Po rinkimų paskelbus, kad Liberalų sąjūdžiui, vadovaujamam E. Masiulio, atiteks Susisiekimo ministerija, parama liberalams šoktelėjo iki 665 471 lito.
Tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Iki pastarųjų Seimo rinkimų LiberalųIsąjūdį šios įmonės fi nansiškai rėmė kur kas kukliau – 479 850 litų. Viskas apsivertė paaiškėjus, kas pagal koalicijos sutartį bus susisiekimo ministras. Tuomet pinigų ir kitokios paramos nepašykštėjo ne tik su ministerijos veikla susijusios bendrovės, postų besitikintys partijos nariai, bet ir stambieji koncernai, kuriuos domino pervežimo geležinkeliu tarifai, kelių tiesimas ir remontas.
Geležinkelio tarifų vilionės
Klaipėdos UAB „Krovinių terminalas“, priklausančios „Achemos“ įmonių grupei, generalinis direktorius Audrius Pauža tikino nusprendęs 30 tūkst. litų paremti tą partiją, kuri yra suinteresuota verslo vystymu. „Mums labai aktualu, kad nebūtų varžomas verslas, nes turime didžiulius bankinius įsipareigojimus, kuriuos privalome įvykdyti“, – pabrėžė A.Pauža.
Galimo suinteresuotumo remiant kurią nors partiją pripažinti viešai paprastai niekas nenori. „Achemos“ įmonių grupei priklausančios akcinės bendrovės „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniotas irgi neigė, kad bendrovė, finansiškai remdama liberalus, tikėjosi, kad jai bus sumažinti geležinkelio tarifai.
Ši įmonė yra viena didžiausių fosforo trąšų gamintojų visoje Rytų Europos rinkoje. Su kitais šalies miestais bei uostu įmonę jungia geležinkelio linijos. Į bendrovę nutiesta 18 km geležinkelio atšaka, kuria gaunamos žaliavos, išvežama didžioji dalis pagamintos produkcijos. Galbūt todėl ir paramą Liberalų sąjūdžiui skyrė maksimalią – 39 tūkst. litų. J.Banioto teigimu, geležinkelio metinėje apyvartoje trąšų vežėjai sudaro vos 14 procentų. „Galbūt mes esame vieni didesnių, bet tikrai ne didžiausi vartotojai. Kokius tarifus nustato, tokiais mes ir naudojamės“, – neigė bet kokią interesų galimybę AB „Lifosa“ atstovas.
Savo verslą plėtoti yra suinteresuotos ir daugelis kitų įmonių, galinčių turėti netiesioginių interesų Susisiekimo ministerijoje. Tikriausiai todėl jos ir puolė remti Liberalų sąjūdį solidžiomis piniginėmis aukomis. Antai UAB „Bangenė“ savininkas Dainius Davidonis skyrė partijai 25 tūkst. litų. Ši bendrovė yra didžiausia lietuviško kapitalo apvaliosios medienos didmeninės prekybos įmonė šalyje, besiverčianti ir medžio eksportu. Mediena transportuojama geležinkeliais, o Lietuvos geležinkelių kainas nustato ne kas kitas, o Susisiekimo ministerija.
Mažos įmonės – didelės aukos
Tarp Liberalų sąjungai dosniai aukojusių įmonių yra veikiančių atvirai ir tvarkingai, apstu ir tokių, apie kurių veiklą ką nors sužinoti sudėtinga. Jų tinklalapiai skelbiami, tačiau neveikia, jos lyg ir yra, bet jų lyg ir nėra. Šios įmonės tokios mažos (jose dirba vos po pora žmonių), tačiau turi tiek pinigų, kad drąsiai gali paremti politinę partiją maksimaliomis leistinomis sumomis – po 39 tūkst. litų.
Tarp tokių – UAB „ARDS“ ir Artūro Vaitiekūno įmonė. Pastaroji įmonė verčiasi reklama, A.Vaitiekūnas yra jos savininkas, tuo tarpu UAB „ARDS“ jis – direktorius. Šios bendrovės veiklos sritis – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas, statybų plėtra. Tačiau dėl savo veiklos įmonė pridarė nuostolių kitai bendrovei ir kaip atsakovė atsidūrė Vilniaus apygardos teisme.
Įvairių abejonių A.Vaitiekūno asmenybė sukėlė ir kitu aspektu. Iki 2002-ųjų pavasario jis dirbo spaustuvėje UAB „Friskas“ komercijos direktoriumi. Būtų nieko ypatingo, jei iki šiol duomenų bazės nepateiktų jo internetinio adreso formuluotės, aiškiai rodančios vis dar egzistuojančią sąsają su spaustuve.
