ES Bendrasis Teismas patvirtino, kad visa pagalbos derinimo su Europos Komisija (EK) procedūra prieš 6-7 metus vyko teisėtai, įskaitant pasirinktą SGD terminalo dydį ir projekto įgyvendinimo bei finansavimo modelį, pranešė Energetikos ministerija.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas ketvirtadienį BNS teigė, kad šiuo metu grupės teisininkai nagrinėja teismo sprendimą, tačiau veikiausiai skųs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
„Kol kas mes nagrinėjame teismo sprendimo motyvus. Mūsų nuomone, teisinių argumentų ten nėra daug, iš esmės, manau, tai yra politinis sprendimas. Jis (gali būti – BNS) skundžiamas ES Teisingumo Teismui, tai mes, matyt, per nustatytą terminą tą ir padarysime“, – sakė G. Balčiūnas.
ES Teisingumo Teismas šiuo metu nagrinėja dar du „Achemos“ skundus – dėl nuo šių metų pradžios galiojančios naujos SGD terminalo išlaikymo tvarkos ir dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio.
„Šita byla (dėl valstybės pagalbos SGD terminalui – BNS) yra nuo 2011 iki 2013 metų, tai vėliau, kada buvo keičiama (SGD terminalo išlaikymo – BNS) schema, tai buvo tie keitimai irgi skundžiami – tos bylos nepasibaigusios“, – informavo G. Balčiūnas.
Paklaustas, kokių lūkesčių turi grupė ES Teisingumo Teisme dėl visų bylų, G. Balčiūnas sakė, kad viskas priklausys nuo to, ar bus įsiklausyta į grupės argumentus.
„Mūsų lūkesčiai yra visiškai paprasti: jeigu tai būtų teisiniai argumentai, tai sprendimas turėtų būti pozityvus, o jeigu tai bus politiniai argumentai, tai, matyt, sprendimas bus toks, koks yra (...) Tai yra gynybinė Europos Komisijos ir Energetikos ministerijos pozicija, sakykime, visiškai politinė ir nežiūrima į tuos ekonominius, teisinius argumentus“, – aiškino G. Balčiūnas.
„Achemos grupė“ pranešė, kad jos nuomone, ES Bendrojo Teismo sprendimu formuojama ydinga praktika.
„Toks sprendimas gali suformuoti ydingą valstybės pagalbos derinimo praktiką visoje Europos Sąjungoje, nes juo nustatoma, kad ES valstybės narės, siekdamos suderinti valstybės pagalbą, kuri ženkliai riboja konkurenciją atitinkamame sektoriuje, gali nepateikti visos svarbios informacijos Europos Komisijai, o ši neprivalo jos tikrinti ir būti aktyvi renkant informaciją, dėl ko būtų priimtas nepagrįstas ir konkurenciją ribojantis sprendimas“, – rašoma pranešime.
Jame pažymima, jog ES Bendrojo Teismo sprendimas nėra galutinis, jį galima skųsti per du mėnesius.
2013 metų EK sprendimu remti SGD terminalą nepatenkinta didžiausia Lietuvos dujų vartotoja „Achema“ bylą prieš EK inicijavo 2016 metų liepą. ES Bendrajam Teismui ji apskundė Komisijos sprendimą suderinti valstybės pagalbą terminalui.
G. Balčiūnas BNS tuomet teigė, kad derinant valstybės pagalbą nebuvo atskleista visa informacija Komisijai, pavyzdžiui, jog nebuvo leista „Achemai“ statyti savo terminalą, taip pat, kad Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai esantys per dideli, nebuvo atskleisti tikslūs duomenys apie faktinį jo naudojimą.
Ketvirtadienį BNS jis dar kartą pateikė argumentų, kodėl koncernas skundė EK sprendimą.
„Priėmė sprendimą šiandien ES Bendrasis Teismas – pirmosios instancijos teismas – palikti nepakeistą Europos Komisijos 2013 lapkričio 20 dienos sprendimo dalį, kur buvo suderinta valstybės pagalba „Klaipėdos naftai“ dėl terminalo statybos ir jo veiklai. Tuo pačiu sprendimu Komisija buvo konstatavusi ir teiktą neteisėtą pagalbą nuo 2011 iki 2013 metų, tačiau, pripažinusi, kad ta pagalba buvo teikta neteisėtai, ją suderino tuo sprendimu. Tai dėl to šita sprendimo dalis ir buvo skundžiama“, – sakė G. Balčiūnas.
Po maždaug pusmetį trukusio tyrimo EK 2013 metų lapkritį pareiškė, kad 448 mln. eurų vertės bendra valstybės pagalba SGD terminalo projektui neiškreips konkurencijos, o Lietuva galės integruotis į ES dujų rinką.
„Achema“ turi apie 10 proc. SGD terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ akcijų.
