Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, padėtis Lietuvoje iš esmės pasikeitė, ir nuo kitų metų baigiantis ilgalaikei dujų tiekimo sutarčiai su „Gazprom“, būsimos derybos su Rusijos koncernu šaliai nebėra tokios svarbios, kaip anksčiau, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis mano, kad susitarti su „Gazprom“ tiek dėl dujų pirkimo, tiek dėl tranzito į Karaliaučių yra būtina, ir pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti.
„Mes su „Gazprom“ esame apsikeitę dalykiškais laiškais, kad kalbėtis apie dujų tiekimą abi pusės norėtų. Kol kas jokių aktyvių veiksmų nei iš vienos, nei iš kitos pusės nėra. Mes matome, kad situacija Lietuvoje kardinaliai pasikeitė, pastačius SGD terminalą“, - interviu BNS sakė R.Masiulis, kuris vadovauja anksčiau sudarytai vyriausybinei derybų su „Gazprom“ darbo grupei.
Pasak R.Masiulio, rusiškų dujų Lietuvai, be Jonavos trąšų gamyklos, kitąmet reikės tik apie 0,5 mlrd. kubų, ir šį kiekį šalis galėtų nusipirkti iš Latvijos bei Estijos arba dar metus deginti šiemet iš „Gazprom“ nenupirktą dujų kiekį.
„Pasižiūrėjus, kiek be „Achemos“ mums reikėtų papildomai dujų, tai reikėtų apie pusę milijardo dujų vamzdynais ateinančių. Tai kiekis tikrai labai mažas - kiek Lietuva anksčiau pirkdavo. Biokuras stumia dujas, „Gazprom“ su savo kainodara pats išstūminėja save iš rinkos. Bet nepaisant to, dujos vis vien yra reikalingos. (...) Dabar mes dujas galėtume nusipirkti iš latvių ar iš estų, juk jie turi savo įsipareigojimus, tai dalį įsipareigojimų galėtų perleisti mums. Tai yra, kiekis nėra toks didelis, kad reikėtų fokusuotis į vieninteles derybas su „Gazprom“, - kalbėjo R.Masiulis.
Energetikos ministras tikino, kad po to, kai Lietuva įgyvendino trečiąjį ES energetikos paketą, derybose su „Gazprom“ nebėra politikos - tik komerciniai santykiai.
„Detalių, aišku, aš negaliu atskleisti, nei komercinės logikos, nei kitų dalykų, bet pats faktas, kad mes žiūrime į tai kaip į labai aiškias, paprastas komercinių įmonių derybas. Tai nėra politinis procesas, kaip anksčiau buvo“, - teigė R.Masiulis.
Jis neatmetė galimybės, kad 2016 metais Lietuvai neprireiks naujos sutarties su „Gazprom“, nes bus likę pernai ir šiemet nenupirktų dujų pagal dabartinę sutartį, kuri numato „take-or-pay“ (imk arba mokėk) principą.
„Metams pasibaigus suskaičiuosim, kiek tų dujų liko iš senosios sutarties. Pagal preliminarius vertinimus gali būti, kad dar vieneriems metams mums dujų užtektų. Tas irgi sumažina spaudimą. Bet kokiu atveju, aš manau, pokalbiai su kiekvienu tiekėju, tame tarpe ir su „Gazprom“, turėtų tęstis, ir mes turime ieškoti pačio ekonomiškiausio, geriausio varianto“, - aiškino R.Masiulis.
Anot jo, nauja sutartis su „Gazprom“ galėtų būti sudaryta iki 2019 metų - tuomet baigiasi „Litgas“ sutartis su „Statoil“ dėl suskytintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo Lietuvai bei turėtų būti pastatyta dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Anot ministro, derybos dėl dujų tranzito į Karaliaučių tarp „Amber Grid“ ir „Gazprom“ jau vyksta, tačiau jų detalės neatskleidžiamos.
Ilgalaikė „Lietuvos dujų“ (dabar - „Lietuvos dujų tiekimas“) sutartis su „Gazprom“ baigiasi 2015 metų pabaigoje. Ji pasirašyta 2004 metais, kai „Gazprom“ už 100 mln. litų įsigijo 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų.
Vadinamoji „take-or-pay“ sąlyga numato, kad per metus neįsigijus sutartinio dujų kiekio, už jas vis vien reikia sumokėti. Būdavo metų, kai Lietuva neišnaudodavo numatyto dujų kiekio. 2009 metais tuometinis „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius teigė, esą „Gazprom“ grasindavo, kad Lietuva turės sumokėti milijonines baudas, tačiau niekada jų nepritaikė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