Tačiau dar labiau suintriguoja dabartinio UAB „Friskas“ direktoriaus ir vieno iš įmonės akcininkų Mariaus Giručio aiškinimai. „Artūras Vaitiekūnas yra UAB „Friskas“ akcininkas“, – pokalbio pradžioje tvirtai pareiškė direktorius. Tačiau, pokalbiui artėjant į pabaigą, išgirstame visai ką kita: „Dėl Artūro aš suklydau – jis nebėra mūsų akcininkas, jis buvo anais laikais. Dabar esu tikras šimtu procentų“, – tvirtino M.Girutis. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad bend rovės akcininkų susirinkimas sprendė, kokias politines jėgas paremti ir kokiomis sumomis. UAB „Friskas“, jau suformavus Vyriausybę, Liberalų sąjūdį parėmė 35 tūkst. litų. Pats A.Vaitiekūnas, žinoma, neigė turįs sąsajų su UAB „Friskas“, tačiau padėjo suprasti jo pastangas paremti partiją solidžiomis sumomis: pasirodo jis esąs ne tik Liberalų sąjūdžio parašų rinkėjas, kaip skelbiama internete, bet ir jo narys. Maža to, kaip pabrėžė jis pats, – ir vienas partijos steigėjų.
Tik vardan tos Lietuvos?
Yra ir daugiau nedidelių įmonių, dosniai parėmusių Liberalų sąjūdį. Kad ir UAB „Inaugura“, besiverčianti nekilnojamojo turto valdymu, jo nuoma. Bendrovės direktorius Gintautas Šiškus tikino, kad pinigų paaukojo turėdamas vienintelį interesą – prisidėti prie geros Lietuvos kūrimo.
Panašiai kalbėjo ir tiesiogiai su keliais ar transportu susijusių kitų įmonių vadovai. Tačiau, paklausus apie interesus Susisiekimo ministerijoje, jie reagavo skirtingai. Vieni, kaip antai UAB „Betono dangos“ direktorius Romualdas Vaitiekūnas, netruko prisipažinti, kad parėmė partiją dėl to, kad akcininkai taip nusprendė, nes vienas jų – Liberalų sąjūdžio narys. Kiti gi, kaip AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ direktorius Vytautas Petras Vismantas, tiesiog riksmu bandė išvyti negeras mintis iš žurnalistų galvų, bet taip nieko ir nepaaiškino. Treti ramiai motyvavo savo sprendimus politinių pažiūrų atitikimu. „Nusprendėme paremti šią politinę jėgą, nes ji, mūsų nuomone, sąžiningai dirba Lietuvos labui. Tuomet net negalvojau, kad Eligijus Masiulis taps ministru“, – tikino vienos didžiausių Lietuvos kelių statybos įmonių UAB „Fegda“ valdybos pirmininkas Arvydas Gribulis. Jis teisinosi, kad remdamas partiją nesitikėjęs jokių valstybinių užsakymų, nes atranka vykstanti viešo konkurso būdu. Tačiau kartu sutiko, kad daugelis šalyje skelbiamų viešųjų konkursų susisiekimo srityje yra neskaidrūs, sudaromos tokios konkurso sąlygos, kad jame iš esmės gali dalyvauti tik viena bendrovė.
Povandeniniai rifai
Neoficialių šaltinių teigimu, G.Kirkilo Vyriausybė ketino patikėti kelių priežiūrą privačiai įmonei, kuriai kasmet iš biudžeto būtų atitekę 300–400 mln. litų. Teigta, kad į šį verslą ruošti keliai Arūno Martinkevičiaus vadovaujamam koncernui SBA. Jam koncesijos būdu 25 metams išnuomojus 11 kelių priežiūros įmonių, kitos kelių tiesimo įmonės esą būtų negalėjusios dalyvauti koncesininkui priklausančių kelių remonto konkursuose.
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas nuolat neigė tokius planus, tvirtindamas, kad tai tėra gandai. O tuometinis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius užtikrino, kad, jam vadovaujant ministerijai, tokie ir panašūs slapta rengiami planai „tikrai nepraslys“.
Tuo tarpu tuomet dar tik kandidatu į susisiekimo ministrus buvęs Eligijus Masiulis pareiškė, kad vienuolika valstybės valdomų regioninių kelių priežiūros įmonių galėtų būti privatizuotos.
UAB „Fortra“, parduodančios bei nuomojančios žemės kasimo, kelių tiesimo, pamatų statymo ir krovinių kėlimo bei pervežimo įrenginius, direktorius Aleksandras Zimanas net neslėpė tiek anksčiau, tiek dabar turintis interesų Susisiekimo ministerijoje. Tačiau teigė nesinaudosiantis tuo, jog parėmė partiją, ir neketinantis kreiptis į ministrą atlygio.
