Būtent todėl vokiečių tyrėjų nuomone, ši „užsakomoji ir parodomoji“ žmogžudystė yra susijusi su Rusijos spec. tarnybomis. Kremliaus ranką šioje byloje įžvelgė „Der Spiegel“, „Bellingcat“ ir „The Insider“ žurnalistai.
Z. Changošvilis buvo nušautas iš 9 mm kalibro pistoleto „Glock“ vidury Berlyno. 49-erių įtariamasis, kuris netrukus buvo sulaikytas Vokietijos policijos, dėvėjo peruką. Žurnalistai išsiaiškino, kad vyras turėjo su savimi Vadimo Andrejevičiaus Sokolovo dokumentus, su kuriais ir atvyko į ES. Pasas jam buvo išduotas tik 2019-ųjų liepą, likus vos 11-ai dienų iki prašymo gauti vizą pateikimo. Daugkartinę Šengeno zonos vizą vyras gavo Prancūzijos konsulate Maskvoje jau kitą dieną po prašymo pateikimo.
Žurnalistams pavyko išsiaiškinti apie „Sokolovą“ kaip tik dėl vizos, kurios prašymo kopiją jiems perdavė nenurodytas šaltinis. Jame nurodyta, kad vyras gimė 1970-ųjų rugpjūtį Irkutske.
Jau pačiame dokumente nurodytos detalės pasirodė esančios netikslios: gyvenamoji vieta nurodyta „Alpijskaja gatvė“ Sankt Peterburge. Tačiau šiame mieste yra tik Alpijsko skersgatvis. Nurodytu numeriu stovi daugiabutis, tačiau buto numerio „Vadimas Andrejevičius“ kažkodėl nenurodė.
Žurnalistams taip pat nepavyko aptikti žmogaus su tokiu vardu, pavarde ir gimimo data, kurie yra nurodyti pase. Nė vienoje iš Rusijos gyventojų duomenų bazių tokio žmogaus nėra. Žurnalistų teigimu tai yra įrodymas, kad dokumentas yra padirbtas. Buvo patikrinti „šimtai duomenų bazių, pradedant pasų poskyrio ir baigiant vairuotojų teisių“.
Nėra tokio dokumento ir „Rosparport“ duomenų bazėje, o tai turėjo automatiškai reikšti, kad jo savininkas bus sulaikytas vos tik pabandęs kirsti sieną. Tam, kad „Sokolovas“ be jokių problemų pateko į ES, yra tik du paaiškinimai: arba pasieniečiai apie jo išvykimą žinojo iš anksto ir leido jam išvykti kaip spec. tarnybų darbuotojui, arba skrydžio metu, liepos 31-ąją, „Sokolovas“ dar buvo Rusijos pasų registre, o vėliau „išnyko“ iš ten.
Abi šios aplinkybės nurodo Rusijos spec. tarnybų sąsajas su šiuo žudiku.
Oficialūs atstovai Berlyne sulaikytojo tapatybės neatskleidžia, nurodydami tik jo turimą Rusijos pilietybę, pažymima „Reuters“. Vokietijos Vidaus reikalų ministerija nekomentuoja ir pačio nužudymo bylos tyrimo.
Eilinis GRU „likvidatorius“?
„Deutche Welle“ pažymima, kad atskleidus realius buvusio GRU žvalgybininko Sergejaus Skripalio nuodytojų Ruslano Boširovo ir Aleksandro Petrovo vardus („Bellingcat“ ir „The Insider“ tyrimas nustatė, kad tai Rusijos piliečiai GRU papulkininkis Anatolijus Čepiga ir tos pačios organizacijos gynytojas Aleksandras Miškinas), visi duomenys Rusijos duomenų bazėse apie šiuos agentus taip pat buvo sunaikinti, kaip ir „Sokolovo“ atveju.
„Bellingcat“ ir „The Insider“ teigimu, pasas įtariamajam žudikui buvo išduotas prieš pat nužudymą būtent su tuo tikslu, kad sumažinti žvalgybos agento tikrosios tapatybės atskleidimo riziką.
„Sokolovo“ vardu išduotas pasas taip pat neturėjo biometrinių duomenų, kaip ir „Petrovo“ ar „Boširovo“. Tai dar viena įtartina aplinkybė, nes Rusijoje pagal nutylėjimą jau nuo 2009-ųjų yra išduodami išskirtinai biometriniai pasai. Tokie veiklos metodai yra dažnai taikomi užsienyje veikiantiems rusų agentams, rašoma „Bellingcat“: tokius pačius pasus žurnalistai aptiko pas visus iki šiol atskleistus rusų spec. tarnybų darbuotojus.
Toks staigus paso išdavimas ir dokumentų tvarkymas, tyrimo autorių duomenimis, galėjo būti susijęs ir su tuo, kad buvo gauta operatyvinės informacijos apie Changošvilio buvimo vietą.
Kita galima versija: spec. operacijai įvykdyti buvo panaudotas ne GRU (arba kitos Rusijos agentūros) agentas, o „vienkartinis“, tik šiam darbui skirtas, asmuo. „The Insider“, sužinojęs apie ant įtariamojo kūno aptiktas nuteistiesiems būdingas tatuiruotes, spėjo, kad užsakytą žmogžudystę Berlyne galėjo įvykdyti kriminalinio pasaulio veikėjas.