoja dujas, priėmus pajėgumų modelį, išleistų mažiau, ir ypač tas jaustųsi Vilniuje, bet jeigu pajėgumų modelis nebūtų priimtas, tada mažėjant dujų vartojimui šilumos tiekėjų išlaidos didėtų ir šiluma pabrangtų“, - LRT radijui antradienį sakė Algirdas Butkevičius.

Dėl siūlomos naujos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo kainodaros buitiniai vartotojai kitąmet, preliminariais skaičiavimais, už SGD terminalo išlaikymą turėtų sumokėti 1,1 mln. eurų daugiau, o verslas - mažiau. Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad lėšų verslas sutaupys, nes didelę kaštų dalį prisiims Lietuvos elektrinė. „Didesnę dalį sąnaudų patirs Lietuvos elektrinė.

Didžiausia Lietuvos dujų vartotoja - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ teigia, kad valstybės nustatytas mokestis už naudojimąsi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu yra per didelė našta ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai įmonei. „Achemos“ vyriausiasis teisininkas Rytis Budrius sako, kad bendrovė negali mokėti daugiau nei pusės terminalo išlaidų.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Jonavos trąšų ir chemijos produktų gamintojos „Achema“ atstovai teigia, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ kreipimasis į Kauno apygardos teismą gali būti suprastas kaip tiesioginis spaudimas Konstituciniam Teismui, kuris imsis rytoj nagrinėti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo dedamosios mokesčio konstitucingumą. „Tai, kas vyksta šiuo metu, galima laikyti tiesiog neetišku spaudimu teismams.

Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, šalies energetikos padėtis kardinaliai pasikeitė, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, ateities su buvusiu pagrindiniu dujų tiekėju - Rusijos „Gazprom“ - paveikslas yra visiškai kitoks nei praeityje. Nors įmonių laukia derybos su „Gazprom“ dėl naujų sutarčių, jos tikrai nebebus politinės, sako R.Masiulis.

Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, padėtis Lietuvoje iš esmės pasikeitė, ir nuo kitų metų baigiantis ilgalaikei dujų tiekimo sutarčiai su „Gazprom“, būsimos derybos su Rusijos koncernu šaliai nebėra tokios svarbios, kaip anksčiau, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis mano, kad susitarti su „Gazprom“ tiek dėl dujų pirkimo, tiek dėl tranzito į Karaliaučių yra būtina, ir pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti.

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti Jonavos trąšų ir chemijos produktų gamintoja „Achema“ baigė amonio salietros (amonio nitrato) gamybos procese panaudoto oro, garų ir susidariusių dujinių išlakų valymo sistemos modernizavimą bei šiuo metu atlieka rezultatų vertinimą. Iš viso šiai technologijai įdiegti, dalinai finansuojant Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF), bendrovė skyrė 1 mln. litų.

 Šimtatūkstantinis kreditas iš kelių fizinių asmenų bei vieno juridinio – ir pusė namo prestižiniame Vilniaus rajone, priklausančiam Pavilnio regioniniam parkui. Po derybų su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo Lietuvai – teisminis ginčas tarp „Achemos“ akcininkų. Tokį šleifą galima aptikti premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjos ekonomikai, šiaip jau kuruojančios energetikos klausimus Irinos Urbonavičiūtės biografijoje.

Vyriausybė kreipsis į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarybą, kad būtų ištirta žala, padaryta stabdant suskystintųjų gamtinių dujų (SDG) terminalo statybą 2008-2012 metais.

Teismas galutinai išteisino buvusios Vyriausybės pareigūnus Anicetą Ignotą ir Neringą Pažūsienę, kurie kaltinti trąšų gamintojos „Achema“ protegavimu, steigiant bendrą su valstybe įmonę Gamtinių dujų terminalą, dėl ko valstybė esą patyrė didelių nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį panaikino 2013 metų spalio 12 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvę pareigūnai pripažinti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir jiems skirta po 13 tūkst. litų baudų.

 Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Strateginis projektas ar milžiniška afera? Toks klausimas gali kilti klausant valdančiųjų politikų, kurie vis garsiau ir griežčiau pasisako apie suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Labiausiai lietuviai norėtų dirbti SEB, „Swedbank“ ir „Achemos“ kompanijose. Toliau patraukliausios darbuotojams kompanijos rikiuojasi tokia seka: „Lesto“, „Omnitel“, „Teo Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Šiuos rezultatus parodė „CV Market Lietuva“ ir „AC Nielsen Baltics“ tyrimas, paremtas daugiau nei 4300 respondentų apklausų analize.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, palaikydamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos iniciatyvą, kreipiasi į Premjerą Andrių Kubilių su raginimu kuo greičiau imtis veiksmų ir, panaudojant sėkmės dėl „Achemos“ koncerno interesų gynimo praktiką, tiesiogiai raštu ar kitais būdais kreiptis į koncerno „Gazprom“ ar jo antrinių įmonių vadovybę dėl palankesnių kainų perkant gamtines dujas, naudojamas didžiosios Lietuvos visuomenės dalies aprūpinimui šiluma.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų kainų nesieja su Europos Sąjungos trečiojo paketo įgyvendinimu. „Gazprom“ toliau sutinka tartis su Lietuva, bet kol kas pigesnių dujų nežada. Tai antradienį paaiškėjo po daugiau kaip dvi valandas trukusio Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus susitikimo su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom export“ generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu.