Už paramą – šilti postai
Prieš pat žiemos šventes UAB „Genlit“, vadovaujama partijos atsakingojo sekretoriaus Šarūno Gustainio, paaukojo Liberalų sąjūdžiui 13 tūkst. litų. Tuo metu jau buvo suformuota Vyriausybė ir E.Masiulis jau užėmė susisiekimo ministro postą. O Šarūnas Gustainis netrukus buvo paskirtas ministro patarėju. Ar už paramą Š.Gustainiui buvo pažadėtas ministro patarėjo portfelis, ko gero, žino tik jis pats, tačiau atkakliai teigia, jog jam to portfelio nė nereikėję: „Būdamas šios partijos nariu, jaučiau moralinį pasitenkinimą galėdamas prisidėti finansiškai. Pats ministras man pasiūlė šitą vietą, paklausė, ar aš nesutikčiau patarinėti tais klausimais, kuriais jam tuo metu reikėjo. Ir po sėkmingai pasibaigusių rinkimų aš tiesiog apsisprendžiau“, – tikino susisiekimo ministro patarėjas.
Dar labiau pasisekė kitam Liberalų sąjūdžio nariui, partijos pirmininko pavaduotojui Arūnui Štarui. Jis partijai gelbėjimosi ratą dėl po rinkimų susikaupusių skolų metė du kartus – po 10 tūkstančių litų. Ir netrukus tapo antru žmogumi ministerijoje – susisiekimo viceministru. „Čia jau yra jūsų įsivaizdavimas, kad postai perkami. Postas yra mūsų vidaus dalykas, ir būtų keista, jei partijos pirmininko pavaduotojai ar pats pirmininkas nebūtų tapę tuo, kuo tapo. Juk ne dėl posto partijos yra kuriamos ir remiamos“, – griežtai atkirto viceministras A.Štaras.
Interesų konflikto nenori matyti
Kodėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis leido savo partiją remti įmonėms, susijusioms su susisiekimu, ir taip nevengė paskleisti abejonių dėl galimai pažadėto atlygio iš Susisiekimo ministerijos? Kaip teigia pats ministras, aukos buvo imamos iš visų, norėjusių ir galėjusių paaukoti, taigi ir jokių interesų konfl iktų nė būti negali.
„Liberalų sąjūdis, skirtingai nei kitos šalies politinės partijos, kol kas negauna jokių dotacijų iš biudžeto, tuo tarpu kitos partijos gauna milijonus. Per šiuos rinkimus mes vykdėme labai atvirą ir skaidrią rinkimų kampaniją, išsiuntėme apie 1000 laiškų įmonėms, prašydami prisidėti prie rinkimų kampanijos finansavimo. Dalis jų, gavę mūsų laiškus, skyrė lėšų, už tai esame tikrai dėkingi. Tuose raštuose įmonėms nebuvo duodama jokių pažadų, tad, jeigu kažkas tikisi iš paramos turėti kažkokios naudos, tai – beprasmiai lūkesčiai“, – tikino E.Masiulis.
Matant, kaip didžiųjų Lietuvos oligarchų D.Mockaus („MG Baltic“), B.Lubio („Achema“) ir kitų žiniasklaidos priemonės palankiai visuomenei pristato E. Masiulį ir kaip neigiamai atsiliepia apie pagrindinį jo konkurentą A. Zuoką, kyla nemažai klausimų. Šaltiniai teigia, kad Liberalų sąjūdis nori prie savo partijos prisijungti Liberalų ir centro sąjungą, o tam dabar esą trukdo A.Zuokas.
Ko tuo siekiama? Gal, padedant tiems patiems rėmėjams, „praryti“ savo oponentus ir tapti įtakingesne jėga, kuri ateityje turėtų ir daugiau savų ministrų, galinčių daryti įtaką įvairiems konkursams, biudžeto lėšų dalybai?
Sistemos spragos
Prof. dr. Algis Krupavičius , politologas, KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius
Mano manymu, verslo grupės operatyviai sureagavo į prognozes, kad naujuoju susisiekimo ministru taps Liberalų sąjūdžio lyderis, todėl, remdamos pinigais, jos stengiasi sukurti palankią atmosferą ir palenkti ministrą į savo pusę. Taip įmonės bando ieškoti įtakos kanalų, vienas jų – parama partijai. Kompanijų tikslas yra visiškai aiškus, logiškas ir racionalus, įtaka daroma dėl intereso. Tačiau demokratija yra toks valdymo būdas, kuriame interesai visuomet susiduria, todėl interesų, kaip tokių, bijoti nereikia. Vis dėlto jie turi būti derinami, privalo būti užtikrinta teisėta ir lygiavertė interesų konkurencija.
Šiuo atveju susiduriame su Lietuvos politikos sistemine problema. Viena vertus, šiandien politinės partijos yra gana dosniai remiamos iš valstybės biudžeto, kita vertus, partijų rinkimų kampanijų išlaidos gerokai viršija turimus biudžetus, todėl po rinkimų partijos yra priverstos ieškoti būdų, kaip padengti skolas. Kartais net ir kreiptis į verslo pasaulį su ištiesta ranka. Matyt, reikėtų dar griežčiau reglamentuoti politinę reklamą ir mažinti jos apimtis bei tobulinti ir tikslinti paramos partijoms taisykles.
Virginija Mačėnaitė