Mūsuose labai madingos įvairios akcijos. Gaudome girtus vairuotojus, turime ypatingą kapitalizmą, kurio atmainų nerasime visame pasaulyje. Per pora naktų pakeičiame mokesčių sistemą. O prekyba jau kitaip nebemoka dirbti tik pardavinėdama pigiau, net 100%, suprask „veltui“. Tačiau yra viena sritis, kur šių akcijų pasekmės sublizga visomis didžiausio absurdo spalvomis - tai šalies energetinė sistema.

Dujų terminalas yra būtinas Lietuvai, norint nepriklausyti nuo vieno „Gazprom“  vamzdžio ir nelabai prognozuojamo jo šeimininko Kremliuje. Taip mano šalies valdžia. Oponentai čia įžvelgia politikavimą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Briuselyje, pasisakė už suskystintų dujų terminalo statybą pajūryje. Tai esą padidintų valstybės energetinį saugumą ir numuštų šios žaliavos kainą rinkoje.

Po rinkimų paskelbus, kad Liberalų sąjūdžiui, vadovaujamam E. Masiulio, atiteks Susisiekimo ministerija, parama liberalams šoktelėjo iki 665 471 lito. Tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Iki pastarųjų Seimo rinkimų LiberalųIsąjūdį šios įmonės fi nansiškai rėmė kur kas kukliau – 479 850 litų. Viskas apsivertė paaiškėjus, kas pagal koalicijos sutartį bus susisiekimo ministras.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tirti Gamtinių dujų terminalo steigimą, privatus jo dalininkas koncernas „Achemos grupė“ ketina sumažinti savo dalį perpus – nuo 20 iki 10 proc., taip pat trauktis iš įmonės valdymo. „Mes pasiruošę sumažinti savo dalį nuo 20 proc. iki 10 proc., tokiu būdu (valstybei – BNS) lieka didžiulė erdvė“, – interviu LNK televizijai penktadienį teigė didžiausias „Achemos grupės“ akcininkas ir prezidentas Bronislovas Lubys.

Ir toliau sąlygas Lietuvai diktuoti trokštantys dujų tiekimo tarpininkai dėl savo tikslų gali paaukoti energetinę šalies nepriklausomybę. Tai padaryti įmanoma turint už savo pečių valstybinius postus išsaugojusius globėjus, garsėjančius įtaka teisėsaugos ir politinėms struktūroms.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, kai Ūkio ministerija ir „Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų bendrovė „Achema“ šių metų rudenį steigė suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas. Prokuratūros ir STT atstovai neigia, jog tyrimas susijęs su politinėmis permainomis.

Lietuvoje turtingiausiųjų sluoksniui priklauso tik kiek daugiau, nei 0,3 proc. žmonių. Tačiau ši grupelė daro milžinišką įtaką visiems likusiems šalies gyventojams, daugiausia per politikus stengdamasi visus mus įtraukti dar didesnės jų gerovės kūrimą. Pagal formalų turtingumo kriterijų  potencialūs Lietuvos grietinėlės sąrašai, žinoma, išties negali lygintis su kaimyninės Rusijos ar kitų didžiųjų valstybių kolegomis - šalių turtinis bei potencialas yra sunkiai sulyginamas.

Dėl stringančių planų kaltinami „svetur paruošti žlugdymo planai“. Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos problemas ir kitus energetinius projektus nueinanti Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė palieka spręsti būsimai Andriaus Kubiliaus buriamai Vyriausybei.

Kandidatas į premjero postą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybė neturėtų priimti skubotų bei galimai neskaidrių sprendimų dėl „Lietuvos dujų“ akcijų. „Man nesuprantamas nueinančios Vyriausybės skubėjimas ir slaptumas. Iš šiandieninio premjero neteko girdėti, o kas gi pasikeitė, kad taip karštligiškai skubama įteisinti tokius svarbius sprendimus.

Siekiant užtikrinti alternatyvius energijos tiekimo šaltinius ir sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo, įsteigta planuojamo Lietuvoje statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo valdymo įmonė, rašo „Lietuvos žinios“. Vakar Ūkio ministerija ir koncerno „Achemos grupė“ trąšų gamybos bendrovė „Achema“ įsteigė UAB „Gamtinių dujų terminalas“. Steigimo sutartį Ūkio ministerijoje pasirašė ministras Vytas Navickas ir AB „Achema“ generalinis direktorius Jo...

Būsimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą Lietuvoje statys valstybė ir koncernui „Achemos grupė“ priklausanti azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja „Achema“. „Achemos grupės“ atstovė spaudai Virginija Dunauskienė sakė, kad bendrovė numačiusi investuoti į projektą iš viso apie 300-400 mln. litų. Ūkio ministras Vytas Navickas pirmadienį pranešė, jog pradinis projekto įgyvendinimo įmonės kapitalas būtų 100 tūkst. litų. 80 proc. jos akcijų valdytų valstybė, 20 proc.

Lietuvos trąšų gamintojai tikina, kad kol brangsta žaliavos, laukti laikų, kai žemės ūkiui būtinos trąšos pigs, neverta. Apie 60 proc. visų pasaulyje naudojamų trąšų sudaro azoto trąšos. Lietuvoje jos sudarytų dar daugiau. Žemdirbiai pripažįsta, kad kalio ir fosforo trąšų vienus kitus metus, iš bėdos, dar galėtų atsisakyti, tačiau be azotinių trąšų jie neišsiverstų. Gero derliaus be šių trąšų nebūtų. Bet pastaruoju metu jos labiausiai ir brangsta.

Praėjusį penktadienį AB „Achema“ oficialiai atidarytas naujas gamybos padalinys - metanolio cechas. Teigiama, kad nauja metanolio gamybos technologija užtikrins mažesnę aplinkos taršą. Naujojo cecho įrengimai ir žmonės dirba jau beveik mėnesį, o pirmąją produkciją - vadinamąjį „žalią“ (nerektifikuotą) metanolį cechas pagamino dar birželio 21 dieną. Jau kitą dieną buvo gautas ir rektifikuotas metanolis.

Lietuva už rusiškas dujas jau moka apie 30 proc. daugiau nei šių metų pradžioje - kaina artėja prie 500 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Rusijos gamtinių dujų tiekėjas koncernas „Gazprom“ nuostolingai dirba vidaus rinkoje, bet atsigriebia iš eksporto. Kaip jau rašė LŽ, nuo metų pradžios pasienyje „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ iš rusų dujų milžinės perkamos gamtinės dujos pabrango nuo 330 iki 420 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.

Savaitraščio „Veidas“ sudaromame turtingiausių Lietuvos piliečių sąraše pirmasis trejetukas nesikeičia. Tuo tarpu trisdešimtuke atsirado kelios naujos pavardės. Sąrašo lyderiai išlieka vis tie patys, tik pirmieji du susikeitė vietomis: pernai antrasis buvęs pagrindinis „Achemos“ grupės savininkas Bronislovas Lubys, kurio turtas vertinamas 3 mlrd. litų, pakilo į pirmą vietą, iš jos išstumdamas vieną VP grupės savininkų Nerijų Numavičių (2,8 mlrd.

Lietuvos mokyklose vakar surengta Žalioji pamoka, per kurią mokiniai diskutavo aplinkosaugos temomis, rašo „Lietuvos žinios“. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje vakar rytą suskambėjo „žaliasis“ skambutis. Trys vienuoliktokų klasės iš gimnazijos fojė nusekė paskui „mokytojus“ - aplinkos ministrą Artūrą Paulauską, švietimo ir mokslo viceministrę Virginiją Būdienę ir „Achemos“ generalinį direktorių Joną Sirvydį.

Gamtinių dujų kainos kyla visoje Europoje. Jų didėjimą skatina pastaruosius kelis mėnesius tarptautinėse rinkose itin sparčiai brangusi nafta. Lietuviai jau seniau moka didžiausią kainą. Pramonės įmonėms parduodamų dujų kainos šuoliuoja dar didesniais žingsniais nei gyventojams. Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Taigi pasaulyje už dujas daugiausia moka Europa, o Europoje rusiškas dujas brangiausiai perka Lietuva.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) geriausių nekilnojamojo turto projektų konkurse „Už darnią plėtrą“ šiemet išrinkti 5 nugalėtojai.

Lietuviškų trąšų kainas didina pasaulinės tendencijos ir nuolat brangstančios pagrindinės žaliavos. Tačiau pasaulinėse rinkose lietuviškų trąšų kainos dar nesiekia vakarietiškų gaminių kainų, tad jos sėkmingai eksportuojamos, rašo „Lietuvos žinios“ (LŽ). Šiuo metu laukuose jau grūdines kultūras sėjantys ūkininkai LŽ guodėsi, kad netręšti laukų neįmanoma, o trąšų kainos šiemet pakilo.